Gyventojai su nerimu laukia sausio ir vasario mėnesių sąskaitų. Už šalčiausius mėnesius mokėti reikės dar daugiau, todėl, anot jų, vos kelių eurų kompensacijos mažai tepadės. Tuo metu savivaldybės komentuoja, kad kompensacijų dydis priklauso nuo gyvenamojo ploto, šeimos narių skaičiaus, kitų gaunamų išmokų, oro temperatūros ir t.t. Taip pat skaičiuoja, kad mažiausios kompensacija gali nesiekti ir 1 euro.
Su nerimu laukia šalčiausių mėnesių sąskaitų Kristina iš Jonavos pasakojo, kad jos šildymo kompensacija už paskutinį mėnesį siekė 8,9 euro. „Esu vieniša mama, auginu vaiką su negalia. Pernai birželį su paskola įsigijau butą, tačiau jis kampinis ir šaltas. Už paskutinį mėnesį sulaukėme beveik 35 eurų sąskaitos. Tačiau baiminuosi, kad už sausį ar vasarį reikės mokėti kelis kartus daugiau. Kodėl savivaldybė skiria tokias mažas kompensacijas? Juk gavus 50 eurų ar dar didesnę sąskaitą už šildymą, tie 9 eurai beveik niekuo nepadės“, - skundėsi moteris.
Šildymo Sąskaitos Vilniuje: Kas Lemiamas Dydį?
Vilniaus šilumos tinklai suskaičiavo, kokio dydžio sąskaitų gyventojai netrukus sulauks už lapkričio mėnesio šildymą, kuris nuo 2016 m. buvo šalčiausias.
Lapkritį šilumos kilovatvalandė vilniečiams kainavo 5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu - 8,37 ct/kWh be PVM. Praėjusiais metais, kai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje buvo ir mažasieris mazutas, pasirinktas siekiant suvaldyti rekordiškai augusias energetinių išteklių kainas, šiluma sostinėje kainavo 8,77 ct/kWh be PVM. Šį šildymo sezoną mažasierį mazutą pakeitė reikšmingai atpigusios gamtinės dujos, tačiau kol Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas veikia bandomuoju režimu, bendrovė šilumai gaminti naudoja daugiau gamtinių dujų.
„Sąskaitos už šildymą apskaičiuojamos šilumos kainą dauginant iš suvartoto šilumos kiekio. Kuo žemesnė lauko oro temperatūra, tuo didesnis būsto šilumos poreikis vienam kvadratiniam metrui apšildyti. Daugiau šilumos pareikalauja ir tirpstant sniegui susidaranti drėgmė bei stiprus vėjas. Deja, oro sąlygos nepriklauso nei nuo šilumos tiekėjų, nei nuo pačių klientų, tačiau būtent tai lemia sąskaitų dydį, nors šilumos kilovatvalandės tarifas ir mažesnis“, - sakė Vilniaus šilumos tinklai Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas.
Anot šilumos tiekėjo, sąskaitos dydžiui didelę įtaką turi ir pastato energetinis efektyvumas, kuris priklauso tik nuo pačių gyventojų. Net ir vizualiai panašiuose daugiabučiuose mokėtina suma už šildymą gali skirtis 40 ar daugiau procentų, kadangi neapšiltinti, šilumai labiau laidūs pastatai šilumos vartoja daugiau.
„Mažiausios sąskaitos pasieks naujos statybos, energetiškai efektyvių daugiabučių namų gyventojus. Už 50 kv. m. ploto buto šildymą tokiame daugiabutyje vidutinė lapkričio mėnesio sąskaita siekia 28 eurus, pernai - 24 eurus, o renovuotame daugiabutyje - 51 eurą, pernai - 50 eurų. Daugiausiai už šilumą tenka mokėti senų, nerenovuotų ir energetiškai neefektyvių daugiabučių namų gyventojams, kadangi per nesandarias pastato vietas prarandama daugiau šilumos. Tokio būsto vidutinė šildymo sąskaita šiemet siekia 88 eurus, pernai vidutinė sąskaita buvo panaši - 87 eurai“, - sakė L. Jakubauskas.
Kompensacijų Dydžiai: Nuo Mažiausio Iki Didžiausio
Jonavos rajono savivaldybės atstovas spaudai Evaldas Utyra komentavo, kad kompensacijų už būsto šildymą dydis priklauso nuo būsto, už kurį prašoma skirti kompensaciją, bendro ploto, naudingo ploto, vieno gyvenančio asmens ar bendrai gyvenančių asmenų pajamų, valstybės remiamų pajamų dydžio, šildymo dienų skaičiaus, suvartoto elektros, dujų ar kito kuro kiekio, vidutinės oro temperatūros. Anot jo, Jonavos rajono savivaldybėje nuo 2023 metų rugsėjo 1 d. iki 2023 metų gruodžio 31 d. iš viso buvo priimti 5338 prašymai dėl kompensacijų už būsto šildymą skyrimo. Iš jų 1322 prašymai kompensacijoms už būsto šildymą gauti, kai būstas šildomas elektra, dujomis, malkomis ar kitu kuru.
„Kai būstas šildomas dujomis, kompensacijos apskaičiuojamos kas mėnesį už kiekvieną parėjusį mėnesį. Už 2023 m. spalio mėn. mažiausia kompensacijos suma buvo 8,30 euro, didžiausia - 124,14 euro, už 2023 m. lapkričio mėn. mažiausia kompensacijos suma buvo 7,26 euro, didžiausia - 269,65 euro. Kai būstas šildomas elektra, kompensacijos apskaičiuojamos kas mėnesį už kiekvieną parėjusį mėnesį, už 2023 m. spalio mėn. mažiausia kompensacija buvo 8,75 euro, didžiausia - 159,70 euro, už 2023 m. lapkričio mėn. mažiausia kompensacijos suma - 34,98 euro, didžiausia - 484,81 euro“, - skaičiavo E. Utyra.
Pasak jo, kompensacijų, kai būstas šildomas kitu kuru (malkomis), kurio faktinės sąnaudos kas mėnesį nenustatomos, paskirta mažiausia suma per mėnesį buvo 0,95 euro, didžiausia - 202,45 euro.
Vilniaus Savivaldybės Duomenys
Vilniaus savivaldybė skaičiavo, kad šį šildymo sezoną iki sausio mėnesio būsto šildymo kompensacijos (centralizuotai besišildantiems ir kitus šildymo būdus naudojantiems) buvo skirtos 17,3 tūkst. Vilniaus savivaldybės gyventojų.
„Didžiausia per šį laikotarpį skirta kompensacija siekė 145 eurus, bendras kompensacijų už šildymą vidurkis - 37,6 euro. Iki 30 eurų dydžio kompensacijas gavo apie 6,5 tūkst. gyventojų. Primename, kad šildymo kompensacijos dydis priklauso nuo gyventojo gaunamų pajamų dydžio, kartu gyvenančių asmenų skaičiaus, būsto ploto ir kitų veiksnių“, - komentavo savivaldybė.
Nuomos Mokesčio Kompensacija Vilniuje
Būsto nuomos kompensacija - viena iš paramos būstu formų. Mažesnes pajamas gaunantys asmenys gali gauti paramą būstui išsinuomoti - pasinaudoti būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija, kuri mokama vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Šios būsto nuomos kompensacijos dydis negali viršyti nuomos mokesčio dydžio.
Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams. Jei norite gauti paramą būstu kitame mieste, turėtumėte kreiptis į to miesto savivaldybę.
Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės taryba prie mokamos LR Vyriausybės nustatyto dydžio nuomos mokesčio dalies kompensacijos nusprendė skirti ir kompensacijas tam tikroms asmenų grupėms iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto:
- 200 Eur skiriama likusiems be tėvų globos vienišiems asmenims, kurie yra įrašyti į Asmenų ar šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą;
- 300 Eur skiriama asmenims su negalia, kurie turi teisę socialinį būstą išsinuomoti ne eilės tvarka.
Kas Gali Gauti Nuomos Mokesčio Kompensaciją?
A. Matevičienė nurodo, kad teisę į būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją turi asmenys (šeimos), kurie:
- Išsinuomojo Vilniaus mieste privatiems asmenims (ne savivaldybei) priklausantį būstą;
- Būsto nuomos sutartis sudaryta neterminuotai arba terminuotai, bet ne trumpiau kaip vieneriems metams;
- Nuomos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre;
- Deklaravo turtą ir gautas pajamas už praėjusius metus ir deklaruoto turto vertė bei pajamos neviršija nustatytų dydžių (dydžiai nurodyti žemiau);
- Gyvenamoji vieta privalo būti deklaruota Vilniaus mieste (kituose miestuose galioja tos pačios sąlygos, tačiau pajamų ir turto dydžiai skiriasi).
A. Matevičienė priduria, kad šia kompensacija taip pat gali pasinaudoti ir karo pabėgėliai iš Ukrainos. „Tik susiklosčius tokiai situacijai, kad jie turėjo palikti savo namus (kurie galimai sunaikinti), darbus, verslus ir jų turto ir pajamų situacija tikėtina nebeatitinka buvusių aplinkybių iki karo, šiuo metu kreipdamiesi dėl nuomos mokesčio kompensavimo jie neturi pateikti savo (savo šeimos) turto ir pajamų deklaracijų. Ar ši nuostata keisis ateityje, dar neturime informacijos “, - sako „Vilniaus miesto būstas“ bendrųjų reikalų administravimo skyriaus vedėja.
Pasak A. Matevičienės, karo pabėgėliams iš Ukrainos nėra taikomas minimalaus ploto, tenkančiam 1 asmeniui normatyvas, kuris yra 10 kvadratinių metrų. „Tai jeigu 40 kv. m bute glaudžiasi 5 asmenų karo pabėgėlių iš Ukrainos šeima, nuomos kompensacija jiems bus skaičiuojama pagal 1 asm. faktiškai tenkantį plotą. Dar svarbu paminėti, kad sudaryta nuomos sutartis turi būti ne trumpiau nei 6 mėn.“, - teigia ji.
Kaip Apskaičiuojamas Kompensacijos Dydis?
Pasak „Vilniaus miesto būstas“ bendrųjų reikalų administravimo skyriaus vedėjos, pasitelkus „Vilniaus miesto būstas“ puslapyje pateikta skaičiuokle, galima sužinoti, kokio dydžio nuomos mokesčio dalies kompensacija galėtų priklausyti.
„Pavyzdžiui, jeigu vienas asmuo išsinuomojo Vilniaus mieste 30 kv. m būstą ir jo nuomos mokestis yra 250 eurų ir jeigu jis atitinka aukščiau įvardytus kriterijus, jo nuomos mokesčio dalies kompensacija galėtų būti apie 210 eurų. Na, o jeigu 4 asmenų šeima išsinuomojo apie 60 kv. m būstą ir nuomos mokestis nurodytas sutartyje yra 500 eurų, tai kompensuojama suma galėtų sudaryti net 463 eurų“, - pateikia pavyzdį A. Matevičienė.
„Vilniaus miesto būstas“ bendrųjų reikalų administravimo skyriaus vedėja atkreipia dėmesį, kad kompensacijos dydis negali viršyti nuomos mokesčio dydžio. „Jeigu, sakykime, nuomos sutartyje būtų nurodytas nuomos mokestis mažesnis nei priklausanti kompensacija, t.y. nuomos mokestis 300 eurų, o priklausanti kompensacija 463 eurų, tai būtų mokama 300 eurų kompensacija, - nurodo A. Matevičienė - Dar svarbu atkreipti dėmesį, kad 1 asmeniui tenkantis būsto plotas nebūtų mažesnis nei 10 kv. m, kitaip tariant, turi būti užtikrintos tam tikros „higieninės“ sąlygos ir normos.“
Kur Kreiptis Dėl Kompensacijos?
A. Matevičienė nurodo, kad asmenims, išsinuomojusiems būstą Vilniaus mieste ir norintiems gauti nuomos mokesčio dalies kompensaciją, reikėtų kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Kitose savivaldybėse - į savivaldybę pagal registruotą gyvenamąją vietą.
Konkrečių terminų ir datų, kada reikėtų kreiptis, nėra. Asmenys, kurie pagal visus išvardytus reikalavimus pretenduoja į šią kompensaciją, gali kreiptis vos tik atsiradus poreikiui. „Kompensacija galės būti mokama nuo prašymo pateikimo dienos. Žinoma, jeigu bus išpildyti visi kiti aukščiau paminėti žingsniai“, - sako A. Matevičienė.
Pasak „Vilniaus miesto būstas“ bendrųjų reikalų administravimo skyriaus vedėjos, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija mokama už praėjusį mėnesį ir pervedama ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio dvidešimt penktos kalendorinės dienos nuomininkui arba rašytiniu nuomininko prašymu tiesiogiai nuomotojui.
Socialinis Būstas: Kas Gali Pretenduoti?
Asmenys ir šeimos, atitinkantys įstatymo nustatytus reikalavimus, norėdami gauti paramą socialinio būsto nuomai turi kreiptis į savo savivaldybės administraciją. Jeigu asmuo deklaruotos gyvenamosios vietos neturi - į savivaldybę, kurioje yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą“, - sakė E. Kačiulienė.
„Į savivaldybę jie turėtų kreiptis ne vėliau kaip per vienerius metus nuo įvykio. Dėl socialinio būsto gali kreiptis asmenys, kuriems yra nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis, šeimos, auginančios penkis ar daugiau vaikų, tie, kam nustatyta nuolatinė globa ar rūpyba. Taip pat šeimoms, auginančioms vaikus, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) ir du ar daugiau vaikų turi sunkų neįgalumo lygį, didelius specialiuosius poreikius. Miestas priima pensinio amžiaus kauniečių prašymus dėl socialinio būsto, jeigu jiems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Kreiptis gali be tėvų globos likę asmenys, palikę socialinės globos, grupinio ar savarankiško gyvenimo namus“, - sakė E. Kačiulienė.
Ilgiausiai asmenys, šeimos socialinio būsto nuomos laukia Neringos, Klaipėdos miesto, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse - daugiau kaip 10 metų. Pagal 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą numatyta plėtoti socialinio būsto fondą žmonėms su negalia. Taip pat gausioms šeimoms, kurioms labiausiai trūksta būsto rinkoje. Bendra numatoma investicijų suma - apie 94 mln. eurų, iš jų ES lėšos apie 73 mln. eurų, savivaldybių lėšos - 21 mln.
Šiaulių miesto savivaldybės atstovė Živilė Jagutienė LRT.lt teigė, kad administracija asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą tvirtina du kartus per metus. Šių metų sausio viduryje socialinio būsto laukė 421 asmuo, 2022 metų birželio viduryje - 356, o 2022 m. gruodžio viduryje - 377 asmenys.
„Asmenims ar šeimoms nuomojamas socialinis būstas - tai vienbutis gyvenamasis namas, butas ar kitos gyvenamosios patalpos arba jų dalys, tinkami gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkantys statybos bei specialiųjų normų reikalavimus. Socialinis būstas nuomojamas sudarant socialinio būsto nuomos sutartį.
Panevėžio miesto savivaldybės atstovė Vilma Kučytė komentavo, jog Panevėžyje yra 279 asmenys, laukiantys socialinio būsto, o šis skaičius kinta minimaliai. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė kalbėjo, jog šiuo metu Kaune 507 asmenys ir šeimos laukia socialinio būsto.
„Taip pat jeigu jų nuosavame būste vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. Jeigu šeimoje yra neįgalusis ar žmogus, sergantis sunkia lėtinės ligos forma, minimalus naudingasis plotas negali būti mažesnis kaip 14 kv. m“, - teigė E. Kačiulienė.
Savivaldybės yra įpareigotos spartinti socialinio būsto fondo plėtrą. Nuo 2024 m. įsigalios Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo priimti pakeitimai, pagal juos savivaldybės turės užtikrinti, kad socialinio būsto laukimo laikotarpis neturėtų būti ilgesnis nei 5 metai, o nuo 2026 m. - 3 metai.
Šiuo metu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) baigia atlikti studiją prieinamo būsto Lietuvoje tematika. Atsižvelgiant į šios studijos rezultatus ir rekomendacijas, numatoma sistemiškai peržiūrėti būsto politiką, įskaitant socialinio būsto plėtros klausimus, ir 2024 m. pateikti konkrečius siūlymus Vyriausybei.
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje socialinio būsto laukė apie 19 tūkst. žmonių, iš jų šeimų - 9,7 tūkst., rodo Europos Komisijos duomenys. Savivaldybės tikina, kad eilėse laukiančiųjų skaičius yra gana stabilus, tačiau socialinio būsto poreikis išlieka. Šiuo metu laukti socialinio būsto vidutiniškai tenka 6 metus, o tai, anot ekonomisto R. Kuodžio, yra labai ilgas laikas.
„Jiems kur nors tenka gyventi, matyt, nuomojasi arba kitur yra prisiglaudę. Spręsti problemą labai greitai yra ne taip lengva, nes reikia greitų investicijų. Kiek žinau užsienio šalių patirčių, iš to socialinio būsto žmonės retai išeina, nėra taip, kad būstas būtų suteiktas, o pagerėjus situacijai jie išeina ir paskui galima įleisti kitą į tą socialinį būstą. Nusipirkti būstą, aišku, tiems žmonėms tikrai sunku, nes paskolai gauti yra [aukšti] reikalavimai. Bankai kelia pradinio įnašo ir gana didelių pajamų reikalavimus. Lietuvoje tie, kas ima paskolas, paprastai yra iš penktadalio turtingiausių, didžiausias pajamas turinčių žmonių. Tikrai maža tikimybė, kad tie, kurie pretenduoja gauti socialinį būstą, kada nors galės pasiimti paskolą ir įsigyti savo būstą“, - svarstė R. Kuodis.
„Tačiau turi smarkiai išaugti pajamos, kad jis susimokėtų rinkoje esančio būsto nuomos mokestį. Dėl to jiems socialinis būstas yra patrauklus, tad jie ten įstringa. Vadinasi, vietos neatsilaisvina. Taigi tenka laukti ilgai, reikia pasiūlyti receptą, kad būtų tiesiog daugiau statoma, investuojama. Tai yra sunku ir brangu“, - akcentavo R. Kuodis.
Jo teigimu, alternatyva - nuomos kompensavimas, tai būtų greitesnis būdas ir nereikėtų investuoti į naujų būstų statybą. „Kompensacijos yra teikiamos, jeigu žmonės išsinuomoja legaliai, sudaro sutartį, ko gero, netgi reikia deklaruoti gyvenamąją vietą. Tokiems žmonėms, kurie gauna mažas pajamas, [dalį nuomos] turėtų kompensuoti savivaldybė“, - sakė R. Kuodis.
„Tarkime, savivaldybės išsinuomotų rinkoje nuomojamus butus ir su savininkais pasirašytų sutartį, kad savivaldybė išsinuomoja, atsako už tą būstą ir įsipareigoja mokėti sutartą nuomos mokestį. Paskui tuos butus pernuomotų klientams, kurie neturi savo būsto, gauna mažas pajamas ir laukia eilėje socialiniam būstui. Savivaldybė prisiimtų visą atsakomybę, riziką, o paskui jau išnuomotų tiems žmonėms mažesne kaina, negu yra rinkoje, priklauso nuo to, kiek jie pajėgūs mokėti“, - sakė R. Kuodis.
Perspėja dėl chaoso: kompensacijos už šildymą rudenį vėluos
Galimybė Įsigyti Savivaldybės Būstą Su Nuolaida
Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ primena apie pratęstą galimybę sostinėje įsigyti Savivaldybės būstą su nuolaida. Kaip paaiškino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Plėtros grupės turto pardavimo partnerė Daiva Kazlauskienė, nuolaida taikoma Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondui priklausantiems, daugiau nei 60 proc. nusidėvėjusiems būstams be patogumų arba su daliniais patogumais. Taip pat su nuolaida parduodami būstai, kurie yra nusidėvėję daugiau nei 60 proc.
D. Kazlauskienė primena, kad 2021 m. liepą imtos taikyti nuolaidos Savivaldybės būstams yra pratęstos iki 2025 m. vidurio. „Pasinaudoti nuolaida gali Savivaldybės būstus ne socialinio būsto sąlygomis besinuomojantys jų gyventojai, kurių nuomos santykiai yra prasidėję iki 2002 m. Kiek kitokios sąlygos yra įsigyjantiems būstus su bendro naudojimo patalpomis. Juos su nuolaidomis gali įsigyti ne mažiau nei 5 metus būstuose gyvenę nuomininkai. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad socialiniai būstai nėra parduodami. Nuolaida gali būti taikoma tik tiems būstams, kurių fizinis nusidėvėjimas yra daugiau nei 60 proc. Tokių būstų kaina gali būti mažesnė 10, 15 ir 30 proc.
- Būstams be komunalinių patogumų taikoma 30 proc. nuolaida.
- Būstams su bent vienu komunaliniu patogumu (su vandentiekiu, nuotekų šalinimo įrenginiu (kanalizacija), vonios ir (ar) tualeto patalpa, centriniu šildymu, gamtinių dujų įvadu ir įvadu elektrinei viryklei) taikoma 15 proc. nuolaida.
- Būstams bendrabučio tipo pastatuose arba su bendrojo naudojimo patalpomis taikoma 10 proc.
Lengvata galios vilniečiams, prašymus pateiksiantiems iki 2025 m. liepos 1 d., tačiau būsto pardavimo procesas gali trukti nuo 7 iki 12 mėnesių.
„Procesas pailgėja dėl to, kad seni butai dėl gyventojų atliktų perplanavimų neretai neatitinka kadastrinių matavimų, kitų registracinių duomenų, tad tenka atlikti papildomus darbus ir skirti tam daugiau laiko ir lėšų“, - teigia D. Kazlauskienė.
Tokių būstų, kuriems gali būti taikoma nuolaida, šiuo metu yra 370. Dalis su nuolaida parduodamų būstų yra centriniuose miesto rajonuose - Senamiestyje, Šnipiškėse, Žvėryne, taip pat Rasose, Antakalnyje.
tags: #kiekvienas #vilnietis #gali #pasinaudoti #kompensacija #uz