Žvirbliai - vieni geriausiai žmonių pažįstamų paukščių, dažnai sutinkami gyvenvietėse ir miestuose, ypač žiemą. Šiame straipsnyje apžvelgsime žvirblių buveines, mitybą ir jų svarbą gamtoje bei žmogaus gyvenime.
Žvirblių pora
Žvirblių buveinės ir paplitimas
Veisimosi metu žvirbliai renkasi įvairius miškus, kuriuose randa natūralių drevių, paukščių iškaltų uoksų ar iškeltų inkilų. Peri ir senuose soduose, gyvenvietėse, gausiai apželdintose sodybose. Žvirbliai paplitę visur ir yra viena iš įprastų miško paukščių rūšių, bet dėl natūralių perėjimo vietų trūkumo niekur nėra gausūs, išskyrus vietas, kur iškelti inkilai.
Išvaizda ir atpažinimas
Žvirbliai yra mažesni už naminį žvirblį. Lengvai atpažįstami iš geltonos apačios su juodu dryžiu per pilvą, žalios nugaros ir juodos galvos su baltais skruostais. Patino juoda apačios juosta pilvo srityje išplatėja, o patelės ši juosta pilvo srityje susiaurėja ar net nutrūksta. Jaunikliai panašūs į suaugusius, bet blyškesnių spalvų.
Mityba
Žvirbliai minta daugiausiai bestuburiais (vyrauja vabzdžiai ir voragyviai) ir įvairių augalų sėklomis. Žiemą kaimo gyvenvietėse maitinasi įvairiomis atliekomis iš žmonių virtuvės bei specialiai lesyklose paliekamu maistu.
Žvirblių apsauga ir lesinimas
Sėslūs paukščiai, tokie kaip abi žvirblių rūšys, kurapkos, bukučiai, lipučiai, kuoduotosios zylės - neturi migracinio instinkto, todėl yra priklausomos nuo vietos sąlygų, kur pirmiausia svarbiausia yra galimybė prasimaitinti. Jei paliksime šiuos paukščius natūraliai atrankai, šaltomis žiemomis tikrai neteksime ženklios jų dalies.
Dėl pokyčių istoriškame kaimiškame bei urbanizuotame kraštovaizdyje, kuomet išnyko dauguma ūkinių sodybų, miesto žaliųjų zonų ir pan., kur paukščiai - žvirbliai, startos, kurapkos, žaliukės ir kiti, surasdavo papildomo lesalo dėl šieno, grūdų likučių, šiuo metu moderniose gyvenvietėse ar plynuose laukuose tokių sąlygų nebesuras. Todėl bent maitindami juos šaltuoju laikotarpiu, kompensuojame dėl mūsų visų kaltės esamas netektis.
Paukščių lesinimas šaltuoju laikotarpiu yra ne tik patrauklus ir įdomus užsiėmimas - tai visų mūsų pareiga padėti sparnuočiams sėkmingai sulaukti pavasario ir susilaukti palikuonių. Galiausiai, globojami paukščiai atsidėkos pagyvindami jūsų aplinką nykiomis žiemos dienomis.
Paukščių lesinimas žiemą
Akcija "Paukščiai prie mano namų"
Jei turite tik vieną nedidelę lesyklėlę prie savo lango, kurioje lankosi vos keletas paukščių - jūs esate būtent tas asmuo, kuris tiesiog privalo dalyvauti akcijoje „Paukščiai prie mano namų“. Paskirkite valandą jūsų lesyklos lankytojų stebėjimui ir mes esame tikri, kad jie suteiks jums daug džiugių akimirkų.
Panašios sodybose besilankančių paukščių apskaitos vykdomos daugelyje Europos valstybių, JAV ir Kanadoje. Tai populiarus ir žmonių labai mėgiamas renginys, kurio metu žmonės savo malonumui praleidžia vieną valandą stebėdami ir skaičiuodami savo gyvenamoje aplinkoje besilankančius paukščius, tuo pačiu geriau pažindami mus supančią aplinką ir įvertindami mūsų kuriamos aplinkos poveikį paukščiams.
Pasirinkite jums patogią stebėjimo vietą savo sodyboje, kieme ar pamėgtame parke, pageidautina tokioje vietoje, kur įrengta lesykla ar yra kita (ne vandens) paukščių maitinimo vieta. Tokiose vietose žiemą susirenka daugiau paukščių, todėl bus smagiau juos stebėti ir skaičiuoti. Jūsų įrengtą lesyklą lankantys paukščiai gali būti skaičiuojami iš kambario pro langą - taip bus patogiau jums, o ir paukščiai bus mažiau trikdomi. Jei paukščius skaičiuosite lauke - pasirinkite tokią vietą, kad netrikdytumėte lesykloje besilankančių paukščių ir būtumėte apsaugotas nuo žvarbaus vėjo.
Pasirinkite jums patogų stebėjimo laiką - stebėjimui ir paukščių skaičiavimui paskirkite bet kurią vieną valandą vasario 13, 14 ar 15 dienomis. Lesyklose daugiau paukščių paprastai būna ryte ir popiečio valandomis, prieš sutemstant, tuomet paukščiai aktyviau maitinasi, tačiau reikalavimo dėl stebėjimo valandos nėra. Teikiant duomenis reikės nurodyti tikslią skaičiavimo pradžią, todėl, pradėję skaičiuoti paukščius, užsirašykite laiką. Skaičiuoti galima pradėti bet kuriuo laiku, pavyzdžiui 10.23 val., o lygiai po valandos - 11.23 val., skaičiavimą reikia užbaigti.
Pasirinktoje vietoje ir jums patogiu laiku suskaičiuokite visus vienu metu pamatytus kiekvienos rūšies paukščius. Turi būti siekiama nustatyti maksimalų kiekvienos rūšies individų skaičių - tik tuos paukščius, kurie jūsų matymo lauke yra vienu metu. Todėl pastebėtų paukščių negalima sumuoti. Jei 10.25 val. Jei 10.44 val. Jei baigiant apskaitą 11.23 val. matėte 3 didžiąsias zyles - maksimalus vienu metu jūsų stebėjimo vietoje matytų didžiųjų zylių skaičius yra 9. Jei jūsų stebėjimo vietoje per vieną valandą nepasirodė nei vienas paukštis - duomenų formą vis tiek užpildykite, tačiau į atskirų paukščių rūšių laukus jokių skaičių nerašykite.
Apskaitoje gali dalyvauti visi - ir pažįstantys paukščius, ir norintys juos geriau pažinti. Svarbu, kad rūšį nurodytumėte tik ją tikrai pažinę. Jei abejojate dėl paukščio rūšies, galite nurodyti tik gentį, pavyzdžiui, „žvirblis” ar „zylė”. Jei paukščius skaičiuosite parke, svarbu visą valandą praleisti daugiau ar mažiau vienoje vietoje - nevaikščioti ir neieškoti „geresnės“ vietos kur laikosi daugiau ir įvairesnių paukščių. Pateikti duomenys nebus vertinami pagal paukščių ar rūšių skaičių. Tiesiog sau nustatykite savo stebėjimo vietos ribas, ir jų lygiai 1 valandą laikykitės.
Šios akcijos metu vertingiausi yra daugiamečiai, duomenys, todėl jei norite, kad kitais metais būtų daugiau paukščių ir rūšių, patartina įsirengti lesyklą ar net kelias su kuo įvairesniu lesalu. Dar ir šiais metais galite tai padaryti, prieš šios akcijos pradžią. Vienoje vietoje paukščių surašymą galima atlikti tik vieną kartą.
Panašios paukščių apskaitos vykdomos daugelyje šalių. Didžiojoje Britanijoje šios apskaitos vykdomos jau beveik 50 metų, o jose kasmet dalyvauja apie 0,5 milijono šios šalies gyventojų. Tai didžiausias tokio pobūdžio renginys, kurio metu surinkti duomenys panaudojami paukščių populiacijų gausos pokyčiams stebėti.
Žinia, jog tam tikros žiemojančių sparnuočių rūšys žiemą minta likusiomis uogomis ar augalų sėklomis. Todėl, prie namų pasodinti, taip vadinami ornitochoriniai augalai - šermukšniai, gudobelės, putinai, šaltalankiai, klevai ir kiti, privilios įvairius strazdus, svirbelius, juodgalves sniegenas, svilikus.
Ir svarbiausia, žmogus paukščiams sukūrė daugybę kliūčių, kurios nulemia jų žūtį - stikliniai pastatai, greitaeigis transportas ir intensyvus jo srautas, tankus kelių tinklas, elektros oro linijos, didžiuliai monokultūrų plotai be jokių natūralių gamtinių komponentų, galiausiai, apie namus lakstančios katės. Dėl jų, kasmet Lietuvoje netenkame milijonų įvairių sparnuočių.
PRISIJAUKINAU Laukinius paukščius? (1 Dalis)
tags: #kikiliu #seimos #sodybu #miesto #paukstelis