Kilnojamojo turto savybės: kas tai yra, rūšys ir vertinimas

Nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas yra pagrindinės materialaus turto rūšys, formuojančios žmogaus turtinį pagrindą, vaidinantį svarbų vaidmenį 21 amžiaus ekonomikoje.

Kas yra Kilnojamasis Turtas?

Kilnojamasis turtas - tai turtas, kuris gali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir nesumažinus jo vertės. Tai reiškia, kad jį galima lengvai transportuoti be didelių pastangų ar žalos.

Dėl kilnojamojo turto vertinimo gali kreiptis fiziniai, juridiniai asmenys bei valstybinės institucijos. Tikslus kilnojamojo turto vertinimas suteikia galimybę disponuoti kilnojamuoju turtu saugiai, legaliai ir operatyviai.

Kilnojamasis turtas, lyginant su nekilnojamu turto, dėvisi ženkliai greičiau, o tai lemia ir spartesnį turto vertės pokytį.

Kilnojamasis turtas (kilnojamasis daiktas) - turtas (daiktas), kuris iš vienos vietos į kitą gali būti perkeltas nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Privatūs asmenys kilnojamąjį turtą naudoja asmeniniame ūkyje, savo ir šeimos buitiniams ir kultūriniams poreikiams.

Įmonės, įstaigos kilnojamasis turtas tiesiogiai susijęs su produkcijos gamyba ar paslaugų teikimu.

Kilnojamojo Turto Rūšys

Priklausomai nuo savybių ir pobūdžio, kilnojamasis turtas (Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis) gali būti skirstomas į šias kategorijas:

• Transporto priemonės (automobiliai)
• Ūkinės prekės
• Pramoninės prekės
• Elektros prekės
• Kompiuterinė technika
• Tauriųjų metalų gaminiai
• Kitas kilnojamasis turtas (pvz. meno kūriniai, gyvūnai, speciali gamybinė įranga, grožio priemonės, medicinos aparatai, seifai ir kt.)

Taip pat priskiriama:

• siūlų gamybos įranga
• mėsos apdirbimo įranga
• gyvūnai
• spaustuvių įranga
• poliakalės
• pastoliai
• sienų ir perdangų klojiniai
• rotorinis smulkintuvas Bomatic B135
• geležinkelio vagonai
• gatvių šlavimo mašina MFH
• boulingo takai su papildoma įranga
• autotraukiniai
• šilumos tiekimo vamzdynai
• medienos - cementinių blokelių gamybinė linija
• pinigų skaičiuotuvai
• odontologinė įranga ir įrankiai
• vandens ir sniego slydimo įrangos kompleksas
• soliariumai
• ryšulių išrišėjas BRT BAL-O-MAT
• hidrauliniai kranai
• asenizacinės mašinos
• plaučių ventiliavimo aparatai
• miško kirtimo traktoriai
• plastiko gaminių pūtimo įranga
• seifai
• dažymo kameros
• daug kitokio kilnojamojo turto.

Registruotinas Kilnojamasis Turtas

Yra kilnojamojo turto kategorija, kurią būtina registruoti. Registruotinam kilnojamajam turtui priskiriami:

• Automobiliai
• Žemės ūkio technika
• Šaunamieji ginklai
• Ir kt.

Žemės ūkio technika - registruotinas kilnojamasis turtas

Kilnojamojo Turto Vertinimo Tikslai

Kilnojamasis turtas vertinamas šiais tikslais:

• Įkeičiant turtą, sudarant lizingo sutartį
• Vertinant žalą ir nuostolius
• Pašalpos gavimui iš Sodros
• Apmokestinimo tikslu (į Europos Sąjungą (ES) importuojant transporto priemones iš ne ES šalių)
• Kilus teisminiam ginčui
• Deklaruojant turtą
• Apdraudžiant turtą
• Sudarant pirkimo-pardavimo sandorį
• Nuomojant ar kitaip perleidžiant turtą
• Kai turtas perduodamas, dovanojamas, paveldimas
• Rengiant finansines ataskaitas
• Kitais tikslais

Kilnojamojo turto vertinimas yra atliekamas pirkimo-pardavimo sandorių metu, kai kilnojamuoju turtu, kaip nepiniginiu įnašu, didinamas įstatinis kapitalas, kai turtas yra įkeičiamas ar lizinguojamas, vykdant teismų nutartis ar turto savininko(-ų) iniciatyva.

Tikslus kilnojamojo turto vertinimas suteikia galimybę disponuoti kilnojamuoju turtu saugiai, legaliai ir operatyviai.

Kilnojamojo turto vertinimas, padeda greičiau ir efektyviau savo turtą parduoti, įkeisti ar pasirašyti sutartį dėl lizingo.

Kilnojamojo turto vertinimas dažniausiai reikalingas, kai keičiasi turto savininkas, kai jis parduodamas, mainomas, dovanojamas, paveldimas. Taip pat kilnojamojo turto vertinimas vykdomas, kai turtas apmokestinamas, deklaruojamas, įkeičiamas, draudžiamas, įtraukiamas į apskaitą.

Atliekant šios kategorijos turto vertinimą, laikomasi griežtų standartizuotų protokolų. Darbus atliekant patyrusiam vertintojui, šis procesas būna gana greitas ir nekomplikuotas.

Kilnojamasis turtas apžiūrimas, nufotografuojamas ir identifikuojamas remiantis užsakovo pateiktais nuosavybės dokumentais. Pabaigus apžiūrą, vykdoma turto rinkos analizė, atliekami skaičiavimai.

Ruošiant kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą pagal vertintojus, turtas yra apžiūrimas ir identifikuojamas pagal Užsakovo pateiktus nuosavybės dokumentus. Tuomet vertintojai analizuoja vertinamo turto rinka, atlieka skaičiavimus ir jų rezultatui pateikia Užsakovui.

Galiausiai parengiama kilnojamojo turto vertinimo ataskaita: šiame dokumente aprašomas turtas, argumentuotai nurodoma jo vertė. Visi šie rezultatai vertinimo ataskaitos pavidalu perduodami paslaugos užsakovui.

Kilnojamojo Turto Vertinimo Metodai

Kilnojamasis turtas paprastai vertinamas vienu ar keliais iš šių metodų:

• Lyginamuoju metodu, kuris pagrįstas lyginimu su analogiškais ar panašiais į vertinamą turto objektais, kurio kaina yra žinoma, ir ją koreguojant dėl vertei turinčių įtakos skirtumų.
• Išlaidų (kaštų) metodu, kuris pagrįstas remiantis ekonominiu principu, kad kaina, kurią pirkėjas mokėtų už turtą, jeigu įtakos jam neturėtų tokie veiksniai kaip sugaištas laikas, patirti nepatogumai, riziką būtų nedidesnė nei tokio paties turto įsigijimo ar pasigaminimo (statybos) kaina.
• Pajamų metodu, kuris pagrįstas tikėtinomis pajamomis, gautomis iš turto per jo naudingo tarnavimo laiką. Pajamų metodas rečiausiai taikomas kilnojamojo turto vertei nustatyti, nes šiuo metodu retai atsižvelgiama į individualias kilnojamojo turto savybes, taip pat kilnojamasis turtas retai generuoja pajamas, t. y. jis yra tik verslo subjekto dalis.

Veiksniai, Turintys Įtakos Kilnojamojo Turto Vertei

Veiksniai, turintys įtakos kilnojamojo turto vertei, gali skirtis priklausomai nuo nagrinėjamo turto tipo. Kai kurie bendri veiksniai, turintys įtakos kilnojamojo turto vertei, yra jo amžius, būklė, retumas, istorinė reikšmė, kilmė, kokybė ir paklausa rinkoje.

• Rinkos vertė - nustatyta suma, už kurią turtas ar įsipareigojimas galėtų būti perleidžiamas jų vertės nustatymo dieną tarp norinčio pirkti pirkėjo ir norinčio parduoti pardavėjo sudarius sandorį tarp nesusijusių šalių po tinkamo turto ar įsipareigojimo pateikimo rinkai, kai abi šalys veikia dalykiškai, apdairiai ir be prievartos.
• Likvidacinė (priverstinio pardavimo) vertė yra apskaičiuota suma, kurią tikimasi gauti pardavus turtą ar turto grupę atskiromis dalimis su prielaida, kad tai yra priverstinis sandoris ir sutrumpintas prateikimo rinkai laikotarpis.
• Nusidėvėjimas reiškia laipsnišką turto naudingumo mažėjimą laikui bėgant turto ar jo elementų fizinio nusidėvėjimo dėl amžiaus ar naudojimo, taip pat naudingumo sumažėjimas dėl turto efektyvumo mažėjimo, t. y. pasenusios konstrukcijos, savybių ar technolgijų pasikeitimo, bei ekonominių ar teisinių veiksnių tiesiogiai nepriklausančių nuo paties turto. Didesnis nustatytas nusidėvėjimas turi įtakos kilnojamojo turto vertei mažindamas jo rinkos vertę.

Pasiūlos ir paklausos įtaka kilnojamojo turto vertei gali skirtis priklausomai nuo nagrinėjamo turto tipo. Kilnojamo turto vertei dažniausiai galioja pasiūlos paklausos dėsnis, t. y. kilnojamasis turtas, kurio paklausa yra didelė, arba turtas yra sunkiai randamas (retai parduodamas antrinėje rinkoje), paprastai yra vertingesnis, nei turtas, kuris yra lengvai prieinamas arba kurio paklausa yra nedidelė.

Norėdami maksimaliai padidinti arba išlaikyti kiek įmanoma didesnę savo kilnojamojo turto vertę, reikėtų imtis veiksmų ir užtikrinti, kad jis būtų gerai prižiūrimas, reguliariai, kaip numatyta gamintojo, atlikti apžiūrą, techninį aptarnavimą ar einamąjį remontą.

Skirtumai Tarp Nekilnojamojo ir Kilnojamojo Turto

Pagrindinis skirtumas tarp nekilnojamojo ir kilnojamojo turto yra jo mobilumas. Nekilnojamasis turtas yra fiksuotas ir negali būti perkeltas, o kilnojamasis turtas gali būti lengvai transportuojamas.

Kilnojamojo turto apmokestinimas

Svarbu žinoti, kaip apskaičiuoti tokio turto pardavimo apmokestinamąsias pajamas, jas deklaruoti ir sumokėti mokestį.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 28 punktą parduodamo ar kitokiu būdu perleidžiamo nuosavybėn nekilnojamojo daikto (išskyrus GPMĮ 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktuose nurodytą nekilnojamąjį daiktą) pardavimo pajamos neapmokestinamos, jeigu toks nekilnojamasis turtas buvo įsigytas anksčiau negu prieš 10 metų iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.

Pajamų mokesčio taip pat nereikia mokėti, jeigu:

• Parduodamas Lietuvoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje esantis gyvenamasis būstas (įskaitant priskirtą žemę), kuriame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka;
• Pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Lietuvoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu 2 metų laikotarpį, tačiau gautos pajamos per vienerius metus nuo būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn panaudojamos kito būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.

Nekilnojamojo turto apmokestinamosios pardavimo pajamos apskaičiuojamos iš gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų atėmus to parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidas, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu (pvz., atlygis notarui už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas už įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, valstybės rinkliava, privalomas mokestis parduodant turtą už geodezinius sklypo matavimus, mokestis už privalomą pastato energinio naudingumo sertifikavimą ir pan.).

Gautos nekilnojamojo turto apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jei per kalendorinius metus jų kartu su kitomis GPMĮ 6 straipsnio 12 dalyje nurodytomis pajamomis gauta bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau - VDU; 2022 m. - 180 492 Eur) sumos.

Turto įsigijimo kaina - tai pinigų suma, už kurią buvo įsigytas turtas, įskaitant su šio turto perleidimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz., atlygis notarui už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas už įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, valstybės rinkliava, mokestis už privalomą pastato energinio naudingumo sertifikavimą ir pan.), taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto to turto rekonstravimo arba kapitalinio remonto išlaidos.

Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos tam turtui pagaminti patirtos išlaidos.

Jeigu parduodamas ne individualios veiklos turtas (ar jo dalis) kuriuo nors metu buvo priskirtas individualios veiklos turtui ir jo įsigijimo kaina buvo atskaitoma iš individualios veiklos pajamų, apskaičiuojant apmokestinamąsias tokio turto pardavimo pajamas, šio turto įsigijimo kaina mažinama iš individualios veiklos pajamų atskaityta turto įsigijimo kainos dalimi.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2022 m. gautas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas turi deklaruoti iki 2023 m. gegužės 2 d., pateikdamas pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą.

Jeigu gyventojas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip.

tags: #kilnojamojo #turto #savybes