Lietuvos Žemės ūkio rūmų istorija ir dabartis

Žemės ūkio rūmai - viena seniausių Europos žemdirbių organizacijų. Pagrindinis mūsų demokratinės sistemos principas - savivalda. Žemės ūkio sektoriuje šį principą daugelyje ES šalių įgyvendina Žemės ūkio rūmai. Galime didžiuotis, kad LR žemės ūkio rūmai - viena seniausių Europos žemdirbių organizacijų.

Lietuva Žemės ūkio rūmus turi nuo 1926 m. Istorijos puslapiai mena, kad jau nuo seno žemės ūkio bendrovės kūrėsi regioniniu principu, ir vieni pirmųjų žemės ūkio rūmų buvo įkurti 1894 m. Vokietijoje. Netgi tokioje senas žemdirbystės tradicijas turinčioje Austrijoje tik 1953 m.

Nors Lietuvos taryba 1918 m. vasario 16 d. paskelbė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą, Vyriausybės sudaryti dar negalėjo, nes kraštas buvo vokiečių okupuotas. 1918 m. lapkričio 11 d. Vilniuje pradėjo veikti Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Tarp įsteigtų 7 ministerijų buvo ir Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerija (nuo 1924 m. - Žemės ūkio ministerija). Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos kūrimasis vyko vienu sunkiausiu mūsų kraštui laikotarpiu.

Krašte vokiečių okupantai dar vykdė nesibaigiančias žemės ūkio gaminių ir gyvulių rekvizicijas, reikėjo perimti į savo rankas okupantų užgrobtą turtą, sugrąžinti žemę teisėtiems savininkams. Karo padarytų nuostolių niekas neketino grąžinti. Dosni Amerikos lietuvių parama ir 1919 m. iš Vokietijos gauta 115 milijonų markių paskola padėjo valstybės finansams šiokį tokį pagrindą, tad galėjo būti organizuota kariuomenė ir sukurta administracija. Tik nepaprastu darbštumu ir išskirtiniu taupumu dauguma Lietuvos ūkininkų jau 1923-1924 m.

Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę ir apgynus ją nuo priešų reikėjo rūpintis ekonomikos atkūrimu ir tolesne plėtra. Pirmiausia turėjo būti panaikinti dar užsilikę feodalinio ūkio likučiai. Kadangi Lietuva - agrarinis kraštas, tai privalėjo prasidėti nuo feodalinės žemėnaudos griovimo ir laisvų ūkininkų sluoksnio stiprinimo. Visam tam atlikti iš pradžių turėjo būti įvykdyta žemės reforma.

Ji prasidėjo 1919 m., bet jai užbaigti pritrūko 3-4 m., nes 1940 m. birželio 15 d. Raudonoji armija užėmė Lietuvą ir visą politinį, visuomeninį ir ūkinį gyvenimą apvertė aukštyn kojom. Iki to laiko jau buvo įvykdyta absoliučios daugumos dalintinų feodalinių dvarų žemės parceliacija. Iš dvarų paimta žemė sklypais išdalyta bežemiams ir mažažemiams valstiečiams. Beveik baigtas kaimų skirstymas vienkiemiais; liko tik 16 proc. kaimų žemės nuo viso numatyto išskirstyt ploto. Taigi 1919-1939 m. Dvarų žemės dalijimas mažažemiams ir bežemiams, kaimų į vienkiemius skirstymas buvo tiesioginis Žemės ūkio ministerijos darbas.

Jo iniciatyva rūpintis žemės ūkio kultūros kėlimo reikalais 1921-1923 m. buvo sukurtos kai kuriose apskrityse Žemės ūkio tarybos ir sušaukti keli jų suvažiavimai. Pagal Žemės ūkio tarybų suvažiavimuose svarstomų klausimų pobūdį ir narių sudėtį tie suvažiavimai priminė Žemės ūkio rūmų suvažiavimus, todėl yra laikytini Žemės ūkio rūmų pirmtakais. Juolab kad paskutiniame Žemės ūkio tarybų suvažiavime, įvykusiame 1923 m. lapkričio 23 d., buvo nutarta steigti organizaciją su platesnėmis teisėmis - Žemės ūkio rūmus. Net buvo išrinkta komisija atitinkamam įstatymui paruošti. Ją sudarė: J. Aleksa, J. Tūbelis ir F. Mikšys.

1922 m. rugpjūčio 1 d. Žemės ūkio rūmų įstatymo projektas Seimui buvo pateiktas 1924 m. lapkričio 16 d. per Seimo valstiečių liaudininkų frakciją. Žemės ūkio rūmų įstatymą svarstė dvi Seimo komisijos - iš pradžių Žemės ūkio ir miškų, vėliau Ekonomikos. Abi komisijos pripažino jį esant netinkamą. Pagaliau 1925 m. Taip ilgai įstatymo priėmimas truko dėl politinių partijų nesutarimų, kas konkrečiai turėtų atstovauti ūkininkams Žemės ūkio rūmuose ir kokius darbus reikėtų pavesti Rūmams atlikti.

Dėl atstovavimo galų gale Seimo daugumos padaryta išvada, kad tai turi būti svarbiausių žemės ūkio srityje veikiančių gamybos, apdirbamosios pramonės, kooperacijos, kredito, mokslo ir žemės ūkio specialistų organizacijų atstovai, bet ne tiesiogiai išrinkti ūkininkai. O darbai, kuriuos privalėtų atlikti Žemės ūkio rūmai, neturėtų varžyti Žemės ūkio ministro veiklos. Šiuo įstatymu labai nepatenkintas liko J. Aleksa - Žemės ūkio rūmų steigimo sumanytojas ir įstatymo projekto vienas iš autorių. J. Aleksos manymu, po visų svarstymų ir taisymų įstatymas Žemės ūkio rūmams paliko tik ,,vardą, jokio tikro turinio“.

Šitoks ką tik priimto Žemės ūkio rūmų įstatymo vertinimas, matyt, ir kitiems sukėlė abejonių, ar apskritai Rūmai yra reikalingi. Turbūt dėl to net keturis mėnesius delsta, kol galų gale Respublikos Prezidentas A. Stulginskis ir Ministras Pirmininkas L. Bistras jį pasirašė, kad būtų galima skelbti ,,Vyriausybės žiniose“ (1926 m. balandžio 21 d. Nr. Įstatymui įsigaliojus, kaip buvo numatyta jo 47-ajame paragrafe, Ministrų kabinetas 1926 m. gegužės 18 d. išleido Žemės ūkio rūmų sudarymo taisykles, kuriose įvardintas Rūmų narių skaičius ir sudėtis.

Taip pat žemės ūkio ministro įsakymu buvo paskirtas Žemės ūkio rūmų atidarymo laikas - 1926 m. gegužės 27 d. Ši data šiandien ir laikoma Žemės ūkio rūmų įkūrimo data. Rūmų atidarymas turėjo vykti atstovams susirinkus į pirmąjį suvažiavimą (tuo metu vadintas visumos susirinkimu). Tačiau iš tikrųjų Žemės ūkio rūmų suvažiavimas prasidėjo gegužės 26 d. Kaune, Žemės ūkio ministerijos patalpose (dabar Kęstučio g. Į suvažiavimą susirinkti turėjo 33 išrinkti atstovai. Tačiau dėl to, kad paruošiamieji darbai rinkimams į Rūmus vyko labai skubotai ir dėl kai kurių kitų priežasčių, ypač dėl neseniai įvykusių rinkimų į Trečiąjį Seimą, kurių rezultatai iš pagrindų pakeitė Antrajame Seime buvusį politinių jėgų santykį, daug organizacijų savo įgaliotinių į suvažiavimą visai nesiuntė. Vis dėlto suvažiavime kalbėjęs Žemės ūkio departamento direktorius agr. A.

Tačiau vietoj penkių Rūmų valdybos narių tebuvo išrinkti tik trys, paliekant dvi laisvas vietas suvažiavime nedalyvavusių organizacijų atstovams. Panašiai buvo pasielgta ir su revizijos komisijos rinkimais - iš trijų narių išrinkti du. Taigi pirmąją (nors ir nepilną) valdybą sudarė J. Valatka, A. Kubilius ir F. Lapinas. Prisiminus ano meto įvykius galima sakyti, jog prasidėjusi Žemės ūkio rūmų veikla tebuvo formali. 1926 m. birželio 8 d. Seimas išrinko naują Respublikos Prezidentą - valstiečių liaudininkų atstovą dr. Kazį Grinių, o birželio 14 d. sudarytas naujas Ministrų kabinetas, į kurį žemės ūkio ministru buvo pakviestas agr. dr. Naujasis Ministrų kabinetas 1926 m. birželio 24 d. Žemės ūkio rūmus paleido.

Kaip aiškina tų laikų spauda, taip pasielgta vien dėl politinių priežasčių, nes Rūmuose atstovų daugumą sudarė ne valdančiosioms partijoms priklausantys žmonės. Žemės ūkio ministro J. Krikščiūno išdėstyti Rūmų paleidimo motyvai kiek kitokie - Rūmų sudėtis neatitiko ,,dabartinės vyriausybės demokratinio nusistatymo“, nes jie vargu ar atstovavo nors 10 proc. Pagal Ministrų kabineto 1926 m. rugpjūčio 18 d. priimtas naujas Žemės ūkio rūmų sudarymo taisykles, Rūmai turėjo susidėti iš 18 atstovų: 6 - nuo Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos (sutrumpintas pavadinimas - ,,Lietūkis“), 4 - nuo pieno perdirbimo įmonių, 3 - nuo žemės ūkio augalų ir gyvulių augintojų organizacijų, 2 - nuo Lietuvos agronomų sąjungos, po 1 - nuo Centrinės galvijų kontrolės sąjungos, Žemės ūkio akademijos ir Žemės banko.

1926 m. rugsėjo 23-24 d. Žemės ūkio ministerijos patalpose įvyko pirmasis naujai sudarytų (o iš tikrųjų antrasis po įkūrimo) Rūmų suvažiavimas. Šį sykį jau buvo išrinkta visa valdyba, kurią sudarė buvęs žemės ūkio ministras J. Aleksa (pirmininkas), agr. P. Kregždė (sekretorius), agr. doc. J. Kriščiūnas (iždininkas), ūkininkas J. Fledžinskis ir agr. prof. J. Tonkūnas (nariai). Vėliau J. Kriščiūną pakeitė J. Taigi J. Aleksa yra pirmasis Žemės ūkio rūmų valdybos, o pagal įstatymą - ir Rūmų pirmininkas.

Uždavinys, kurį pirmiausia sau iškėlė naujoji Žemės ūkio rūmų valdyba - nuodugniai susipažinti su 1927 m. valstybės biudžeto projektu, ypač su ten numatytomis lėšomis žemės ūkiui remti. Taip pat naujajai valdybai buvo pavesta išnagrinėti žemės ūkio gaminių eksporto sąlygas ir galimybes, nes nuo jų eksporto plėtros priklausė viso krašto ekonominė gerovė. Todėl šie klausimai ir buvo parinkti svarstyti artimiausiame Žemės ūkio rūmų suvažiavime, kuris įvyko 1926 m. spalio 31-lapkričio 1 d.

1926 m. gruodžio 17 d. Lietuvoje įvyko valstybės perversmas. Naujuoju Prezidentu tapo A. Smetona, o žemės ūkio ministru vietoj dr. J. Krikščiūno - vėl J. Aleksa. Rūmų išsaugojimo uždavinys J. Aleksai palengvėjo, kai buvęs pirmasis žemės ūkio ir valstybės turtų ministras J. Tūbelis 1927 m. gegužės 3 d. buvo paskirtas finansų ministru. Šių dviejų aukštas pareigas užimančių žmonių dėka Žemės ūkio rūmai netrukus tapo įtakinga žemdirbių organizacija.

Patį didžiausią Rūmų darbo barą sudarė suaugusių ūkininkų ir dirbančio jaunimo profesinis švietimas. Dažniausiai toks mokymas trukdavo iki kelių savaičių, tačiau buvo ir tokių kursų, kuriems baigti prireikdavo ne vieno mėnesio. Iki 1940 metų surengta per 10 tūkst. Nuo profesinio švietimo neatsiejamos žemės ūkio parodos bei spauda. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje ypač populiarus buvo “Ūkininko patarėjo” laikraštis. Jis turėjo apie 90 tūkst. prenumeratorių, buvo leidžiamas 100 tūkst.

Prieškario Žemės ūkio rūmų darbų sąraše: žemės ūkio gamybos organizavimas, gyvulių ūkio pertvarka, statybų reikalai. Rūmų rūpestis - kooperacija. Svarbus darbas nepriklausomoje Lietuvoje, aktyviai dalyvaujant Žemės ūkio rūmams - Kooperatyvų sąjungos “Linas” įkūrimas 1939 m. Tuo metu kooperatyvai savo rankose turėjo 8 proc. 1929 m. nutarta steigti jaunųjų ūkininkų ratelius. Šių ratelių sąjungos narių veikla rėmėsi gražiu draugišku tarpusavio lenktyniavimu.

Sovietų okupacijos sąlygomis vykdoma žemės ūkio reforma buvo tik laisvų ūkininkų ūkių kūrimo iliuzija. Dar ruošiantis žemės ūkio reformai, jau buvo aišku, kad nuo individualių ūkių turi būti pereita prie kolūkių ir valstybinių ūkių sistemos. Suprantama, tokiai sistemai Žemės ūkio rūmai buvo nereikalingi. 1940 m. Laikinai Rūmai buvo atkurti vokiečių okupacijos metais: buvo panaikintas sovietų valdžios priimtas ŽŪR likvidavimo įstatymas ir Rūmai įpareigoti tęsti darbą.

Žemės ūkio rūmų bandymai atkreipti vokiečių dėmesį į žemės ūkio problemas, sukėlė vokiečių nepasitenkinimą, ir 1942 m. ŽŪR atkūrimo ištakose svarbų vaidmenį suvaidino organizacinis komitetas iš mokslo įstaigų bei iš žemdirbių organizacijų atstovų, kuris parengė „Žemės ūkio rūmų bendrąją programą” ir „Žemės ūkio rūmų nuostatų” projektus, kurie buvo apsvarstyti ir vienu balsu priimti 1991 m.

LR Žemės ūkio rūmai buvo atkurti 1991 m. 1993 m. įvyko pirmasis Žemės ūkio rūmų suvažiavimas. Jame išrinkta taryba perrinko prof. Nuo pat pirmos atkūrimo dienos ŽŪR aktyviai dalyvauja derinant kaimo žmonėms svarbius klausimus su valdžios institucijomis. Tik žemdirbių savivaldos iniciatyva 1994 m. Žemės ūkio valstybinio reguliavimo įstatymu buvo patvirtinta nuostata, jog žemės ūkis yra prioritetinė tautos ūkio šaka. Nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai ir žemės ūkio santykių valstybinio reguliavimo priemonėms įgyvendinti kasmet paprastai skiriama ne mažiau kaip 10 proc. nacionalinio biudžeto išlaidų.

Šiuo įstatymu taip pat pavyko pasiekti, kad žemės ūkio subjektai būtų atleisti nuo visų mokesčių. Prasidėjus integracijos į ES procesui, derybiniu laikotarpiu daug nuveikta, kad mūsų derybininkai turėtų maksimaliai palankesnes paramos iš ES sąlygas. Kita svarbi veiklos sritis - žemdirbių ir kitų kaimo gyventojų švietimas. Žemės ūkio rūmai jau nuo 1992 m. užsiima konsultacine veikla. Žemės ūkio rūmai padeda kaimo gyventojams pritaikyti naujausius mokslo pasiekimus, diegti naujoves, organizuoti bendrus projektus su Lietuvos bei užsienio partneriais.

2012 m. Rūmai yra akredituota institucija žemės ūkio sektoriaus specialistų kompetencijoms vertinti. Kompetencijų vertinimo darbą svarbus vaidmuo tenka pažangiems ūkininkams/žemės ūkio veiklos subjektams, turintiems Žaliąjį diplomą. Žaliasis diplomas liudija tinkamą darbdavio pasirengimą perduoti žinias, gebėjimus ir įvertinti asmens įgytas kompetencijas. Beje, Žaliojo diplomo atestaciją, peratestavimą nuo 2012 m. Nuo 2004 m. vasario 10 d. Rūmai yra pilnateisiai COPA- COGECA organizacijų nariai. O nuo 2005 m. spalio 12 d. Šiuo metu iš 25 ES šalių narių žemės ūkio rūmai veikia 15-oje.

Žemės ūkio rūmų veikloje dalyvauja daug savivaldos organizacijų ir narių, išrinktų iš aktyvių žemės ūkio sektoriuje dirbančių ir kaime gyvenančių žmonių. Tačiau LR žemės ūkio rūmų aukso fondas - ūkininkų ir jų asociacijų narystė bei demokratinė sprendimų paieška. Teksto autorius prof.

1991 m. atkurti Žemės ūkio rūmai per du dešimtmečius tapo svarbiausia ir įtakingiausia žemdirbių savivaldos organizacija. Džiugu, kad Žemės ūkio rūmai prisidėjo prie modernaus konkurencingo Lietuvos žemės ūkio kūrimo. Šiandien mūsų žemės ūkis atitinka visus vartotojo keliamus reikalavimus. Per du dešimtmečius efektyviai taikytos kaimo plėtros priemonės, išsaugota ir atnaujinta gyvenamoji aplinka.

ŽŪR - socialinio dialogo tarp Lietuvos kaimo žmonių, žemdirbių ir valstybės organizatorius. Nuo 2007 m. Žemės ūkio rūmai yra aukščiausio socialinės partnerystės organo - Trišalės tarybos nariai. Stiprinant žemės ūkio, kaimo plėtros informacijos, žinių ir gerosios patirties bei praktikos sklaidą nuo 2009 m. “Žemės ūkio rūmai yra naujoviška įstaiga, tvarkoma įstatymais. Ji kaip koks seimelis, susideda iš ūkininkų ir jų organizacijų atstovų. Pirmieji toki rūmai užsieny Vokietijoje buvo organizuojami pereito šimtmečio pabaigoj.

Žemės ūkio rūmų pirmininkai

tags: #kiminai #iki #siol #naudojami #rastiniu #namu