Nuosavybės Teisių Atkūrimas Lietuvoje: Iššūkiai ir Galimybės

Žemės grąžinimo procesas Lietuvoje yra sudėtingas ir apima įvairius aspektus, įskaitant nuosavybės teisių atkūrimą į miškus ir žemės naudojimo apribojimus.

Nuosavybės Teisių Atkūrimo Įstatymo Pataisos

Seimas priėmė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas, kurios įsigaliojo šių metų gegužės 1 d.

Už tokį kompensavimo būdą numatančias Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 115 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 9 parlamentarai.

Įstatymo pataisas inicijavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė sako, kad joms įsigaliojus gyventojai turės paskutinį šansą už neatgautą žemę pasirinkti kompensaciją miško žeme.

Tokį kompensavimo būdą jie galėjo pasirinkti tik iki šių metų vasario 1 d.

Seimo narės R. Tamašunienės duomenimis, įstatymo pataisų priėmimo laukia apie 3 tūkst. gyventojų.

Parlamentarė ne kartą yra sakiusi, kad žemės savininkams buvo siūlomos labai menkos finansinės kompensacijos, kurių Vyriausybė neperžiūri, neindeksuoja.

Jos nuomone, įstatymo pataisos paspartins žemės grąžinimo procesą ir jis taps labiau teisingas.

„Įsigaliojus įstatymo pataisoms, jie galės už turėtą žemę mieste bent jau pasirinkti miško paskirties žemę“, - yra sakiusi R. Tamašunienė.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos šių metų sausio 1 d. duomenimis, 2 865 piliečiams liko atkurti nuosavybės teises, o likusios neatkurtos žemės plotas sudaro 1 692 ha žemės.

Daugiausia savo žemės neatgavusių gyventojų yra Vilniuje ir Grigiškėse.

Trakų mieste nuosavybės teisės atkurtos į 93,82 proc. žemės ploto, nurodyto piliečių prašymuose, o liko atkurti nuosavybės teises 33 piliečiams.

Sodininkų Bendrijų Žemės Panaudojimas

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Sodininkų bendrijų, Žemės ir Žemės reformos įstatymų pataisas, leisiančias tinkamai panaudoti sodininkų bendrijose esančią apleistą žemę.

Tačiau, Registrų centro duomenimis, sodų bendrijose, kurių Lietuvoje yra 1 357, registruotas 891 valstybinės žemės sklypas.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, sodininkų bendrijų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai ar jų dalys gali būti perleidžiami tik sodininkų bendrijai ar jos nariams.

Nacionalinė žemės tarnyba valstybės vardu paveldi ir perima valdyti žemės sklypus be statinių.

Asmenims, iki šiol nesusitvarkiusiems sodų sklypų dokumentų, būtų sudarytos sąlygos juos užregistruoti savo vardu.

Siūloma įstatymų pakeitimų įsigaliojimo data - 2026 m.

Privačių Miškų Tvarkymas ir Naudojimas

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai reglamentuoja šių miškų tvarkymą, naudojimą, atkūrimą, apsaugą bei nustato privačių miškų savininkų teises ir pareigas.

Miškų ūkio organizavimo tvarką privačiuose miškuose, kuriems miškotvarkos projektai dar neparengti, ir tuose, kurių grąžinimas savininkams, vykdant žemės reformą, galutinai teisiškai neįformintas, nustato Miško kirtimo privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas miškotvarkos projektas, tvarkos aprašas, aplinkos ministro patvirtintas 2004 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-569 (Žin., 2004, Nr. 166-6081), ir Privatizuojamų miškų kirtimo tvarka, aplinkos ministro patvirtinta 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 219 (Žin., 2002, Nr. 49-1909).

III-IV miškų grupių miškuose inventorizuotų grynųjų baltalksnynų, drebulynų, gluosnynų ir blindynų ar mišriuose medynuose, kuriuose baltalksniai, drebulės, gluosniai ir (ar) blindės sudaro 76 proc. privačiuose III-IV miškų grupių miškuose miškų savininkams, remontuojantiems, rekonstruojantiems jiems nuosavybės teise priklausančius pastatus ir statantiems pastatus pagal jų užsakymu parengtus ir pateiktus statybos projektus ir statybos leidimus, kai tokie leidimai privalomi, laikantis Medienos, reikalingos nuosavų pastatų statybai, remontui ar rekonstrukcijai, kirtimo privačiuose miškuose tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 118 (Žin., 2002, Nr. 31-1173; 2007, Nr.

Nors nemažai darbų miškų savininkai savo valdoje gali atlikti ir neturėdami miškotvarkos projekto, būtina žinoti, kad dažniausiai miške pjauti žalius medžius galima tik turint tam išduotą regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) leidimą.

Aplinkos ministro patvirtintose miško kirtimo taisyklėse įteisintas draudimas vykdyti ugdomuosius miško kirtimus pavasarį ir vasarą: miško šviesinimo - nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d., retinimo ir einamuosius miško kirtimus - nuo gegužės 1 d.

Yra ir kitais aktais nustatytų įvairiausių kirtimų apribojimų.

Daug jų saugomose teritorijose, kurios Lietuvoje apima trečdalį miškų.

Visus trumpai išvardinti vargu ar įmanoma.

Miško kirtimo schemos pavyzdys

Želdinių Kirtimo ir Genėjimo Leidimai

Asmuo (fizinis ar juridinis) dėl Savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdinių kirtimo ir (ar) genėjimo Institucijai pateikia Kauno miesto savivaldybės tarybos 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. T-187 „Dėl Leidimų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius išdavimo, prašymų perskaičiuoti želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją nagrinėjimo ir sumokėtos kompensacijos grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 2. bendrijos ar gyventojų susirinkimo protokolo (ne vėlesnio kaip vienerių metų), patvirtinančio, kad šiam prašymui pritarta paprasta balsų dauguma (50 proc.

Privačios žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės valdytojas dėl Leidimo gavimo pateikia Institucijai Kauno miesto savivaldybės tarybos 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. T-187 „Dėl leidimų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius išdavimo, prašymų perskaičiuoti želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją nagrinėjimo ir sumokėtos kompensacijos grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 3 priede nustatytos formos prašymą (toliau - Prašymas).

Kai privačios žemės sklypo savininkų ar valstybinės žemės sklypo valdytojų yra daugiau nei vienas, asmuo, prašantis išduoti Leidimą, Prašymą suderina su visais to žemės sklypo savininkais ar valdytojais arba pateikia visų žemės sklypo savininkų ar valdytojų raštišką sutikimą dėl pritarimo teikiamam Prašymui.

Asmuo, prašantis išduoti Leidimą dėl kito asmens žemės sklype augančių želdinių, Prašymą suderina su tos žemės sklypo savininku ar valdytoju, išskyrus prašymus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, kurie auga Savivaldybės patikėjimo ar panaudos teise valdomoje valstybinėje žemėje ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos valdomoje valstybinėje žemėje, esant suformuotam žemės sklypui.

Dirbtinis Intelektas ir Teisiniai Patarimai

Prieš kelerius metus dirbtinis intelektas (DI) - „OpenAI“ sukurtas „GPT-4“ modelis - išlaikė JAV advokatūros egzaminą, netyla ir kalbos, kad nuolat tobulėjančios DI technologijos gali pakeisti teisininkus.

Tačiau ar tikrai verta teisinio patarimo klausti dirbtinio intelekto?

Advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė Renata Vasiliauskienė teigia, kad legaltech sprendimai - technologijos, skirtos teisinėms paslaugoms automatizuoti ir optimizuoti - yra ir turi būti naudojami teisiniame darbe, tačiau juos atsirinkti reikia atidžiai ir sąmoningai.

Nevertėtų aklai pasitikėti teisiniais atsakymais, kuriuos pateikia bendro pobūdžio DI įrankiai, t.y., tie, kurie nebuvo sukurti specialiai teisės klausimams spręsti.

Pavyzdžiui, „chatGPT“, „DeepSeek“ ar „claude.ai“, kaip ir kiti bendro pobūdžio DI įrankiai, neturi galimybės remtis aktualiomis teisės aktų redakcijomis ar naujausia teismų praktika, nes jų apmokymui naudota informacija, pateikta iki 2025 m.

„Tai reiškia, kad naujausi įstatymų pasikeitimai generuojant DI atsakymus bent jau kol kas nėra analizuojami.

Antra, ir svarbiausia, pasak R. Vasiliauskienės, yra tai, kad „chatGPT“ algoritmai buvo apmokyti pasitelkus itin didelį kiekį mokslinio ir populiariojo turinio - pavyzdžiui, vaikų grožinę literatūrą, religinius tekstus, poeziją, vartotojų komentarus, - o teisinių tekstų šioje duomenų aibėje buvo tik nedidelė dalis.

„ChatGPT“ atsakymai pateikiami tokia protinga ir rišlia forma, kad neretam sunku patikėti, jog atsakymas gali būti geriausiu atveju paviršutinis, o blogiausiu - visiškai neteisingas.

Ant šio „kabliuko“ jau yra skaudžiai užkibęs ne vienas žmogus, įskaitant teisininkus.

Pavyzdys -„chatGPT“ sukurti teismų sprendimai, kurių niekada nėra buvę, tačiau jų reikėjo generuojamam atsakymui.

Iš praktikos atsiradusi teisinė intuicija dažnai pasufleruoja, kad DI pateiktas atsakymas yra neteisingas.

Tačiau problemų kyla, kai klausimus užduoda ne teisininkai“, - įspėja R.

Vienas iš būdų apsisaugoti yra paprašyti pateikti šaltinius, konkrečias citatas, bylų numerius.

Šiuo metu situacija yra tokia, kad bendro pobūdžio DI modeliai neprilygsta tikriesiems legaltech įrankiams, kurie buvo sukurti teisininkų, apmokyti pasitelkus teisinius dokumentus, bylas, teisės aktus ir geba atlikti išskirtinai tik teisines užduotis, pažymi teisininkė.

Anot R. Dabar egzistuojantys legaltech įrankiai, orientuoti tik į teisės klausimus, padeda atlikti skirtingas užduotis.

„Visi šie veiksmai atliekami vos per kelias sekundes.

Taigi, galima drąsiai sakyti, kad į teisę orientuoti DI sprendimai iš tikrųjų reikšmingai pagreitina didelę dalį teisininko darbo.

Tačiau ne viskas taip paprasta.

„Vidinėmis politikomis lengva uždrausti kelti klientų duomenis į teisininkams skirtus DI įrankius, tačiau žmogiškasis faktorius ir klaidų rizika dėl to niekur nedingsta.

Todėl yra sprendimų, pavyzdžiui, „Harvey“, „Legora“, „vasara.ai“ ir daug kitų, kuriuos galima integruoti į vidines kontorų sistemas.

Nors teigiama, kad pastarosios gali užtikrinti, kad užklausos ar net netyčia įkelti jautrūs dokumentai liktų kontoros aplinkoje, absoliutus saugumas skaitmeninėje erdvėje neegzistuoja.

Todėl visos garantijos turi būti vertinamos atsargiai“, - sako R.

Kitos reikšmingos problemos - bendrų standartų trūkumas ir prieigos prie vietos teisės aktų apribojimai.

Teisės aktai, sutartys, teismo dokumentai labai skiriasi skirtingose jurisdikcijose, todėl vienam įrankiui sunku sukurti tokius, kurie būtų universalūs ir tinkami visose valstybėse, teigia COBALT teisininkė.

Kalbant apie vietos teisės aktų bazes, ilgą laiką net pažangiausi legaltech įrankiai negalėjo užtikrinti, kad konsultacijos remtųsi aktualiomis vietos šalies teisės aktų redakcijomis.

Pavyzdžiui „Harvey“ iki pat 2025 metų remdavosi tomis žiniomis apie teisės aktus, kurias „rasdavo“ internete, nes neturėjo prieigos prie visų šalių teisės aktų duomenų bazių.

„Sprendimas atrodo geras, tačiau ar ilgalaikis - klausimas, - svarsto R. Vasiliauskienė.

- Juk daug metų kurtos ir tobulintos lietuviškos teisės aktų ir teismų sprendimų bazės greitu metu paleis savo DI sprendimus ir vargu ar norės, kad konkurentai naudotųsi šiuo įdirbiu.

Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad DI technologijos artimiausiu metu paveiks beveik visus darbus ir profesijas - niekas neturės imuniteto nei dabartiniam DI, nei beatsiritančiai visuotinio DI bangai.

Taigi ir tūkstantmečius egzistavęs teisininko amatas keisis iš esmės, prognozuoja R.

„Tie, kurie nesugebės greitai prisitaikyti, ne tik praras pozicijas tarptautiniuose reitinguose, klientus ir talentus, bet galbūt turės susitaikyti ir su tuo, kad pralaimi technologijoms.

Svarbūs Teisiniai Aktai

Šiame skyriuje pateikiama svarbių teisinių aktų, susijusių su miškų tvarkymu ir želdinių kirtimu, sąrašas:

tags: #kirtimai #nuosavybes #teisiu #atstatymui #rezervuotuose