Vilnius - miestas, kuris nuolat kinta, stebina ir žavi. Žinoma renginių scenaristė Jurga Klimaitė-Riebling, jau keliolika metų gyvenanti tarp Vokietijos ir Lietuvos, pastebi, kad Vilnius yra vakarietiškas miestas, kuris džiugina. Ji užaugo Žirmūnuose, kuriuos prisimena kaip kiek kitokius nei dabar: Šiaurės miestelį dar juosė tvora, bokšteliuose budėjo kareiviai.
Tačiau laikai keičiasi, ir šiandien Žirmūnai - tai vieta, kurioje galima rasti zoologijos sodą, prekybos centrus ir mielas kavines.
Varšuvos statybininkai „pakeliavo laiku“: Kultūros ir mokslo rūmų papėdėje – netikėtas radinys
Vilniaus panorama nuo Gedimino pilies bokšto.
Vilnius Šiandien: Vakarietiškas Miestas Su Istorijos Dvelksmu
Pasak tarp Vokietijos ir Lietuvos gyvenančios žinomos renginių scenaristės, Vilniaus tiesiog neįmanoma nepamilti - tai ir sostinė, modernus, dinamiškas miestas, kuris tuo pat metu yra jaukus, artimas, išsaugojęs savo istoriją bei architektūrą. Grįžusi iš Vokietijos ji visada prasuka ratą per senamiestį pėsčiomis.
Sostinėje Jurga turi mėgstamą maršrutą, kuriuo vedasi visus užsieniečius draugus. „Praeiname pro Gedimino kalną, paskui būtinai prasukame Užupiu, įmerkiame kojas Vilnelėje. Pasifotografuoti su svečiais užsukame į Literatų gatvę, kokteilio - į bet kurį simpatišką senamiesčio restoraną, jų pilna. Savičiaus gatvėje svečiams pasakoju senas miesto legendas, šiurpias istorijas apie ten gyvenusį budelį, rodau siauriausią miesto gatvę. Nepraleidžiu progos pakalbėti ir apie istorinę asmenybę, kuria žaviuosi - karalienę Boną. Ji į Vilnių atsivežė Italiją - architektūrą, muziką, stalo įrankius, pomidorus, kremus, dekoltuotas sukneles. Tuo laiku Bona pakeitė ir miesto veidą, ir manieras“, - kalba žinoma vilnietė.
„Jei įsivaizduočiau Vilnių kaip žmogų, jis galėtų atrodyti kaip Mindaugas Kazakevičius-Kryžius iš legendinės grupės „Exem“: stilingas, skrybėlėtas, gilaus žvilgsnio ir su paslaptimi. Mano vaikams čia patinka absoliučiai viskas. Dukros įsimylėjusios Žvėryną, žaidimų aikšteles, pasiplaukiojimus Nerimi, krantines, kuriomis galima važinėti paspirtukais ir, aišku, koncertus ar renginius, kai galima įkišti nosį į užkulisius. Joms patinka keliauti - daro tai nuo kūdikystės. Bet jei pasiūlytume joms rinktis tarp šių miestų ir Vilniaus - į vienus vartus laimėtų Vilnius“, - pasakoja J. Klimaitė-Riebling.
Butų Kainos Vilniuje: Ką Galima Įsigyti Už 70 000 - 100 000 Eur?
NT bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sako, kad nepriklausomai nuo kainos diapazono, naujos statybos būsto pirkėjas visada gali rinktis tarp dviejų parametrų: buto dydžio ir jo vietos. „Kuo mažesnė kaina, tuo, suprantama, ir vietos, ir ploto diapazonas siauresnis. Pavyzdžiui, 70 tūkst. eurų leidžia nusipirkti nedidelį vieno kambario butą centrinėje miesto dalyje, pusantro kambario galima nusipirki Šnipiškėse, šiaurinėje Žvėryno dalyje, Žirmūnuose arčiau Neries upės, ir kuo toliau tolstama nuo šių vietų, kurios šiuo metu yra pačios brangiausios, tuo didesnį būstą galėtų įsigyti pirkėjas“, - aiškina ekspertas.
Pasak pašnekovo, Viršuliškėse, Pašilaičiuose, Pilaitėje, Naujininkuose, Santariškių apylinkėse už 70 tūkst. eurų ar kiek daugiau jau galima įsigyti dviejų kambarių butą. Jeigu pirkėjas naujam būstui gali skirti 100 tūkst. eurų, tai reiškia, kad bet kurioje Vilniaus vietoje jis gali įsigyti dar mažiausiai vieną papildomą kambarį. „Senamiestyje, Žvėryne, Naujamiestyje, Užupyje pirkėjas jau galėtų įsigyti pusantro ar dviejų kambarių butą, tačiau vis dar labai mažo ploto. Tuo tarpu kuo toliau į periferiją, tas butas būtų vis didesnis. Pigiausi butai, naujos statybos, su daline apdaila, galėtų kainuoti 1200-1300 eurų už kv.m, tai 60 kv.m periferiniame mikrorajone pirkėjui tikrai pavyktų įsigyti“, - vardija T. Kvainickas.
Maža būsto kaina reiškia, kad jis turi mažiau patrauklias savybes nei didesnis arba tiesiog yra prasčiau išplanuotas. „Būstas gali būti siūlomas pailgos formos, bet įėjimas yra stačiakampio siaurosios kraštinės pabaigoje, tai išplanavimas yra pakankamai sudėtingas, gali būti langai į šiaurinę pusę, vaizdas pro langą gali būti prastesnis. Tačiau paprastai orientuojamasi į plotą ir vietą“, - pažymi ekspertas.
Pavyzdžiai: Ką Galima Įsigyti Už 70 000 Eur?
NT vystymo bendrovės „Eika“ Pardavimų vadovas Justinas Šavelskis praveria buto Pilaitėje duris. Pasak pašnekovo, už 70 tūkst. eurų galima įsigyti 44 kv.m, dviejų kambarių, butą su daline apdaila. Alternatyva tokiai kainai arčiau centro galėtų būti kur kas mažesnis butas taip pat su daline apdaila: „Už 70 tūkst. eurų būtų galima įsigyti apie 25 kv.m butą, pusantro kambario.“ Taip pat už 70 tūkst. eurų, J. Šavelskio teigimu, galima įsigyti ir mažesnį būstą, tačiau jau su pilnai atlikta apdaila.
Pavyzdžiai: Ką Galima Įsigyti Už 100 000 Eur?
Turint galimybę būstui skirti ir 100 tūkst. eurų, pasak J. Šavelskio, labiau nuo miesto centro nutolusiuose mikrorajonuose galima įsigyti vidutinį trijų kambarių butą, kurį dar reikės įsirengti. Taip pat turint tą pačią sumą galima įsigyti butą arčiau miesto centro, tačiau jis bus mažesnio ploto. „Už 100 tūkst. eurų galima įsigyti trijų kambarių, 65 kv.m, butą Pilaitėje su daline apdaila. Tokie butai jau dažniau skirti tiems pirkėjams, kurie turi vaikų. Tie, kurie nori gyventi centrinėje miesto dalyje, už 100 tūkst. eurų galėtų įsigyti kur kas mažesnį, pusantro-dviejų kambarių butą, tarp 35 ir 45 kv. m“, - sako pašnekovas.
| Kaina | Lokacija | Plotas (kv.m) | Kambarių skaičius | Apdaila |
|---|---|---|---|---|
| 70 000 Eur | Pilaitė | 44 | 2 | Dalinė |
| 70 000 Eur | Arčiau centro | 25 | 1.5 | Dalinė |
| 70 000 Eur | Arčiau centro | 33 | 1.5 | Pilna |
| 100 000 Eur | Pilaitė | 65 | 3 | Dalinė |
| 100 000 Eur | Arčiau centro | 35-45 | 1.5-2 | Dalinė |
Viršuliškės - vienas iš Vilniaus mikrorajonų, kuriuose galima įsigyti butą už 70 000 - 100 000 Eur.
Vilnius Istorijos Kontekste: Nuo Sovietinių Daugiabučių Iki Šiuolaikinės Architektūros
Gyvenamųjų rajonų statybos buvo viena pagrindinių temų sovietmečio žiniasklaidoje. Statybų vaizdais buvo kuriamas palankus vaizdas apie sovietinės buities gerinimą, režimo rūpinimąsi žmonėmis. Filmuose buvo kuriama iliuzija apie gerėjančią gyvenimo kokybę, pilnas parduotuves ir bendrąją gerovę. Televizija stengėsi užfiksuoti kylančius daugiabučių rajonus, sekti kuo šviesesnes pasakas apie socialistinę ateitį. Tokie vaizdiniai taip pat buvo vienas iš šaltojo karo frontų.
Lazdynai šiame kontekste išsiskyrė ir dėl taikomų naujovių, ir dėl kiek kitokio projekto. Filme fiksuojami vaizdai veikiau primena ne pilką sovietinę kasdienybę, o amerikietiškąją svajonę. Architektai už Lazdynų mikrorajoną 1974 m. buvo apdovanoti aukščiausiu įvertinimo - Lenino premija.
Vilnius - miestas, kuris nuolat keičiasi ir vystosi, tačiau išsaugo savo istoriją ir unikalų charakterį. Nuo sovietinių daugiabučių rajonų iki šiuolaikinės architektūros, Vilnius siūlo įvairias galimybes tiek vietiniams, tiek atvykėliams.