Modernizuoti kvartalai - aktuali tema, kurios sprendimo būdų ieško geriausi šalies urbanistai ir architektai. Jų tikslas - ištaisyti sovietmečio urbanistikos klaidas ir sukurti kaimynystei draugiškas erdves su pėsčiųjų ir dviračių takais, patogiomis automobilių statymo vietomis, terasomis ir saulės baterijomis ant stogų. Šiandien, būdami vakarietiški, svajojame apie kaimynystei draugiškus kiemus, pėsčiųjų ir dviračių takus, patogias automobilių statymo erdves, terasas ir saulės baterijas ant stogų, gal net kabančius sodus.
Renovacijos etapai ir iššūkiai
Daugiabučių renovacija susideda iš kelių etapų, kurių kiekvienas turi savų iššūkių:
- Inicijavimo etapas. Šiame etape svarbiausia - gauti daugumos savininkų (50%+1) pritarimą pirminiam renovacijos projektui. Jei pavyksta susitarti, pereinama prie namui priklausančio sklypo formavimo proceso.
- Kaina ir nesutarimai dėl jos. Šiuo metu valstybė (su ES pagalba) finansuoja apie 30% namo renovacijos išlaidų, todėl savininkams tenkanti finansinė našta išlieka reikšminga. Reali kaina paaiškėja tik parengus projektą ir suradus statybos darbų rangovą.
- Priežiūra. Renovacijos administratorius dažnai tėra lėšų skirstytojas ir emocijų laidininkas, o savininkai, emocijų pike, gali pakeisti administratorių.
- Baimė griauti. Daugumos senų daugiabučių būklė yra apgailėtina, o renovacija (arba perstatymas) nuo avarinio momento turėtų tapti privaloma.
Ką daryti su senais daugiabučiais?
Net optimistiškiausiais skaičiavimais, „chruščiovkių“ galiojimo terminas siekė apie 50 metų, todėl akivaizdu, kad jų laikas sutiksėjęs. Dar seniau statyti namai, ypač žaliais tinklais paramstyti balkonai senamiesčiuose, irgi simbolizuoja, kad daugumos senų daugiabučių būklė yra apgailėtina. Šiai dienai renovavome tik 5.300 vnt. Į procesą įtraukus NT vystytojus viskas būtų daug paprasčiau: pavyzdžiui, naujame sklype savivaldybės iniciatyva statomas 150 butų daugiaaukštis, 50 butų atiduodant senojo namo savininkams už renovacijos kainą, o likusius 100 vystytojas parduotų savarankiškai.
Kvartalinė renovacija: žingsnis į priekį
Yra tokia patarlė: „Jei nori judėti greitai - eik vienas, jei nori eiti toli - eik kartu“. Tačiau Lietuvos atveju nejudame nei greitai, nei toli, nes neišnaudojame Vakarų Europoje jau seniai išrasto dviračio - kvartalinės renovacijos. Būtent toks modernizavimo modelis galėtų kardinaliai pakeisti miestų veidą. Renovuojant pavienius daugiabučius pats pastatas tampa šiltesnis ir ekonomiškesnis, tačiau aplinka nesikeičia.
Vienintelė dalis, kuri daugiabučių renovacijos temoje vis dar labiausiai skamba utopiškai - tai valdžios institucijų drąsa realiais teisėkūros įrankiais mažinti butų savininkų individualius sprendimus. Kol tokios drąsos neatsiras, visos ambicingos idėjos ir stalčiuose gulinčios galimybių studijos toliau strigs starto etape.
Senus, neefektyvius šilumos punktus turinčių daugiabučių atstovai jau kviečiami teikti paraiškas paramai gauti ir atnaujinti savo daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemas. Taip vadinama „mažoji renovacija“, galinti reikšmingai sumažinti išlaidas už šildymą, itin laukiama daugiabučių gyventojų visoje Lietuvoje.
Naujoji g. 6 ir Žiburio g. 16 renovacija. Miestas gražėja
Mažoji renovacija: efektyvus energijos panaudojimas
Naujame 20 mln. eurų vertės kvietime teikiama parama šilumos punktų atnaujinimui ir šilumos sistemų sutvarkymui. Atlikus šiuos darbus, galima sutaupyti daugiau nei 15 proc. šilumos energijos.
„Mažąja renovacija“ vadinamas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas ir subalansavimas taip, kad visa į pastatą patenkanti šiluma būtų panaudojama kuo efektyviau. Jos metu seni, elevatoriniai šilumos punktai keičiami naujais, automatizuotais šilumos punktais.
Valstybės parama taip pat skiriama pertvarkant šildymo sistemą ar ją keičiant, įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir kitus būtinus elementus. Tokios renovacijos metu gali būti įrengiami ir individualūs šilumos apskaitos prietaisai ar šilumos daliklių sistema bei išmaniosios apskaitos, leidžiančios nuskaityti rodmenis iš daliklių, šilumos ir karšto vandens skaitiklių butuose.
Paramos sąlygos
Pretenduoti į paramą gali daugiabučiai namai, pastatyti pagal iki 1993 m. Subsidijos dydis gali siekti iki 60 proc. nuo visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jei paramos gavėjai yra butų ir kitų patalpų savininkai. Subsidija padidinama dar 10 proc. punktų, jei elevatorinis šilumos punktas keičiamas į naują, automatizuotą šilumos punktą. Nepasiturintiems gyventojams bus skiriama 100 proc. išlaidų kompensacija.
Paraiškas teikti kviečiami daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės paskirti savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumos tiekėjai bei kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų. Paraiškas galima teikti nuo š.m. liepos 24 d., kol pakaks kvietimui skirtų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m.
Elektrėnų pavyzdys: kvartalinė renovacija žingsnis po žingsnio
Prieš keletą metų pradėję kvartalinės renovacijos projektą Elektrėnuose savivaldybė ir komunalinį ūkį prižiūrinti bendrovė darbus atliko žingsnis po žingsnio. Išanalizuota esama situacija, nustatyti prioritetai, sutvarkyti vamzdynų tinklai. Pamokos išmoktos, sutvarkyta aplinka pakeitė viso miesto veidą.
Elektrėnuose kvartalinės renovacijos projektas pradėtas 2016 m. Prie projekto dirbo savivaldybė ir komunalinio ūkio darbuotojai - buvo parengta esamos situacijos analizė, nustatyti prioritetai.
Kaip pasakojo Ričardas Leckas, komunalinės įmonės generalinis direktorius, būta iššūkių - savivaldybei porą metų teko laukti, kol bus sutvarkyti magistraliniai tinklai kai kuriose gatvėse, tik tada buvo klojamas asfaltas. Buvo ir kitokių problemų ar pamokų.
„Turėjome parengę sąrašą, bet galiausiai atlikome darbus pagal gyventojų iniciatyvas. Pagrindinė problema, su kuria susidūrėme, buvo kiemų sutvarkymas ir kiti su žemės sklypais susiję klausimai. Visoms savivaldybėms ir bendrovėms trūko žinių, tokie projektai buvo pirmieji šalyje, todėl būta nesklandumų, tačiau įgijome patirties, išmokome vieni kitų pamokas ir dabar projektai vykdomi sklandžiai“, - sako R. Leckas.
Daugiabučių atnaujinimas Vievyje: skaičiai ir faktai
Kaip nurodo Vilija Leleivienė, vietos bendrovės Daugiabučių namų administravimo tarnybos vadovė, nuo 2013 m. bendrovė perėmė 248 daugiabučių administravimą. Nuo to laiko gyventojų prašymu prisijungė dar 14 daugiabučių. Iš viso bendrovės žinioje 262 daugiabučiai: 151 Elektrėnuose, 111 Vievyje.
Bendrovė nuo 2013 m. dalyvauja daugiabučių atnaujinimo programoje ir iki dabar pavyko sutvarkyti 35 daugiabučius (Elektrėnų mieste - 25, Vievio mieste - 10). Per tuos metus Elektrėnuose ir Vievyje iš esmės sutvarkytos ne tik šilumos magistralės, bet dalinai ir vandentiekio, kanalizacijos tinklai. Tada imtasi modernizuoti daugiabučius.
Elektrėnų savivaldybės daugiabučių namų gyventojai pateikę 30 prašymų namų atnaujinimui ir laukia projektų įgyvendinimo. Savivaldybėje rangos darbai šiuo metu vyksta 38 daugiabučiuose, dar 4 namams perkami rangos darbai.
„Šių namų įgyvendinimo procesas pradėtas dar 2018 metais pagal skelbtus kvietimus. Projektų startas pradėtas su prioritetiniu atrankos vertinimo kriterijumi - kvartalų energetinio efektyvumo didinimu, kiti kriterijai - aukštesnė energetinio naudingumo klasė bei efektyvumas. Nuo 2018 m. su gyventojais surengta 272 susirinkimai“, - teigia V. Leleivienė.
Gyventojai aktyviai domisi Parengtos Trakų, Saulės, Draugystės gatvių Elektrėnų mieste ir Semeliškių - Liepų gatvių Vievio mieste kvartalų energetinio efektyvumo didinimo programos.
Pasak tarnybos vadovės, pilnam Trakų g. kvartalui užpildyti reikalinga atnaujinti dar tris namus. Šiems namams artimiausiu metu bus rengiami susirinkimai. Draugystės g. pilnam kvartalui užpildyti reikalinga atnaujinti 1 daugiabutį. Šis namas jau pateikęs prašymą atnaujinimui (modernizavimui) ir bandys dalyvauti programoje siekiant A energetinės klasės.
„Kiekvienas proceso etapas užtrunka: tiek balsuojant už investicijų planą pasirenkant priemones, tiek paraiškų vertinimo etape bei pasirašant Valstybės paramos sutartis, vėl balsuojant už kredito įstaigos pasirinkimą, pristatant techninius darbo projektus butų savininkams, koreguojant techninius darbo projektus savininkams atsisakius individualių priemonių.
Bendravimą su gyventojais ypač apsunkino pandemija ir tuo metu galiojusi ekstremali situacija, taip pat projektų sąmatas padidino dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje išaugusios medžiagų gamybos ir tiekimo kainos. Tačiau daugiabučių namų atnaujinimas intensyvėja, gyventojai patys domisi, nori gyventi tvarioje aplinkoje, sutaupant už šildymą“, - pažymi V. Leleivienė.
Renovacija Vievyje: gyventojų iniciatyva ir nauda
Renovacija Vievyje įsibėgėja. Prieš kelerius metus atsinaujinti nuspręsdavo vos kelių daugiabučių gyventojai. Anot Elektrėnų komunalinio ūkio daugiabučių namų administravimo vadovės Vilijos Leleivienės, dabar skaičiai visiškai kitokie - vien naujame paraiškų kvietime pateikti 10-ies namų projektai, o prieš pat naujus metus prašymus pateikė dar 18. Pašnekovė teigia, kad gyventojams susirinkimų beveik nebereikia - iniciatyvą rodo patys.
V. Leleivienė pasakoja, kad renovacijos proceso pradžioje 2013-2014 metais teko nuveikti nemažai. „Rengėme daug susirinkimų. Aiškinome, kiek galima sutaupyti, nes kaupiamosiomis lėšomis tokio masto atnaujinimo neatliksi. Supažindinome, kad kai kuriems tai beveik nieko nekainuos, nes jie gauna kompensacijas. Taip po truputį žmonės ir susigundo“, - dėsto moteris.
Kantrus komunalinio ūkio atstovų darbas atsipirko - šiandien gyventojai patys susirenka reikiamą informaciją bendraudami tarpusavyje. Pasak V. Leleivienės, net surinkimai vykdomi retai, pačių vieviškių iniciatyva. „Nebereikia klausti, ar norite atsinaujinti. Gyventojai patys teikia prašymus, vos tik apie juos sužinoję iš kaimynų. Jie ateina vieni pas kitus, apsižiūri, kad ir laiptinės tvarkingos, ir sąskaitos už šildymą sumažėjusios. Vadybininkai paskutiniu metu surengė gal tik porą susibūrimų, kad besidomintiems paaiškintų tam tikras detales ir sąlygas. Vis dėlto noras kyla iš pačių gyventojų“, - tvirtina administracijos vadovė.
Sumažėjusios sąskaitos ir būsto vertės augimas
Daugiabučių gyventojai gali nuspręsti, kokį paketą pasirinkti - pigesnį ar su papildomomis priemonėmis. V. Leleivienė teigia, kad vieviškiai rinkosi mažiau išlaidų reikalaujančius sprendimus. „Žmonėms svarbus tik sutaupymas. Kartu deriname ir koreguojame projektus pagal jų pageidavimus. Nepaisant pasirinkto pigesnio varianto, Vievyje energijos sutaupoma vidutiniškai apie 55 proc. Gyventojai patenkinti ne tik sąskaitų sumažėjimu - neseniai vieni pasigyrė pardavę butą renovuotame name už 45 tūkstančius eurų, tad būsto vertė išaugo stipriai“, - sako pašnekovė.
Gyventojo patirtis: renovacijos privalumai
Vieno iš daugiabučių gyventojas Justinas Mickūnas antrina, kad priežastis džiaugtis yra ne tik susitraukusios išlaidos šildymui. Jo name vis dar vyksta renovacija, tik darbai laikinai sustabdyti dėl žiemos, bet skirtumus tarp praeities ir dabarties pašnekovas gali įvardinti. „Ši žiema ir praėjusi skiriasi, todėl šildymo kainos tiksliai palyginti negaliu, nors pastebiu, kad ji tikrai sumažėjusi. Mūsų namas turėjo kitų problemų - jis senas, 1966 metų statybos, tad pratekėdavo vanduo, cokoliniuose aukštuose laikėsi drėgmė, taip pat didelis pralaidumas, menka izoliacija. Dabar viso to nebėra, pasidarė šilčiau, nutekantis vanduo nebetaško sienų bei langų“, - aiškina vyriškis.
Kaimynų pavyzdžiai įkvepia
Šiuo metu J. Mickūno kaimynystėje nebėra nerenovuotų namų. Jis liudija, kad nors pradžia buvo sunki, dabar gyventojai gali matyti daug teigiamų atvejų. „Galbūt seniau procesas buvo vykdomas šiek tiek aplaidžiau, kai kuriuose daugiabučiuose pasitaikydavo trūkumų ar darbininkai parinkdavo ne pačias tinkamiausias medžiagas. Vis dėlto klaidos taisomos, rangovai tobulėja ir pas mus kas savaitę atvykdavo priežiūros tarnybos patikrinimui. Patiems gyventojams procesus reikia prižiūrėti vis mažiau“, - atskleidžia J. Mickūnas.
Jo teigimu, motyvacijos renovuoti savo būstą kaimynams netrūko. Tiek prasta dabartinė būklė, tiek pozityvios aplinkinių patirtys J. Mickūno daugiabučio gyventojams abejonių nepaliko. „Patys stebėjome, vaikščiojome po jau renovuotus namus ir supratome, kaip skiriasi kainos už šildymą. Net matant tam tikrų trūkumų aplinkoje, mūsų daugiabučio drėgmė ir sienų byrėjimas buvo labai motyvuojančios atsinaujinti aplinkybės. Dėl to didžioji dauguma padarė sprendimą renovuoti“, - sako vieviškis.
Triukšmo valdymas renovacijos metu
Planuojantiems statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja tvarka, - ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios privaloma Elektrėnų savivaldybės administracijai pateikti pranešimą apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą bei triukšmo mažinimo priemones.
Pranešimą galima pateikti: vieno langelio principu, adresu: Rungos g. siunčiamas paštu, adresu: Rungos g. siunčiamas el. paštu. pateikiamas seniūnijose: Elektrėnų seniūnija, Taikos 6B, Elektrėnai Vievio seniūnija, Trakų g. 2, Vievis Kietaviškių seniūnija, Bažnyčios g. 25A, Naujųjų Kietaviškių k., Elektrėnų sav. Gilučių seniūnija, Liepų g. 15, Gilučių k., Elektrėnų sav. Semeliškių seniūnija, Trakų g. 41, Semeliškės, Elektrėnų sav. Kazokiškių seniūnija, Mokyklos g. 1, Kazokiškių k., Elektrėnų sav. Beižionių seniūnija, Bažnyčios g. 14, Beižionių k., Elektrėnų sav. Pastrėvio seniūnija, Mokyklos g.
Aktualijos
Nuo šiol atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo gyventojai vieno susirinkimo metu galės balsuoti dėl kelių finansuotojų pasirinkimo, turės galimybę balsuoti dėl rezervo statybos rangos darbams atlikti patvirtinimo ir lėšų skolinimosi daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti.
Šie pakeitimai numatyti aplinkos ministro Simono Gentvilo patvirtintose atnaujintose Pavyzdinėse butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) protokolo formose ir Pavyzdinėse pavedimo organizuoti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimą ir (ar) įgyvendinimą, ir (ar) finansavimą sutarties formose. Projekto administratorius iš karto įgaliojamas dėl lengvatinio kredito sudarymo kreiptis į pirmąjį finansuotoją.
Aplinkos ministerija praneša, kad Pavyzdinė butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) protokolo forma ir jos priedai papildyti nuostatomis, susijusiomis su galimybe investicijų plane numatyti 20 proc. rezervą, kuris būtų apskaičiuojamas nuo statybos rangos dabų sumos energinį efektyvumą didinančioms ir kitoms priemonėms įgyvendinti. Trumpinant renovacijos projektų įgyvendinimo procesą, rašoma pranešime, supaprastinta statytojo (užsakovo) funkcijų delegavimo procedūra. Siekiant, kad visą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) procesą nuo pradžios iki pabaigos galėtų koordinuoti butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotas projekto administratorius, padaryti pakeitimai, kurie leidžia projekto administratoriui vykdyti statytojo (užsakovo) funkcijas, numatytas Statybos įstatyme. Priėmus siūlomus pakeitimus, butų ir kitų patalpų savininkams bus aiškiau, kaip priimti sprendimus, susijusius su daugiabučio namo atnaujinimu (modernizavimu) - projekto parengimu ir jo įgyvendinimu, finansavimo procedūromis, kartu bus sutaupoma nemažai laiko. Tai viena iš priemonių daugiabučių modernizavimo projektų įgyvendinimui ir renovacijos procesui paspartinti.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia daugiabučių namų gyventojus apsispręsti ir pasinaudoti valstybės parama pastatų atnaujinimui. Šiuo metu galiojančiam kvietimui skirta 165 mln. eurų, tačiau dar likę 32 mln. eurų nepanaudotų lėšų. Paramos priemonė finansuojama iš Modernizavimo fondo.
tags: #klausimai #del #renovacijos #elektrenai