Ką daryti, jei bendrijos pirmininkas nevykdo savo pareigų?

Jei bendrijos pirmininkas neatlieka jam priklausančių funkcijų, nesirūpina bendrųjų inžinerinių sistemų remontu, namo savininkai neturėtų taikstytis su tokiu bendrijos pirmininko elgesiu. Reikėtų ieškoti būdų, kaip tokį netinkamai savo pareigas vykdantį bendrijos pirmininką pakeisti.

Norėčiau sužinoti, kokias poveikio priemones galima taikyti bendrijos pirmininkei, kuri vienintele bendrijos veiklos kryptimi laiko atlyginimo sau ir buhalterei mokėjimą, o namo bendrųjų inžinerinių sistemų remontui neskiria jokio dėmesio. Pavyzdžiui, kanalizacijos stovas laukia, kol įvyks avarija. Į raštiškus prašymus imtis priemonių remontuoti stovą neatsako.

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - DGNSBĮ) 14 str. 7 p. yra numatyta, kad bendrijos pirmininkas per 10 darbo dienų privalo pateikti atsakymus į butų ir kitų patalpų savininkų raštu pateiktus prašymus, skundus, kitus dokumentus.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip reaguoti į situaciją, kai bendrijos pirmininkas tinkamai nevykdo savo pareigų, ir kokios galimos priemonės gali būti taikomos.

Galimos priemonės prieš netinkamai dirbantį pirmininką

Namo savininkai turėtų organizuoti visuotinį susirinkimą, kuriame būtų keliamas klausimas dėl bendrijos pirmininko atšaukimo iš pareigų.

Be to, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės (DGSBĮ 20 str. 1 p.), todėl galite kreiptis į vietos savivaldybę su skundu dėl bendrijos pirmininko pareigų nevykdymo.

Tinkamą statinių techninės priežiūros vykdymą privalo užtikrinti būtent savivaldybė, todėl siekiant priversti bendrijos pirmininką atlikti veiksmus, susijusius su statinių priežiūros vykdymu, skundas savivaldybei dėl bendrijos pirmininko pareigų nevykdymo galėtų būti išties veiksminga priemonė.

Namų savininkų bendrijos pirmininko veiklos priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės. Jei pirmininkas nevykdo savo pareigų, gyventojai turėtų kreiptis į savivaldybę su skundu. Savivaldybė privalo užtikrinti tinkamą statinių techninę priežiūrą.

Be to, namo bendraturčiai visada turi teisę savo pažeistas teises ginti teismine tvarka.

Daugiabučio namo gyventojai turi teisę reikalauti tinkamos pastato priežiūros.

Kada kreiptis į teisininką?

Susidūrus su teisine problema - drąsiai kreipkitės ir pasiūlysiu Jums optimaliausią problemos sprendimo variantą. Advokatas teikia profesionalias teisines paslaugas įvairiausių rūšių ginčuose: skyrybos; žalos atlyginimas; nuoma; pirkimas-pardavimas; statyba; skolų išieškojimas; bankrotas ir kt.

MB "Realios teisinės konsultacijos" - paslaugos telefonu, gyvai ir internetu. Baudžiamoji teisė- 10 metų prokuroru, civilinė teisė- 20 metų teisėju. Autoįvykių konsultacijos su ekspertu -3 m.

Išimtys viešuosiuose pirkimuose

Komentuojamame VPĮ 6 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kai perkančiosios organizacijos vykdomiems pirkimams nėra taikomos VPĮ normos, t. y. netaikoma VPĮ nustatyta viešųjų pirkimų tvarka.

Jeigu įgyvendinant nurodytas išimtis prekės, paslaugos arba darbai yra perkami bet kokiu kitu teisiniu būdu (pavyzdžiui, viešuoju konkursu pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau - CK), tačiau pirkimų dokumentacijoje (pavyzdžiui konkurso sąlygose) nurodyta, kad pirkimas (pavyzdžiui, konkursas), be kita ko, bus atliekamas vadovaujantis pirkimo principais, analogiškais ar tapačiais viešųjų pirkimų principams (detaliau apie viešųjų pirkimų principus žiūrėti VPĮ 17 straipsnio komentarą), perkančiosios organizacijos, net ir vykdydamos pirkimus ne pagal VPĮ, turi pagal analogiją vadovautis teismų praktika dėl viešųjų pirkimų principų aiškinimo ir taikymo ir taikyti tokios praktikos suformuluotas taisykles.

Šis reikalavimas neturi lemti konkrečios VPĮ nuostatose nustatytos tvarkos taikymo, t. y. jis nereiškia, kad perkančioji organizacija privalo vykdyti pirkimą pagal VPĮ.

Nekilnojamojo turto įsigijimas

Komentuojama išimtis apima žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų, kaip jie apibrėžiami CK 1.98 straipsnio 2 dalyje, įsigijimo, nuomos ar kitų teisių į nekilnojamąjį turtą įsigijimo išimtį.

Šių sutarčių sudarymo tvarka ir procedūros reguliuojamos Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 (toliau - Nekilnojamųjų daiktų įsigijimo aprašas).

Komentuojama išimtimi nurodoma, kad pirkimas gali būti susijęs tiek su nekilnojamojo turto įsigijimu (pavyzdžiui, CK XXIII skyriaus 8 skirsnis „Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartys“), tiek su nuoma (pavyzdžiui, CK XXIX skyrius „Žemės nuoma“) ar teisių į nekilnojamąjį turtą įsigijimu.

Šios sąvokos turi būti aiškinamos ES mastu, todėl nėra ribojamos sandorių rūšys.

Perkančioji organizacija, siekdama pasinaudoti nustatyta išimtimi ir netaikyti VPĮ normų, privalo tinkamai įvertinti ketinamos sudaryti sutarties objektą bei reikalavimus.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendė ginčą, kuriame perkančioji organizacija paskelbė viešą skelbimą, siekdama pastatyti naują bendrą būstinę teismų administracijai.

Perkančioji organizacija numatė kainodarą: 43 500 000 EUR skirta iš karto sumokėti už pastatą bei 3 000 000 EUR metinis nuomos mokestis už pastatų, kuriuose buvo įsikūrę atitinkami teismai, išperkamąją nuomą.

Prie skelbimo perkančioji organizacija pridėjo gaires dėl struktūrinių, funkcinių ir organizacinių reikalavimų.

Pagal viešą skelbimą buvo atrinktas tiekėjas, tačiau dėl perkančiosios organizacijos finansavimo netekimo santykiai buvo nutraukti.

Kilus ginčui tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo, teismas kreipėsi į ESTT su klausimu, ar būsimo nekilnojamojo daikto nuomos sutartis, sudaryta įsipareigojimo nuomoti šį daiktą forma, prilygsta, nepaisant nuomos sutarčiai būdingų požymių, darbų pirkimo sutarčiai.

Taigi, perkančiajai organizacijai ketinant išsinuomoti pastatą, būtina tinkamai apibrėžti pagrindinį sutarties dalyką, tinkamai įvertinti, ar yra nustatyti reikalavimai statybos rangos darbams, ar perkančioji organizacija turi galimybę daryti įtaką techniniam projektui, darbų vykdymui ir pan.

Pastaruoju atveju, yra didelė tikimybė, kad perkančioji organizacija siekia įgyti darbus, ne teises į nekilnojamąjį daiktą, t. y.

Šiuo atveju taip pat būtina atskirti subjektą, kuris įsigyja nekilnojamąjį turtą, t. y. perkančioji organizacija iš tiekėjų ar atvirkščiai.

Arbitražo ir taikinimo paslaugos

Komentuojama išimtis apima arbitražo ir taikinimo paslaugų pirkimų išimtį. Nurodytos paslaugos yra susijusios su alternatyviu teismo procesui ginčų sprendimu.

Ši išimtis nustatyta dėl to, kad arbitražo ir taikinimo paslaugas, taip pat kitų panašių alternatyvaus ginčų sprendimo formų paslaugas paprastai teikia įstaigos ar asmenys, patvirtinti ar atrinkti tokiu būdu, kuris negali būti reglamentuojamas viešųjų pirkimų taisyklėmis.

Šių paslaugų specifika pasireiškia tuo, kad jos yra teikiamos tam tikros profesijos atstovo (pavyzdžiui, arbitras gali būti advokatas, auditorius, gydytojas ir pan.) arba asmens, kuriam būdinga konkreti profesinė kvalifikacija (pavyzdžiui, inžinierius), todėl tokių asmenų pasirinkimas siejamas ne tik su profesija bendrai, bet ir su konkrečiu asmeniu (arba institucija, pavyzdžiui, konkretus institucinis arbitražo teismas), kurį norima pasirinkti konkrečiam ginčui dėl jo kompetencijos ir, svarbiausia, pasitikėjimo juo, ko nebūtų įmanoma padaryti, taikant viešųjų pirkimų procedūras.

Kitaip tariant, tokiais atvejais įgyvendinamas intuitu personae (liet. dėl asmens) principas, kuris komentuojamais atvejais nedera su viešųjų pirkimų procedūrų esme - atrinkti tiekėją konkurencingai.

Civilinių ginčų taikinimo tarpininkas (mediatorius) - įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis trečiasis nešališkas fizinis asmuo, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą (Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Arbitras - fizinis asmuo, ginčo šalių, jų susitarimu arba įstatymo nustatyta tvarka išrinktas ar paskirtas ginčui spręsti (Komercinio arbitražo įstatymo 2 straipsnis).

Tarpininkas - asmuo, kuriam šalių susitarimu pavedama išspręsti komercinį ginčą nesikreipiant į arbitražą ar teismą (Komercinio arbitražo įstatymo 2 straipsnis).

Teisinės konsultacijos

Ši išimtis iš esmės nustatyta dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių numatyta VPĮ 6 straipsnio 3 punkte įtvirtinta išimtis dėl arbitražo ir taikinimo paslaugų (detaliau žiūrėti VPĮ 6 straipsnio 3 punkto komentarą).

Papildomai svarbu paminėti, kad nurodytos teisinės paslaugos yra fiduciarinio pobūdžio, t. y. tarp užsakovo ir teisinių paslaugų teikėjo paprastai susiklosto pasitikėjimu pagrįsti santykiai, griežto konfidencialumo reikalavimai (viešojo pirkimo procedūrų atveju perkančioji organizacija turėtų atskleisti jau vien ginčo faktą).

Šios savybės lemia, kad viešųjų pirkimų procedūra yra netinkama paslaugos teikėjo atrankai, nes jų prigimtis susijusi su asmeniniu (subjektyviu) ryšiu tarp perkančiosios organizacijos ir paslaugos teikėjo.

Teisinio atstovavimo paslauga komentuojamos normos tikslais reiškia gynybą ir atstovavimą bylų (civilinių, administracinių, mokestinių ir kt.) procese, kai tai daroma už atlyginimą.

  • kitas teisininkas, kaip apibrėžta Tarybos 1977 m. kovo 22 d. direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas, 1 straipsnyje.

Valstybė narė komentuojamos išimties tikslais suprantama kaip ES valstybė narė.

Teismo ar tribunolo sąvoka turi būti aiškinama plečiamai. Teismo ar tribunolo nustatymo kriterijai: institucija įsteigta teisės aktais, jos veikla nuolatinė, proceso metu sprendžiamas ginčas, ji taiko teisės norminius aktus ir yra nepriklausoma.

Teisinės konsultacijos yra reikalingos rengiantis atstovavimui arbitražo, taikinimo, teisminiame procese, pavyzdžiui, teisinės konsultacijos dėl arbitražinės išlygos taikymo, dėl teismingumo klausimo, dėl žyminio mokesčio dydžio nustatymo, dėl civilinio, baudžiamojo, administracinio ar kitokio ginčo esmės ir pan.

Svarbu paminėti, kad, kaip nurodyta įstatyme, aptariama išimtis taikoma ne bendrai dėl konsultacijų įgijimo, o įgyjamas konsultacijas tiesiogiai siejant su jų objektu - konsultacijos dėl pasirengimo teisiniam ginčui teismo procese.

Yra konkrečių požymių ar didelė tikimybė, kad klausimas bus nagrinėjamas arbitražo, taikinimo ar teisminėje institucijoje.

Vertinant, ar šios teisinės konsultacijos atitinka išimties sąlygas, būtina nustatyti konkrečius požymius dėl ikiteisminės stadijos ar didelę tikimybę, kad klausimas bus sprendžiamas teisminiu būdu.

Pavyzdžiui, perkančioji organizacija yra gavusi trečiojo asmens pretenziją dėl jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, ypač, jei joje nurodyta, kad netenkinus pretenzijos bus kreipiamasi į teismą ir pan.

  • kitas teisininkas, kaip apibrėžta Tarybos 1977 m. kovo 22 d. direktyvos 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas, 1 straipsnyje.

Ši išimtis nustatyta, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 51 straipsnio reguliavimą, kuriame įtvirtinta: veiklai, kuri bet kurioje valstybėje yra susijusi, nors ir laikinai, su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, šio skyriaus nuostatos netaikomos.

  • kitos, nenurodytos VPĮ 6 straipsnio 4 punkto a-d papunkčiuose, teisinės paslaugos turi būti susijusios su viešosios valdžios funkcijų atlikimu, t. y.

Finansinės paslaugos

Išimtis nustatyta atsižvelgiant į tai, kad nacionalinė finansų politika yra griežtai reguliuojama ir leidžiama ribotam skaičiui kvalifikuotų ir registruotų subjektų.

  • teikiamos konkrečios finansinės paslaugos: emisija - vertybinių popierių išleidimas; pardavimas; pirkimas; perleidimas; kt.

Tačiau VPĮ 6 straipsnio 5 punkte įtvirtintos finansinės paslaugos aiškinamos siaurai, t. y.

Perkančioji organizacija turi lėšų, kurias buvo nuspręsta investuoti į konkretaus rinkoje veikiančio juridinio asmens akcijas. Perkančioji organizacija taip pat tiksliai žino, kiek akcijų ar už kokią sumą nori įsigyti.

Perkančioji organizacija turi vertybinių popierių sąskaitą konkrečiame banke, todėl būtent per šį banką siekia įsigyti šias akcijas.

Perkančioji organizacija turi lėšų, kurias buvo nuspręsta investuoti.

Perkančiajai organizacijai yra reikalinga konsultacija, t. y. siekiama gauti finansinį, investicinį ...

tags: #klausk #teisininko #komerciniu #patalpu #nuoma