Vaiva Rykštaitė, gimusi 1985 metais Kaune, yra filosofijos magistrė ir tinklaraštininkė, šiuo metu gyvenanti Havajuose ir auginanti dvi dukras. Ji yra lietuviškų bestselerių autorė, o jos knygos skaitytojų ypač pamilo autorės knygą „Pirmąkart mama“, kurioje ji dalinasi patirtimi ir atsako į daugelį praktinių patarimų kylančių besilaukiančioms moterims.
Savo aštuntoje knygoje "Lizos butas", Rykštaitė kviečia skaitytojus prisiminti pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės atgavimo dešimtmetį ir gyvenimą to laikotarpio Kauno senamiestyje.
Knyga "Lizos butas" nukelia į tuos metus, kuomet gyvenimas atgavus Lietuvos nepriklausomybę tiesiog kunkuliavo. Ir tai vyko ne tik visoje Lietuvoje, bet ir Kauno senamiestyje.
Šis kūrinys yra atsakymas į klausimą, kodėl pasauliui reikia rašytojų - kas jei ne jie užkonservuotų ir į knygą lyg į stiklainį sudėtų atsiminimus. Ne tik nuosavus, bet ir tuos kitus, mūsų kolektyvinei pasąmonei priklausančius.
Ar jaučiate nostalgiją savo vaikystei, jaunystei, praleistai pirmaisiais dešimtmečiais po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo? Jei taip, tuomet Vaivos Rykštaitės knyga "Lizos butas" gali būti kaip tik Jums.
Apie Ką Ši Knyga?
Knygoje pasakojama apie Atgimimo ir pirmaisiais nepriklausomybės metais, kuomet klestėjo mafija, spekuliantai veždavo importines prekes, prasidėjo kapitalizmo laikai. Tuo laikmečiu augo Gintarė - maža mergaitė, kuri labai norėjo dėvėti suknelę su Mikimauzu, tačiau mama ją rengė „Ritės“ fabriko megztiniu bei sijonu, kurį iš darbo nelegaliai parnešė močiutė.
Pagrindinė informacija apie knygą:
- Puslapiai: 264 psl.
- Leidykla: Tyto alba
- Metai: 2020 m.
Gintarė augo sename ir tamsiame Kauno senamiesčio bute, kuris tarsi jungia visus knygos veikėjus ir pergyventus laikotarpius į bendrą visumą. Seniau jame gyveno Liza - iš to ir kilo pavadinimas.
Laiptinė kvepia skrudintomis saulėgrąžomis, kartais - benamių šlapimu. Butą stebi ant suoliuko kojomis tabaluojančios čigonės. Čia gyveno Liza - palikusi tik violetinę taburetę ir toršerą su kutais. Bute visada tamsu, saulę užstoja senamiesčio mūrai. Kažkur toli už lango žmonės ruošiasi į Baltijos kelią, stoja prieš tankus Sausio tryliktosios naktį, švenčia, perka, parduoda - laukinio kapitalizmo pradžia. Lizos bute dabar gyvena maža mergaitė, kuri užaugusi nori būti tokia kaip jos mama - mylėti tiek pat vyrų, dažytis lūpas ir rūkyti balkone. Išėjus į kiemą, su čigonėmis geriau nesisveikinti, šitaip kalba kaimynai. Į butą kartą įsiveržė mafiozai, išdaužė viską, kas buvo po ranka. Į butą braunasi vyrai, kantriai, atkakliai, kiekvienas lyg lokio kailį savo moteriai dovanoja vis kitokio stiliaus remontą. Motina rūko balkone, čigonės kviečia praeivius paburti iš rankos, maža mergaitė pirmąsyk išeina į kiemą ieškoti draugų.
„Aktualusis interviu“: Kiek partijoms kainuoja jų politikų kelionės į STT?
Knygos Stilius Ir Temos
"Lizos butas" yra tostas vaikystei. Su rašikliu tarsi taure rankoje. Kai visi klausimai anksčiau ar vėliau tampa retoriniais. Toks savotiškas kūrinys, kuris dvelkia palaiminga nostalgija ir optimizmu, bet kuriame neapsieinama ir be savos patirties.
Iš tiesų man patiko ne tik atsiminimų dalis, sužavėjo pats pasakojimo principas. Daugiausia dėmesio čia skirta ne kažkokiems itin svarbiems gyvenimo įvykiams, o kasdienybei - juk būtent per ją atsiskleidžia gyvenimo grožis ir prasmė.
Man, kaip skaitytojai, įdomiausia buvo matyti Gintarės virsmą iš mažos mergaitės į paauglę, iš paauglės į merginą to laikmečio kontekste. Vyko lyg savotiškas stebėjimas, kaip laikas keičia žmones, jų mąstymą, poelgius. Atrodo, kad skaitai ir pats pradedi tapatintis su knygų herojais, prisimeni vienus kitus praeities fragmentus.
Kaip pati autorė pasakojo pokalbio Knygų mugės metu - neįmanoma tiksliai pasakoti apie laikmetį nenaudojant autentiškos kalbos. Kaip malonu buvo išvysti seniai primirštus, bet atmintyje ryškiai įsirėžusius žodžius: dyvijosi, putiovas, pizdukas, biesas, bėdavotis ir daug daug kitų.
Kam Rekomenduojama Ši Knyga?
Turbūt labiausiai tiktų tiems skaitytojams, kurie mėgsta istorines keliones laiku. Drįsčiau teigti, kad šią knygą galėtų skaityti kiekvienas, nes tai gyvas ir tikras liudijimas to, ką mes išgyvenome, matėme bei patyrėme savo kailiu. Knyga taip pat turėtų patikti ir tam skaitytojų ratui, kurie mėgsta kūriniuose stebėti, matyti kaip kinta žmogus jam augant socialiniame kontekste.
Atsiliepimai Apie Knygą
Atsiliepimai apie knygą:
- Puiki knyga. Įdomi, lengvai skaitoma, įtraukiantis siužetas. Vietomis graudi, o vietomis verčianti kvatoti.
- Juokingas, smagus, o kartu išmintingas pasakojimas, nukeliantis į Atgimimo laikus, o vėliau Nepriklausomą Lietuvą. Labai gaila, kad jau perskaičiau :) Lengvai skaitosi. Istorija puiki.
- Autorė vietomis nustebina netikėtumais tiek istorijos vingiuose, tiek kalbos subtilybėmis. Ypač būtina perskaityti kauniečiams, kurie apie 1990 m.
- Man patinka ši autorė. Nuostabi knyga!
- Patiko man ši knyga, kurią perskaičius vėl norisi padėti atgal į knygų lentyną, su pažadu dažniau nuvalyti dulkes nuo jos paviršiaus ir savo prisiminimų, vis dažniau atsiverčiant to meto nuotraukų albumus ir leisti bent akimirkai paklaidžioti vaikystės kiemais, paauglystės pakampiais. Linkiu tą padaryti ir Jums.
Linkiu tą padaryti ir Jums. Man net baisu, kiek šioje knygoje radau savęs - dalykai kuriuos laikiau savais staiga atsiskleidė kaip universalūs. Norisi padėkoti autorei už keletos valandų sugrįžimą į vaikystę, su tiek daug autentiškų detalių.