Valstybė - tai savarankiškas konstitucinių ir teisinių santykių subjektas. Konstitucinėje teisėje pabrėžiami trys pagrindiniai valstybės elementai: teritorija, tauta ir viešoji valdžia.
Valstybės Elementai
Teritorija
Tai tam tikra Žemės dalis, kurioje įgyvendinama valstybės valdžia, galioja valstybės priimtos ar sankcionuotos teisės normos, taikomi valstybės institucijų priimti ir valstybės prievarta garantuojami sprendimai.
Tauta
Piliečių bendruomenė, nuolat kurianti savo valstybę, lemianti valstybinio gyvenimo kryptį. Asmens teisinę narystę valstybėje išreiškia pilietybė, atspindinti asmens teisinę priklausomybę pilietinei tautai.
Viešoji Valdžia
Valstybės ir savivaldos institucijų įgyvendinama valdžia, vienijanti pirmuosius du elementus.
Valstybės Funkcijos
Pagal veiklos sritis skiriamos valstybės trys pagrindinės funkcijos: įstatymų leidybos, įstatymų vykdymo ir teisingumo įgyvendinimo.
- Įstatymų leidyba: Naujų įstatymų kūrimas ir esamų tobulinimas.
- Įstatymų vykdymas: Įstatymų taikymas, jų vykdymo garantavimas, vykdomosios valdžios aktų priėmimas.
- Teisingumo įgyvendinimas: Ginčų sprendimas, bylų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas.
Valstybės paskirtis - garantuoti žmogaus teises ir laisves. Per valstybės institucijų sistemą vykdydama savo funkcijas valstybė turi veikti visos visuomenės interesais.
Teisinė Sistema ir Konstitucija
Konstitucija įsigaliojo 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos valstybę kuria Tauta. Valstybė yra pagrindinis žmogaus teisių garantas. Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Valstybė teikia paslaugas žmogui susirgus.
Saviraiškos laisvė yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių demokratinėje valstybėje. Saviraiška gali būti išreikšta skirtingomis formomis - žodžiais, nuotraukomis, filmais, veiksmais, radijo laidomis ir bet kokia kita išraiškos forma. Valstybė yra atsakinga už šios laisvės apsaugą pagal įstatymus. Saviraiškos laisvė nėra absoliuti ir todėl gali būti ribojama.
Seimas
Nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. rudens - sesijas. birželio 30 dieną. gruodžio 23 dieną. Kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statutą pasirašo Seimo Pirmininkas. Prireikus Seimas steigia ir kitas kontrolės institucijas. Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas.
Prezidentas
Respublikos Prezidentas turi rezidenciją. Respublikos Prezidentas turi įgaliojimus.
Teismai
Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Piliečių ar organizacijų teises, gali būti skundžiami teisme.
Biudžetas
Biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti biudžetą. Valstybės kontrolierius, pradėdamas eiti pareigas, prisiekia.
Gynyba
Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Gynybos tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas. Atsakingi Vyriausybė, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas.
Vietos Savivalda
Institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas.
Valstybės Funkcijų Įgyvendinimo Formos
- Teisėkūra
- Teisės įgyvendinimas
- Teisinė apsauga
Valstybės Narystė Europos Sąjungoje (ES)
Valstybių integracija reiškia, jog jos susitaria ne tik dėl to, kokie bus tarpusavio santykiai, bet ir nusprendžia kai kuriuos šalių vidaus gyvenimo klausimus ir reikalus tvarkyti bendrai.
Narystė ES yra būdas tapti bendros rinkos dalimi, taip pat dalyvauti bendrojoje teisingumo ir vidaus reikalų sistemoje bei Europos užsienio ir saugumo politikoje. Būdama tokioje politinėje ir ekonominėje tautų bendrijoje, Lietuvos visuomenė galės pasinaudoti naujomis galimybėmis prekiauti, keliauti, dirbti ir studijuoti Europoje, pažangia administravimo, įstatymų leidybos ir valdymo patirtimi , taip pat finansine parama, kurią siūlo ES.
Žinoma, kelias narystės link buvo tikrai nelengvas ir reikia nnemažai laiko, žmonių pastangų, pinigų, įvykdyti nemažai daug reformų, kad Lietuvoje veiktų ES teisės normos ir kad būtų palankios sąlygos šalies ūkiui modernizuoti.
Norint įstoti į ES, reikia sugebėti prisiderinti prie ES teisinės, administracinės ir institucinės sistemos. Visos ES narės valstybės turi tam tikras pareigas ir teises ir kur yra nustatytos konkrečios dalyvavimo taisyklės. Taigi ES svarbu, kad Lietuva taptų pilnaverte nare, gebančia laikytis visų ES narės teisių ir pareigų. Aišku Lietuvai tai irgi svarbu, tačiau mūsų interesas yra susiderėti dėl kuo palankesnių narystės sąlygų, kad nenukentėtų mūsų nacionaliniai interesai.
Pirma, derybose nagrinėjama, kaip Lietuva rengiasi stojimui į ES - ar Lietuva vykdo duotus įsipareigojimus ir ką planuoja nuveikti, kad laiku baigtų pasirengimą narystei. Antra, deramasi dėl pereinamųjų laikotarpių - ar sugebėsime iš karto įgyvendinti visus ES kriterijus, ar reikia juos atidėti tam tikram laikotarpiui.
Lietuva, siekdama tapti ES nare, derasi dėl būsimos narystės įsipareigojimų perėmimo sąlygų. Lietuvos derybos dėl narystės ES yra platesnio - integracijos į ES proceso - dalis. Derybos dėl narystės ES yra galutinis derybų etapas, nuo kurio sėkmės priklauso konkreti Lietuvos įstojimo į ES data ir narystės sąlygos. Lietuva baigė derybas 2002 m. gruodžio13 dieną., o 2004 m.
Narystė ES reiškia ne tik demokratiją ar rinkos ekonomiką. Ji taip pat susijusi su įvairiais reikalavimais prekių ir paslaugų kokybei, darbo įrangos, saugos ir pan. standartais, arba visais reikalavimais, kurie yra įtvirtinti ES teisėje. Kitaip sakant, Lietuva turi prisiderinti prie ES teisės.
Taigi derybose dėl narystės ES nagrinėjama ne vienas ar keli specifiniai klausimai, bet procesas - Lietuvos pasirengimas narystei ES, kuris apima ES teisės aktų nuostatų perėmimą daugelyje sričių, o tai dažniausiai reiškia teisės derinimą ir jos įgyvendinimą bei efektyvesnio šių sričių valdymo užtikrinimą.
Derybos vyksta dėl kiekvieno skyriaus atskirai. Galioja vadinamasis skyrių ‘nepriklausomybės‘ principas, kuris reiškia, kad derybose dalyvaujančių šalių dėl vieno derybinio skyriaus iišreikšti požiūriai negali turėti įtakos deryboms dėl kitų skyrių. Papratai tariant, nuolaidų darymas viename iš skyrių negali būti pagrindas prašyti, kad derybų partneris nusileistų dėl ko nors kitame skyriuje.
Kai kurių ES teisės nuostatų Lietuva negali įgyvendinti iki narystės ES datos. Tokių nuostatų perėmimas yra techniškai sudėtingas, brangiai kainuoja, be to, gali Lietuvai sukelti nepageidaujamų socialinių-ekonominių pasekmių. Tokiu atveju tam tikroms nuostatoms įgyvendinti Lietuvai gali būti suteiktas pereinamasis laikotarpis. Jo esmė yra ta, kad Lietuvai apibrėžtą laiką leidžiama taikyti savas, o ne įvardytas tam tikroje ES bendrojoje politikoje ar teisės akte nuostatas. Kitaip sakant, Lietuvai sudaroma galimybė kurį laiką tvarkytis ne pagal ES taisykles.
Lietuva susiderėjo dėl 22 pereinamųjų laikotarpių ir 3 išimčių 9 skyriuose - Laisvo prekių, paslaugų, kapitalo judėjimo, Žemės ūkio, Transporto politikos, Mokesčių, Energetikos, Aplinkos apsaugos, Kitų klausimų. Laisvo prekių judėjimo skyriuje Lietuva susitarė dėl pereinamojo laikotarpio iki 2007m. sausio 1 dd. farmacijos gaminių registravimo dokumentams sutvarkyti.
Aplinkos skyriuje Lietuva išsiderėjo 3 pereinamuosius laikotarpius ES reikalavimams įįgyvendinti dėl sričių, kurioms reikia didelių investicijų: Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvai įgyvendinti iki 2006 m. pabaigos; Miestų nutekamųjų vandenų direktyvai įgyvendinti iki 2009 m. pabaigos ir Lakiųjų organinių junginių direktyvai įgyvendinti iki 2007 m.
Laivės teikti paslaugas srityje Lietuva suderino du pereinamuosius laikotarpius. Iki 2007 m. gruodžio 31 d. dėl indelių draudimo sistemos suderino su ES reikalavimais; iki 2007 m. gruodžio 31 d. dėl investuotojų kompensavimo sistemų nuostatų įgyvendinimo pagal ES reikalavimus. Pereinamasis laikotarpis bus peržiūrėtas trečiaisiais jo taikymo metais.
Jeigu pasibaigus 7 metų laikotarpiui žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės rinkai grėstų rimti iškraipymai, Komisija, remiantis Lietuvos prašymu, gali pratęsti pereinamąjį laikotarpį dar iki 3 metų. ES prašymu suderėti 3 pereinamieji laikotarpiai tiesioginių išmokų žemės ūkiui, transporto ir laisvo asmenų judėjimo srityse.
Tapusi ES nare Lietuva gaus paramą iš ES struktūrinių fondų. Ši parama bus skiriama žemės ūkiui, regionų, infrastruktūros plėtrai. Todėl derybose tariamasi ir dėl finansinių Lietuvos dalyvavimo sąlygų, dėl vadinamojo „finansinio derybų paketo“ deramasi paskutiniame etape. Pagrindiniai klausimai - žemės ūkio produkcijos kvotų nustatymas, išmokų ūkininkams dydžiai, paramos apimtis aplinkos, transporto, infrastruktūros plėtrai.
Parama skiriama projektams, juos individualiai suderinus Briuselyje. Minimalus projektų dydis - 10 mln. EUR. Bendra paramos Lietuvai per Sanglaudos fondą suma per pirmuosius tris narystės ES metus - 543,5 mln.
ES finansinė parama Lietuvai 2004 - 2006 m. mln. EUR 1 gyv.
Taigi be derybų su ES, Lietuvai labai svarbu vykdyti nuoseklią ekonominę politiką, kuri sumažintų prisitaikymo kainą stojant į ES, ir užtikrinti geresnes sąlygas pasinaudoti integracijos į ES teikiamais privalumais.
Valstybės tarnautojų reikalavimai
Asmenys priimami į valstybės tarnautojų pareigas, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:
- Yra Lietuvos Respublikos piliečiai.
- Moka valstybinę kalbą.
- Turi aukštąjį išsilavinimą.
- Pagal sveikatos būklę gali eiti pareigas.
- Yra ne jaunesni kaip 18 metų ir ne vyresni kaip 65 metų.
Į valstybės tarnautojų pareigas priimami asmenys turi atitikti toms pareigoms nustatytus specialiuosius reikalavimus.
Jeigu valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ar reikalavimus, būtinus suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kandidatūra patikrinama iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas.
Į valstybės tarnautojo pareigas asmuo yra priimamas, kai teisės aktų nustatyta tvarka priimamas sprendimas, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.