Traškučiai, „Coca-cola“, spragėsiai, keptos bulvytės, saldumynai, alkoholis - pagrindinis tavo ir mano dienos meniu. Mes nebegalime atsisakyti nesveikos gyvensenos ir dėl to kentėsime ateityje: sirgsime įvairiomis ligomis, tapsime irzlūs, skųsimės raumenų skausmais... Ar įmanoma viso to išvengti? Ką reikia daryti, kad sulaukę senatvės galėtume džiaugtis sveiku kūnu ir siela? Kaip prisiversti gyventi sveikai?
Į šiuos klausimus atsakymų ieškoma remiantis Joniškio miesto gyventojų, sveikatos specialistų ir jaunimo nuomonėmis.
Jaunimo požiūris į sveiką gyvenseną
Jaunimas sako „TAIP“ sveikam gyvenimo būdui!
„Mano gyvenimo būdas kol kas sveikatą veikia teigiamai, nes gyvenu kaime, valgau tai, ką pagamina mano mama, stengiuosi vartoti kuo mažiau pirktinio maisto, tačiau kaip ir dauguma paauglių, vis dar nesugebu sumažinti saldumynų kiekio, kuris kenkia tiek dantims, tiek svoriui. Kas bus ateityje? Nežinau, gal gailėsiuos, kad valgiau per mažai daržovių, per daug saldumynų, kartais piktnaudžiavau alkoholiu. O jo stengiuosi vartoti kuo mažiau - juk tai ir yra pagrindinis visų paauglių priešas, kuris gadina sveikatą. Žinoma, įtakos mūsų sveikatai turi ir šeima: nuo mamos priklauso, ką aš valgysiu, kokių įpročių įgysiu augdama šeimoje.
„Mano gyvenimo būdas yra pakankamai sveikas. Negeriu ir nerūkau, kaip didžioji jaunimo dalis šiais laikais daro. Sportuoju, valgau daug daržovių, kas, beje, daugumai mano draugų nėra mėgstamas maistas. Tikiu, kad sulaukęs senyvo amžiaus būsiu vis dar gyvybingas ir nesiskųsiu tomis ligomis, kurios atsiranda nuo nesveikos mitybos, alkoholio vartojimo, kuris sukelia sunkių, nepagydomų ligų. Sveiki žmonės yra patys laimingiausi.
„Mano sveikata tikrai nėra tobula. Manau, kad labiausia jai kenkia maistas, kurį aš valgau ir kurio nevalgau. Saldumynų valgau per daug, o daržovių - per mažai. Tai labai atsiliepia mano organizmui - atėjus rudeniui perku įvairiausius vitaminus, maisto papildus. Tai nėra labai gerai, tačiau stengiuosi atsigriebti kitais būdais - bent porą kartu per savaitę sportuoju, pabėgioju. Tačiau, kad ir kaip bebūtų, tikrai nesijaučiu labai gerai... Mėgstu saldumynus, kas gali padidinti mano svorį, pakenkti dantims.
„Esu studentė, tad sveikata man - labai svarbi, tačiau ją išsaugoti yra labai sunku, ypač kai aplink tiek daug žalingų faktorių. Kompiuteris ir nesveika mityba - patys didžiausi priešai. Pati nešioju akinius, kuriuos „užkabinau“ daug sėdėdama prie kompiuterio. Taip pat kenkia ir telefonas, televizorius, kurie skleidžia radiaciją.
Apibendrinant jaunimo nuomones, galima teigti, kad jie supranta sveikos gyvensenos svarbą, tačiau susiduria su iššūkiais laikantis sveikos mitybos principų ir vengiant žalingų įpročių. Didelę įtaką daro šeima, draugai ir aplinkos veiksniai.
Sveikatos specialistų įžvalgos
Ne paslaptis, kad mokykloje dirbantys žmonės kiekvieną dieną patiria daug streso, tenka bendrauti su begale vaikų, suspėti visiems padėti, patarti ir paaiškinti.
„Kiekvieno žmogaus sveikatai labiausiai kenkia stresas, o dirbant mokymo įstaigoje - jis ypač didelis. Esu muzikos mokytoja, taip pat auklėtoja, tad streso patiriu labai daug, o laiko poilsiui trūksta. Mes kiekvienas galime gyvenime rinktis, kada pasiryžti mažinti streso poveikį. Stengiuosi gyventi sveikai - valgau savo pačios gamintą maistą, neperku gėrimų, kuriuose pilna E ir kitų konservantų. Beje, konservantai tampa didžiule problema. Jų vis daugėja, o ateities karta tiesiog bus priversta jais maitintis ir arba prisitaikys, arba suvoks, kad reikia maitintis sveikai. O aš patarčiau prisiversti valgyti tai, kas gal ir nelabai skanu, tačiau labai naudinga“, - savo patirtimi ir mintimis dalinasi Birutė Jurgaitytė, Joniškio „Aušros“ gimnazijos mokytoja.
„Manau, dauguma sutiktų su mano nuomone, kad kenksmingiausia sveikatai yra netinkamas maistas, alkoholis, hipodinamija, emocijos, turinčios neigiamą poveikį. Vis dar maža žmonių, kurie pradėtų rūpintis savo sveikata, kol jiems viskas gerai, kol dar niekuo nesiskundžia. Kad gyventum sveikai, reikia susikurti harmoniją viduje, nes ne vien mityba gali išgelbėti nuo sunkių lygų, daug kas priklauso nuo mūsų emocijų. Pati visą gyvenimą stengiausi gyventi sveikai tiek vidumi, tiek išore, kad galėčiau savo vaikams ir anūkams pasakyti: gyvenkit taip, kaip aš gyvenau, ir būsit sveiki! Tačiau mane užklupo labai sunki liga, kuri privertė susimąstyti, kad kažką dariau ne taip. Nors buvau fiziškai aktyvi, stengiausi kuo mažiau susidurti su stresu, bet, pasirodo, kažkur suklydau. Vadinasi, sveikos gyvensenos formulės nėra, nes darai viską, ką gali, tačiau gyvenimas ima ir iškrečia pokštą. Tačiau aš nepasiduodu - ir toliau ieškau sveikatos šaltinio, jei dar jo neradau, nebūtinai jo nėra išvis. Dauguma jaunų žmonių mano, kad užtenka sporto ir jau gali būti sveikas. Deja, to negana. O iš kur kyla toks jų mąstymas? Šeima. Ji turi labai didelę įtaką. Genai, auklėjimas suformuoja jaunuolio suvokimą, kas yra sveika gyvensena.
„Mūsų sveikatą labiausiai veikia netinkamas gyvenimo būdas. Į tai įeina daugybė faktorių: nesveikas maistas, mažai fizinės veiklos, stresas. Ypač reikia rinktis ką valgyti, nes nuo maisto priklauso mūsų savijauta, net ir nuotaika. Šių dienų jaunimo didžiausias priešas ir yra maistas. Jie renkasi tai, kas skaniau, bet ne kas sveikiau. Todėl rudenį pagausėja įvairiausių vitaminų ir papildų parduodamas kiekis mūsų vaistinėje. Žinoma, didelį poveikį mūsų mitybos įpročiams turi reklama - joje dabar ypač gausu nesveiko maisto, kuris pristatomas paaugliams kaip ne toks ir kenksmingas. Reklamuojamas ir alkoholis - visų laikų didžiausias kenkėjas. Kad nepasiduotum reklamos įtakai, reikia turėti daug valios, ko dažnam iš mūsų trūksta. Žinoma, šeimos nariai gali padėti suvokti, kas yra sveikiau ir geriau, tačiau tai tik iš dalies lemia mūsų apsisprendimą. Aš pati savo šeimoje stengiuosi skatinti sveiką gyvenseną. Esame gan sportiška šeima, per kiekvienas atostogas vykstame kur į gamtą - žiemą slidinėjame, vasarą iškylaujame gryname ore, bėgiojame. Stengiamės valgyti sveiką maistą: daržoves, vaisius, kuo mažiau pirktinio maisto. Manau, kad neįmanoma padaryti visko, kad būtum sveikas, tačiau reikia stengtis išsaugoti savo sveikatą kuo labiau - reikia sportuoti, aktyviai gyventi, kuo mažiau nervintis ir senatvėje galėsime džiaugtis, kad vis dar esame kupini jėgų“, - savo mintis išsako vaistininkė Vitalija Neverauskienė.
Sveikatos specialistai pabrėžia streso, netinkamos mitybos, fizinio aktyvumo trūkumo ir žalingų įpročių neigiamą poveikį sveikatai. Jie taip pat atkreipia dėmesį į šeimos ir reklamos įtaką jaunų žmonių pasirinkimams.
Apibendrinant galima teigti, kad sveika gyvensena apima ne tik fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą, bet ir emocinę pusiausvyrą bei streso valdymą.
Senjorų patirtis
„Visą savo gyvenimą stengiausi saugoti sveikatą. Negėriau limonadų, nevalgiau greito maisto, tokio kaip sumuštiniai, keptos bulvės, picos, daug sportavau, tačiau tobulos sveikatos neturiu sulaukusi net ir šešiasdešimties. Tačiau net ir šiandien vis dar važinėju dviračiu, tai labai geras sportas. Žinoma, tai darau vis rečiau ir rečiau, nes sąnarių skausmas atėmė daug gyvenimo malonumų. Kad ir šią vasarą nevykau su šeima į Nidą, nors labai norėjau. Kai skauda ką nors žmogus esi visiškai neveiklus ir net didžiausios gyvenimo svajonės gali atsisakyti. Manau, dauguma žmonių klysta mąstydami, jog sportuojant ir valgant tai, kas, atrodo, yra sveika, galima sulaukti senatvės ir būti stipriam. Jie klysta, manydami, kad bus labai energingi, tačiau manantys, kad jausis daug geriau už kitus - yra visiškai teisūs. Reikia labai žiūrėti, ką renkiesi valgyti, tačiau neapsiriboti vien salotomis (dažna panelė laikosi tokios dietos), reikia įvairaus maisto, įvairių medžiagų mūsų organizmui. Manau, jaunoji karta ateityje pradės suvokti, kas yra gerai, o kas blogai, nes jau šiomis dienomis tėveliai vis mažiau skundžiasi, kad serga patys mažiausieji jų šeimose.
Senjorų patirtis rodo, kad net ir laikantis sveikos gyvensenos principų, negalima visiškai išvengti sveikatos problemų senatvėje. Tačiau sveika gyvensena padeda jaustis geriau ir išsaugoti aktyvumą.
Kaip prisiversti gyventi sveikai?
Norint gyventi sveikai, reikia:
- Subalansuotos mitybos
- Reguliaraus fizinio aktyvumo
- Streso valdymo
- Žalingų įpročių vengimo
- Teigiamo požiūrio į gyvenimą
Svarbu prisiminti, kad sveika gyvensena - tai ilgalaikis procesas, reikalaujantis pastangų ir atsakomybės. Tačiau investicija į savo sveikatą atsiperka su kaupu - galime džiaugtis ilgu ir kokybišku gyvenimu.
Priedas: Asmenybės ugdymas ir sveikata
Sveikata neatsiejama nuo asmenybės ugdymo. Žmogus, kuris rūpinasi savo emocine, socialine ir dvasine gerove, yra labiau linkęs rūpintis ir savo fizine sveikata. Toliau pateikiami asmenybės ugdymo aspektai, kurie tiesiogiai susiję su sveikata:
- Emocijų atpažinimas ir valdymas: Atpažįsta ir įvardija emocijas. Taiko ir paaiškina keletą nusiraminimo būdų. Naudoja tinkamą strategiją valdydamas emocijas, kai neigiamos emocijos keičiamos teigiamomis. Atpažįsta ir įvardija paauglystei būdingas emocijas. Atpažįsta ir valdo impulsus, kurie išprovokuoja pyktį ar kitas stiprias emocijas.
- Savęs pažinimas: Apibūdina save, savo bruožus.
- Tikslų siekimas: Motyvuoja save parengti ir įgyvendinti sunkumų ar (ir) iššūkių įveikimo planą. Išsikelia mokymosi tikslą ir sukuria kelių veiksmų planą jo siekti. Atpažįsta tikslų siekimo kliūtis ir, jei reikia, kreipiasi pagalbos joms įveikti. Išsikelia akademinio tobulėjimo tikslą, pasiekiamą per keletą mėnesių, paruošia planą ir jo siekia. Išsikelia gretutinį tikslą, kuris gali būti svarbus gyvenime.
- Santykiai su kitais: Įvardija kitų veidu ir kūno poza išreikštas emocijas. Paaiškina, kad toje pačioje situacijoje žmonių emocijos gali būti skirtingos. Analizuoja, kaip žmogaus elgesys veikia kitus žmones. Analizuoja savo ir kitų požiūrių panašumus ir skirtumus. Dėmesingai išklauso ir gerbia kitokią nuomonę. Apibūdina bendrus žmonių bruožus bei skirtumus. Atskiria nesusikalbėjimą (nesupratimą), nuomonių skirtumus ir patyčių situacijas. Analizuoja unikalų asmenų ir grupių indėlį į kultūrą. Užmezga ir palaiko darnius santykius su skirtingais žmonėmis. Apibūdina ir vertina individualias klasės draugų savybes, sugebėjimus, pomėgius ir poelgius. Paaiškina, kaip individualūs, socialiniai ir kultūriniai skirtumai gali padidinti pažeidžiamumą dėl patyčių, nurodo būdus, kaip tai įveikti. Analizuoja stereotipų ir išankstinių nusistatymų kilmę ir neigiamą poveikį. Atstovauja žmonėms, kurie prašo ir kuriems reikia pagalbos. Paaiškina, kokiu būdu galima darniai su kitais dirbti ir žaisti. Kuria ir išlaiko teigiamus santykius, moka naudoti „aš“ žinutę. Apibūdina sėkmingo darbo grupėje sąlygas, jų laikosi. Žodžiu ir elgesiu palaiko bendraamžius. Bendradarbiauja ir konstruktyviai dirba grupėje. Užmezga teigiamus santykius. Bendradarbiauja ir veikia komandoje, siekia didinti grupės darbo veiksmingumą. Suteikia paramą, pagalbą, palaikymą kitiems, o prireikus, jos prašo. Vertina asmeninį indėlį (kaip grupės nario arba lyderio) grupės darbo sėkmei. Siekia visiems naudą lemiančių sprendimų, naudojasi derybų įgūdžiais. Apibūdina situaciją, kurioje kilo nesutarimas, atpažįsta ir įvardija nesutarimo priežastį. Paaiškina, kaip suvaldytas pyktis padeda spręsti nesutarimus. Įvardija kylančius konfliktus ir problemas tarp bendraamžių. Atpažįsta nesusikalbėjimą ir gali paaiškinti, kaip nesusikalbėjimas gali tapti konflikto priežastimi. Nurodo konstruktyvaus konfliktų sprendimo būdus. Verbaliniu ir neverbaliniu būdu sprendžia grupės konfliktus. Atpažįsta neigiamą bendraamžių spaudimą, moka jam pasipriešinti. Atpažįsta manipuliavimą ir daromą neigiamą įtaką. Dalyvauja kuriant bendras taisykles. Dalyvauja kuriant taisykles ir susitarimus. Vadovaujasi socialinėmis normomis ir saugumo reikalavimais, tai parodo elgesiu. Analizuoja, kaip socialinės normos ir lūkesčiai daro įtaką asmeniniams sprendimams ir veiksmams.
- Atsakomybė ir saugumas: Planuoja laiką, užduotis atlieka laiku. Analizuoja galimus iššūkius ir kliūtis užduočių atlikimui, planuoja, kaip juos įveikti. Įvertina rizikingo elgesio pasekmes ir pasirenka alternatyvų elgesį ar veiklas. Įvertina ir pasirenka atsparumo strategijas, kai jaučia spaudimą įsitraukti į nesaugią ar neetišką veiklą. Užmezga atsakingus socialinius santykius, taiko sprendimų priėmimo įgūdžius. Užmezga atsakingus socialinius ir (ar) darbo santykius, taiko sprendimų priėmimo įgūdžius.
- Bendruomeniškumas: Įvardija svarbius bendruomenės poreikius. Apibūdina šeimos narių vaidmenis. Analizuoja ir įvardija bendruomenės narių pagalbą pasitikėjimo savimi stiprinimui. Analizuoja individualius ir bendraklasių gebėjimus, žinias, savybes, naudoja jas bendruomenės gerovei. Analizuoja ir įsivertina dalyvavimą tenkinant nustatytus poreikius bendruomenėje. Bendradarbiauja ir tikslingai tiria, nustato, planuoja visuomenės poreikius.
- Sveikatos žinios: Apibūdina sveiko žmogaus požymius, sveikatos tausojimo ir stiprinimo bei gyvybės saugojimo svarbą. Apibūdina asmeninės higienos ir aplinkos svarbą asmens sveikatai. Apibūdina savo kūno unikalumą, vartoja tinkamas sąvokas kūno dalims ir funkcijoms apibūdinti. Paaiškina savo kūno ribas, ką reiškia tinkamas ir netinkamas prisilietimas. Apibūdina, kas yra sveikata ir sveika gyvensena, paaiškina, kodėl svarbu stiprinti ir tausoti sveikatą, kaip sveika gyvensena gali padėti siekti tikslų. Sudaro dienotvarkę, kurioje numato mokymosi, laisvalaikio, miego režimą. Rūpinasi savo kūnu, asmenine higiena ir aplinkos švara. Analizuoja ir paaiškina aplinkos veiksnių (technologijų, oro taršos, nesaugių medžiagų ir kt.) poveikį sveikatai. Apibūdina ir priima vykstančius kūno pokyčius ir vertina juos natūraliai. Žino asmens higienos pokyčius, susijusius su fiziologiniu brendimu, gerina švaros laikymosi įgūdžius. Atpažįsta su brendimu susijusius režimo laikymosi poreikių pokyčius. Gerbia savo ir kitų kūno ribas, atpažįsta lytinį priekabiavimą, smurtą, geba jam atsispirti. Apibūdina asmens elgesio ir aplinkos veiksnių daromą įtaką sveikatai. Atpažįsta dėl asmens elgesio ir aplinkos poveikio iškilusias sveikatos problemas. Stengiasi būti teigiamu sektinu pavyzdžiu jaunesniems. Į mokyklą ateina pailsėję ir pasiruošę mokytis. Sprendžia lytinio brendimo metu kylančias problemas ir, esant poreikiui, ieško reikiamos pagalbos, įvardija, į ką gali kreiptis. Analizuoja ankstyvų lytinių santykių pasekmes fizinei, psichinei, socialinei gerovei. Apibūdina asmens gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių daromą įtaką sveikatai, numato ir taiko sveikatos stiprinimo priemones. Atsakingai rūpinasi savo kūnu. Atpažįsta lytinio potraukio dinamiką, tiesiogines jo sąsajas su hormoninės sistemos veikla ir išorinių dirgiklių poveikiu. Paiso lyčių lygiavertiškumo. Sieja asmens fizinę, protinę, emocinę, socialinę sveikatą su profesine sveikata. Natūraliai vertina savo kūną, rūpinasi jo higiena. Kritiškai vertina asmens higienos daromą įtaką asmens sveikatai ir gerovei, aplinkai.
- Fizinis aktyvumas: Taisyklingai kvėpuoja. Kelia fizinio aktyvumo tikslus, įsipareigoja sistemingai atlikti fizinių pratimų. Paaiškina, kaip laikosi įsipareigojimo. Argumentuoja, kodėl svarbi taisyklinga laikysena, jos paiso. Apibūdina fizinio pasirengimo ir taisyklingos laikysenos sąsajas. Rūpinasi sveikata: renkasi tokių pratimų, kad lavėtų taisyklinga laikysena ir kvėpavimas. Kelia trumpalaikius ir ilgalaikius fizinio aktyvumo tikslus, apibūdina asmeninę pažangą esant konkurencijos aplinkybėms ar sąlygoms. Pasirenka laikysenos ir kvėpavimo korekcijos pratimų. Analizuoja pasiektus rezultatus, kritiškai vertina iškeltų tikslų ir proceso sąveiką, atskleidžia priežasčių ir pasekmių sąsajas, apibūdina asmeninę pažangą.
- Sveika mityba: Paaiškina maisto svarbą sveikatai. Palygina, kokie produktai naudingi, o kokie nenaudingi sveikatai. Apibūdina sveikos mitybos taisykles, palygina ant maisto produktų pakuočių etikečių esančią informaciją. Paaiškina sveikos mitybos daromą įtaką sveikatai, kuo galima pakeisti sveikatai nepalankius produktus. Paaiškina, kaip laikosi sveikos mitybos principų ir taisyklių įvairiose aplinkose. Argumentuotai paaiškina, kokie maisto produktai kenksmingi organizmui. Faktais pagrindžia sveikos mitybos naudą organizmui, analizuoja medžiagų apykaitą (pagal veiklos pobūdį, amžių, lytį). Paaiškina sveikatai kenksmingų maisto medžiagų poveikį organizmui.
Šie asmenybės ugdymo aspektai padeda formuoti atsakingą požiūrį į savo sveikatą ir gerovę.