Lietuva, būdama unikali valstybė su savita istorija ir kultūra, nuolat susiduria su klausimais, susijusiais su tautiniu identitetu, kalba ir vertybėmis. Šiame straipsnyje panagrinėsime, ką reiškia būti lietuviu, kokie argumentai lemia lietuvių garbę ir kaip šie aspektai atsispindi įvairiose gyvenimo srityse.
Kalba - Tautinio Identiteto Pagrindas
Lietuvių kalba yra viena seniausių indoeuropiečių kalbų, išsaugojusi daugybę archajiškų bruožų. Jos unikalumas ir svarba pabrėžiama įvairiais argumentais:
- Kalba kaip tautos sargas: Mikalojus Daukša teigė, kad „Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas“.
- Kalba kaip vėliava: Lietuvių kalba yra tarsi šventa vėliava, kuri negali būti papildoma atvykusių kitų šalių gyventojų, lygiai taip pat, kaip ir negali būti papildyta mūsų vėliava dar viena jiems artima spalva.
- Kalbos išsaugojimas: Kova už lietuvišką spaudą carinės Rusijos priespaudoje, paaukojusi daug gyvybių, rodo, kokia didelė kaina sumokėta už tai, kad mūsų kalba neišnyktų iš kalbų žemėlapių.
Tačiau pastaruoju metu kyla diskusijų dėl nelietuviškų rašmenų naudojimo asmenvardžiuose. Dalis politikų siekia įteisinti raides x, q, w, argumentuodami modernumu ir kitų tautybių žmonių teisėmis. Kita vertus, oponentai teigia, kad tai griauna nusistovėjusias tradicijas ir kelia grėsmę lietuvių kalbos išsaugojimui. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad dėl šių raidžių turi spręsti Lietuvių kalbos komisija, o ne politikai.
III DALIS. 30 pagrindinių gestų (lietuvių gestų kalba)
Garbė ir Moralė
Garbės sąvoka yra glaudžiai susijusi su morale ir vertybėmis. Tačiau kartais garbė gali būti paverčiama siaurų verslo interesų įrankiu. Pavyzdžiui, Konkurencijos tarybos tyrimas dėl galimo aludarių kartelinio susitarimo parodė, kaip garbės kodeksas gali būti naudojamas konkurencijos ribojimui. Aludarių gildijos garbės kodeksas, draudžiantis gaminti stiprų alų, gali būti vertinamas kaip kartelio kūrimas, o ne verslo socialinė atsakomybė.
Kai reikalaujame garbingo elgesio, tai arba turime galvoje konkrečių, nors ir nerašytų, taisyklių laikymąsi, arba siejame žodį „garbingas“ su kažkokiais kitais tikrais dalykais. Jei garbingai elgtis reiškia nemeluoti, tai problema ne garbė, o tiesa. Jei garbingai elgtis reiškia rūpintis kitais žmonėmis, tai čia ne garbės, o meilės klausimas. Todėl tas, kas brangina tiesą ir stengiasi mylėti artimą, turi ginti damas ir aludarius.
Piliečių Iniciatyva ir Valstybinė Kalba
Piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ pateikė siūlymą, kad pagrindinis įrašas asmens dokumentuose ir toliau būtų rašomas valstybine lietuvių kalba, o papildomas įrašas, jei asmuo pageidautų, galėtų būti įrašytas originalo kalba. Šis siūlymas siekia išsaugoti lietuvių kalbos savitumą ir užtikrinti vienodas sąlygas visiems piliečiams rašyti tais pačiais rašmenimis.
Argumentai už valstybinės kalbos išsaugojimą:
- Valstybinė kalba yra piliečius vienijanti bendra kalba.
- Rašymas valstybine kalba sudaro vienodas sąlygas lietuviams ir visiems tautinių bendrijų nariams rašyti tais pačiais rašmenimis.
- Nelietuviškų asmenvardžių darkymas nepritaria kalbininkai.
Pavyzdys: Latvija
Latvija ant priekinio paso puslapio neleido jokių svetimų raidžių, pagarbiai suteikė teisę svetimvardžius naudoti antrame paso lape. Manau, kad tokiu būdu išsprendžiamos dvi problemos: ir išsaugoma kalba, ir užsieniečiai patenkinti.
Lietuvos Karalius Mindaugas II ir Pareiga Tautai
Lietuvos istorijoje buvo tik vienas karalius - Mindaugas. Galbūt kai kurie žino ir kitą karalių - paskelbtą, bet niekada nekarūnuotą Mindaugą II. Jis buvo išrinktas 1918 m. Tarybos. Senelis daug svarstė, kaip pagerinti padėtį šalyje, kaip padėti žmonėms, pačiai šaliai.
Inigo von Urachas, Mindaugo II anūkas, teigia jaučiantis pareigą Lietuvai dėl to, kad jo senelis buvo paskelbtas Lietuvos karaliumi. Jis taip pat testamentu išreiškė valią, kad išsaugotume sostą.
Kazys Almenas: Tarp Amerikos ir Lietuvos
Kazys Almenas (1935-2017) - rašytojas, inžinierius, fizikas, kurio gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su Lietuva ir Amerika. Nors didžiąją gyvenimo dalį praleido išeivijoje, jis visada puoselėjo lietuvybę ir stengėsi palaikyti ryšius su kolegomis rašytojais Lietuvoje. Jo kūryba, apimanti romanus, noveles ir detektyvinius romanus, atspindi jo meilę Lietuvai ir jos istorijai.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1935 | Gimė Gruzdžiuose, Šiaulių apskrityje |
| 1949 | Išvyko į JAV |
| 1964 | Išleido romaną „Upė į rytus, upė į šiaurę“ |
| 1966-1968 | Apsigynė branduolinės inžinerijos daktaro laipsnį Varšuvos politechnikos institute |
| 1992 | Grįžo į Lietuvą ir įkūrė leidyklą „Litterrae Universitatis“ |
| 2017 | Mirė |
Šiandien aktualios jo mintys, išsakytos Rusijai 2014 m. pradėjus karą Ukrainoje: „Svarbiausia, turime nepamiršti istorijos. Agresiją kelia ne dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Turime kelis šimtmečius istorijos, kai Rusija mums stengėsi ne tik kenkti, bet ir sunaikinti. V. Putinas yra šios tradicijos sekėjas.“