Lietuva, kaip ir kitos Vidurio Rytų Europos valstybės, susiduria su dideliais emigracijos mastais. Statistika rodo, kad Lietuva pagal emigraciją pirmauja visoje Europos Sąjungoje, ir iš to arti milijono emigravusių lietuvių, beveik trys ketvirtadaliai yra 15-44 m. amžiaus.
Paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojų apsisprendimą išvykti iš šalies lemia priežasčių kompleksas. Ekonominės priežastys - tik viena iš sudėtingo komplekso dedamųjų. Tačiau, nors šalies ekonominė gerovė neprilygsta ES vidurkiui ir pajamų nelygybė išlieka didelė, vien ekonominiais rodikliais migracijos paaiškinti negalima, tikina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologas dr. Dainius Genys.
Pagrindinės emigracijos priežastys:
- Ekonominės priežastys: Maži atlyginimai, sunki materialinė padėtis, negalėjimas įsigyti nuosavo būsto.
- Socialinės priežastys: Nepasitenkinimas teisingumu, sveikatos apsaugos kokybe, švietimo problemos.
- Asmeninės priežastys: Saviraiškos galimybių trūkumas, noras išbandyti save, šeimos susijungimas.
Natūralu, kad šeima taip pat išlieka vienu pagrindinių emigracijos motyvų. Pas užsienyje gyvenančius giminaičius arba kartu su kitais šeimos nariais emigravo 25,9 proc. apklaustųjų, dar 13,5 proc. Dažniau pasitaikė, kad išvyksta vienas žmogus, dažniausiai vyras, o paskui atvažiuoja šeima. Pastebėjome, kad po emigracijos keičiasi šeiminė padėtis: jei prieš išvykstant susituokę buvo arba gyvenimo partnerį turėjo 35,7 proc. apklaustųjų, tai po išvykimo jų dalis ūgteli iki 65,7 proc.
Didžioji dauguma (67,8 proc.) apklaustųjų taip pat nurodė, jog emigracijoje pagerėjo būsto prieinamumas.
Valstybės parama jaunoms šeimoms būstui įsigyti
Suteikiama finansinė parama pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms. 2021 06 25
Valstybė turi būti suinteresuota, kad jaunos šeimos kurtųsi ir liktų Lietuvoje, augintų vaikus, nes bet kokiu atveju senėjanti valstybė tikrai nėra ta perspektyva, kuri leistų tikėtis, kad Lietuva bus gyvybinga ir sėkminga valstybė. Kadangi situacija yra tokia, manau, kad tokiomis sąlygomis būtina svarstyti apie Valstybinio banko įkūrimą, apie ką kalba ir partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich.
Socialinių reikalų ir darbo ministerija vykdo programą, kai valstybė padengia 10-20 procentų su būsto įsigijimu susijusių išlaidų. Pavyzdžiui, dviejų ar trijų asmenų šeima, kurios metinės grynosios pajamos neviršija 12 546 eurų per metus, o santaupų ir turto vertė neviršija 26 724 eurų, gali ja pasinaudoti. Su žmonėmis, gaunančiais tokias pajamas, bankai apie būsto paskolas dažniausiai nekalba. Tad šia valstybės paramos sistema naudojasi retas.
Jau nuo kitų metų liepos, jaunos šeimos, ieškančios pirmųjų savo namų, gali tikėtis gauti net 15 procentų siekiantį pradinį banko įnašą už būsto paskolą vien todėl, kad ryžosi gyventi ne didmiestyje. Pagal valdžios užmojus, jau nuo kitų metų vasaros jaunos šeimos, 15-os procentų siekiančia paskolos kompensacija galės pasinaudoti, jeigu būstą įsigis regionuose, kuriuose gyvena ne daugiau nei 100 tūkstančių žmonių.
Taip pat kalbama, kad ši valstybės parama pirmajam būstui, būtų suteikiama ir finansiškai pagelbėtų ne tik Lietuvoje gyvenančioms šeimoms, bet ir emigrantams, norintiems įsigyti būstą Lietuvoje. Tokia iniciatyva neva paskatintų emigrantus grįžti į mūsų šalį.
Regioninė politika ir savivaldybių vaidmuo
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Vida Ačienė įregistravo Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisas, kuriomis siūloma, kad finansuoti dalį būsto regione kainos galėtų ir savivaldybės bei verslo subjektai.
Regionų savivaldybės susiduria su mokytojų, gydytojų ir kitų sričių jaunų profesionalų trūkumu. Todėl įstatymo pakeitimu siūloma, kad savivaldybės ir verslo įmonės turėtų galimybę papildomai prisidėti prie šios valstybės paramos ir taip skatinti jaunų specialistų atvykimą į regionus. Aktyvios savivaldybės galėtų sudaryti trūkstamų specialybių sąrašus ir finansinė parama būtų tvirtinama savivaldybės tarybos sprendimu.
Regionuose mažėjant darbingo amžiaus žmonių taip pat būtų sudarytos galimybes, kad ir verslą plėtojančios įmonės turėtų galimybę finansiškai motyvuoti jaunų specialistų šeimų apgyvendinimą regione dalį nepaskirstyto pelno skirdamos jaunoms šeimoms būstui įsigyti.
Siūloma numatyti tokios papildomos paramos ribą, kad bendra valstybės, verslo subjektų ir savivaldybės skiriamos finansinės paramos suma neviršytų 50 proc. perkamo būsto kainos. Taip siekiama, kad jauna šeima elgtųsi atsakingai ir taip pat prisiimtų atsakomybę už būsto įsigijimą.
Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas komentuodamas tokį pasiūlymą sakė, kad vien parama būstui jaunų šeimų į regionus privilioti nepavyks. Anot jo, žmonėms svarbu ne tik kur, bet ir kaip gyventi. Todėl pirmiausia jis ragina kalbėti apie jaunų specialistų atlyginimų kėlimą.
Jis pasakojo, kad Akmenės rajone kai kurių sričių jauniems specialistams jau taikoma parama, pavyzdžiui, nuperkami tarnybiniai butai. Pasak V. Mitrofanovo, jau yra jaunų gydytojų, pasinaudojusių vadinamąja „Gydytojų pritraukimo programa“, kai medikui skiriama 15 tūkst. eurų gyvenimo Akmenės rajone pradžiai. Anot mero, taip pat ieškoma būdų, kaip padėti rajone įsikurti bandantiems mokytojams, slaugos darbuotojams ir kitų sričių specialistams.
V. Mitrofanovas taip pat kalbėjo, kad savivaldybių biudžetas yra labai ribotas, o pasiskolinti pinigų jos neturi galimybių. Todėl, pasak jo, norint įgyvendinti tokį pasiūlymą, savivaldybėms turėtų būti skiriamos papildomos lėšos.
Verslo požiūris į paramos skyrimą
Regionų verslo plėtros asociacijos prezidentas Vaidas Šalaševičius patvirtino, kad kompetentingų darbuotojų regionuose trūksta ir tokiam siūlomam įstatymo pakeitimui pritarė. Tačiau, anot jo, reikia išspręsti mokestinius klausimus, kurie kils, jei jis bus priimtas.
Ekonomistas Gitanas Nausėda tokį Seimo narės pasiūlymą vertino teigiamai. Anot jo, pasiūlymas skamba logiškai ir racionaliai. G. Nausėda sakė, kad jam nerimą keldavo faktas, kad „lengvatinės paskolos būstui įsigyti eina pirma traukinio“.
Paklaustas, ar regionuose esančios įmonės būtų suinteresuotos padengti dalį darbuotojo būsto kainos, kad tik jis liktų regione, ekonomistas sakė, kad būstas pririša prie tam tikros gyvenamosios vietos, tad tikimybė, kad darbuotojas liks gyventi ten pat, kur dirba, gana didelė.
Parama pirmam būstui regione
Birželio pabaigoje parlamentas balsų dauguma nutarė, kad nuo rugsėjo 1-osios jaunos šeimos galės kreiptis dėl paramos pirmajam būstui regione įsigyti. Jaunos šeimos, neauginančios vaikų, gaus iki 15 proc. būsto vertės išmoką, auginančios 1 vaiką - iki 20 proc., auginančios 2 vaikus - iki 25 proc., auginančios 3 ir daugiau vaikų - iki 30 proc.
Kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą - sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis asmuo negali būti vyresni nei 35 metų amžiaus. Būstas, kurį sieks įsigyti šeima, negalės būti kuriame nors iš didžiųjų ar kurortiniame mieste. Taip pat, paskola, kurią šeima ims būsto įsigijimui, negalės viršyti 87 tūkst. eurų.
| Šeimos sudėtis | Paramos dydis (nuo būsto vertės) |
|---|---|
| Neaugina vaikų | Iki 15% |
| Augina 1 vaiką | Iki 20% |
| Augina 2 vaikus | Iki 25% |
| Augina 3 ir daugiau vaikų | Iki 30% |