Ar kada nors esate girdėję apie sąmoningą gyvenimą? Pastaraisiais metais ši praktika itin išpopuliarėjo, o daugybė mokslinių tyrimų tik patvirtino jos efektyvumą. Iš tikrųjų sąmoningumo praktika buvo žinoma dar prieš šimtmečius, o ją skleidė dvasinis mokytojas Gautamas Buda.
Sąmoningumo esmė - tai esamu laiku vykstančių dalykų priėmimas be jokių vertinimų ar minčių apie tai, kaip norėtumėte, kad viskas vyktų. Ši praktika yra labai efektyvi, bet norint pasiekti geriausių rezultatų, ją reikia naudoti nuolatos. Dirbdama su klientais vis pastebiu, kad žmonės yra linkę bėgti, skubėti, elgtis kaip įpratę ir vis lipam ant tų pačių grėblių.
Pristatau jums šiuos sąmoningumo principus:
1. Vienintelė Realibė - Tai Momentas Čia ir Dabar
Šį principą labai gerai paaiškina žinoma Budos citata: „Neužsibūkite praeityje, nesvajokite apie ateitį, visiškai susitelkite į esamą momentą.“ Praeitis - tai iliuzija, jos jau nebėra. Ateitis - dar neatėjo, vadinasi, jos dar nėra. Vienintelis realiai egzistuojantis dalykas - tai, kas su jumis vyksta čia ir dabar.
Pabūkit dažniau su šiuo principu - pastebėkit, kai pabėgat - kur - į praeitį -galvodami, kaip ten buvo gera? Ar į ateitį - kaip gyvensiu - kai turėsiu tai, apie ką šiandien svajoju, lyg nuo to gyvenimas pasidarys geresnis, jausimės laimingesni, tačiau - pamirštame gyventi DABAR !!!
2. Gyvenkite Tuo, Ką Tikite
Nesąžininga, jeigu kuo nors labai tikite, bet tuo negyvenate. Nesilenkite šiam pasauliui. Nesilenkite tam, ko iš jūsų nori visuomenė. Neišduokite tikrojo savęs dėl to, kad jus priimtų žmonės. Svarbiausia gyvenime - būti savimi ir eiti vedamam savo širdies. Leiskite savo poelgiams kalbėti už jus, ir jums taps visiškai nesvarbu, ką apie jus pasakys kiti.
„Šiandien jūs - tai JŪS. Ir tai didžiausia tiesa pasaulyje. Ne daugiau nei tiesa. Niekas negali būti JUMIS labiau negu jūs PATYS“, - daktaras Sjuzas.
3. Pyktis - Tai Bausmė
Ar verta pykti? Jūsų bausmė - pats pyktis. Kartais visi nesusitvardome ir supykstame, bet tai retai mums padeda išspręsti problemas. Supykti labai lengva ir paprasta - kaip uždegti degtuką, bet tikroji drąsa - tai padaryti ką nors iš tikrųjų naudinga ir veiksminga, kai pagaliau suvokiame, kad dabartinis momentas yra viskas, ką turime, kad gyvenimas per trumpas, jog būtų švaistomas nusiminimui ir pykčiui.
Kaip pasakė Lao Dze: „Geriausias kovotojas niekada nepyksta.“
4. Negatyvios Mintys Nėra Kenksmingos, Kol Jomis Netikite
Mintys zuja mūsų galvoje kaip bitės. Jos ateina ir išeina - tai normalus procesas. Kentėti pradedate tada, kai su jomis susiliejate, jos nuolat zyzia galvoje. Jeigu minutei sustosite ir stebėsite savo mintis iš šalies, suprasite labai svarbų dalyką. Galite žiūrėti į jas iš šalies - vadinasi, jos negali būti jumis!
Eckhartas Tolle apie tai sako: „Koks palengvėjimas apima suvokus, kad balsas mano galvoje - visai ne aš. Kas gi aš tada? Pašalinis stebėtojas, viską stebintis iš šalies.“
5. Super Pasiekimai - Tai Taikaus Gyvenimo Priešingybė
Kiek iš mūsų sudaro didžiulius darbų, kurių fiziškai neįmanoma atlikti per vieną dieną, sąrašus? Kažkodėl nusprendėme, kad svarbu visą laiką būti užsiėmusiems. Tačiau visgi gerokai racionaliau yra susikaupti ties viena užduotimi ir pamažu ją vykdyti. Nepamirškite: mums reikia laiko poilsiui ir galiausiai tam, kad pasimėgautume gražiu gyvenimu.
„Turite išmokti paleisti. Nustokite nuolatos jaudintis. Jūs ir taip niekada nekontroliavote situacijos“, - Steve Maraboli.
6. Kontrolės Siekis Atima Mėgavimąsi Gyvenimu
Kai bandote viską kontroliuoti, prarandate gebėjimą mėgautis gyvenimu. Kontroliuoti viską - skamba taip patraukliai! Juk kiekvienas iš mūsų nori stabilumo ir komforto! Gyvenimo ironija - tokio dalyko kaip komfortas tiesiog nėra. Mes visiškai nieko nekontroliuojame. Absoliučiai nieko. Kuo anksčiau tai suprasime ir išmoksime gyventi lengviau, tuo mums patiems bus geriau.
„Įtampa - tai, kuo save laikote. Atsipalaidavimas - tai, kas esate.“
7. Lengvas Kelias Nebūtinai Teisingas
Teisingas kelias ir lengvas kelias - labai retai yra vienas ir tas pats kelias. Galų gale jūs suprasite, kad vienintelis dalykas pasaulyje, kuris verčia mus augti, yra kova. Ir ji to verta, patikėkite! Niekas nežadėjo, kad bus lengva: kiekvienas jūsų žingsnis bus sunkus. Bet galiausiai tai atves jus ten, kur norite.
Jeigu kas nors atrodo labai sudėtinga ir neįmanoma, tai visai nereiškia, kad negalite to padaryti. Atvirkščiai, tai dar viena priežastis siekti savo tikslų. „Tie, kas nebandė pažinti tiesos, taip ir nesuprato, kodėl mes gyvename“, - Buda.
8. Už Viską Gyvenime Reikia Mokėti
Jeigu norite gauti ką nors iš gyvenimo, turite suprasti, kad už viską reikia mokėti. Dauguma bandydami surasti gyvenimo tikslą savęs klausia: - „Kas mane iš tikrųjų traukia?“ Bet tai neteisinga. Labiau priimtinas klausimas būtų: -"Dėl ko esu pasirengęs kentėti?".
Kai atsakysite į šį klausimą, suprasite, ko iš tikrųjų norite, ir jūsų gyvenimas taps iš tiesų sąmoningas ir visavertis. „Gyvenimas siūlo jums būtent tą patirtį, kurios reikia jūsų sąmonės evoliucijai. Kaip sužinosite, kad tai yra būtent ta patirtis, kurios jums reikia? Nes tai patirtis, kurią gaunate čia ir dabar - esamu momentu“,- Eckhartas Tolle.
9. Viskas Pirmiausia Sukuriama Galvoje
Viskas šiame pasaulyje susikuria dukart, iš pradžių - jūsų galvoje, o vėliau - realiame gyvenime. Mūsų smegenys - neįtikėtinai galingas instrumentas, kuriantis aplinkinį pasaulį. Tiesa yra ta, kad nepradėsite veikti tol, kol jūsų smegenys nesupras, ką darote. Tad iš pradžių turi būti planas ir tikslai, o tik po to - veiksmai.
„Ateitis priklauso nuo to, ką darote šiandien“, - Mohandas Gandhis
10. Šį Kelią Turime Nueiti Patys
Gyvenimas kupinas negandų ir nemalonumų. Niekam nepavyksta jų išvengti. Bet yra vienas dalykas, kurį mes visada kontroliuojame, - kiek pastangų ir valios įdedame į tai, kad viską nugalėtume. Jūsų laimė ar sėkmė neturi priklausyti išskirtinai nuo to, kas vyksta aplink. Viskas, ko reikia laimei, yra mūsų viduje.
„Niekas, išskyrus mus pačius, mūsų neišgelbės. To niekas nepadarys, o ir negalės - net jei labai norės. Šį kelią turime įveikti patys“ - Buda
11. Būkite Savimi
Kitas svarbus sąmoningumo principas - Būti savimi - pamilti save tokį/tokią, koks aš esu. Vidinė harmonija - tai būti savimi, nenorint, kad kiti žmonės mane vertintų. Daugumai labai rūpi, ką apie juos mano kiti. Bet jums visai nereikia kitų, kad atrastumėte tikrąjį save. Jūs tas, kas esate, ir jūsų neturi paveikti tai, ką mano kiti.
Ošho labai įkvepiančiai rašo apie tai, kaip nekreipti dėmesio, ką apie jus mano kiti: „Niekas nieko negali apie jus sakyti. Viską, ką kalba kiti, jie kalba apie save. Bet visgi jūs pradedate abejoti, nes kažkodėl kabinatės į kažkokį netikrą centrą. Šis melagingas centras visada priklauso nuo kitų, todėl jums taip svarbu, ką apie jus kalba ar galvoja kiti. Jūs žiūrite į juos, stengiatės sulaukti jų pritarimo. Norite atrodyti respektabiliai. Norite pagražinti savo ego. Juk tai tikrų tikriausia savižudybė! Užuot stebėję, kas ir ką apie jus pasakė, geriau pažvelkite į savo vidų… Kiekvieną kartą, kai jaučiatės nesmagiai, tiesiog parodote, kad gėdijatės savęs, nes jūs nežinote, kas esate. Jeigu žinotumėte, tokių problemų niekada nekiltų - jums nereikia svetimų nuomonių. Kai išgyvenate dėl to, kaip atrodote kitų žmonių akyse, prisiminkite, kad tai iš viso neturi jokios reikšmės! Faktas, kad savęs gėdijatės, liudija, jog dar nepažinote savęs. Jūs dar ne „namuose“.“
Daugelis žmonių pereina per šitą savęs menkinimo, nepriėmimo būseną, o jeigu pabandyti save MYLĖTI - tokį, koks esi šiandien - Ar taip Jūs elgiatės su mylimu žmogumi? Pagalvokite apie tai šiandien.
Sveikinu visus, kurie šiuos dėsnius jau taiko savo gyvenime ir linkiu tiems, kurie su jais tik susipažino - pastebėti - ar jie veikia Jus ir ką Jūs su tuo darote ? Ką jaučiate?
Išmoktas Bejėgiškumas
Mokėtės dieną naktį, o per egzaminą iš jaudulio neparašėte nė pusės, ką žinojote. Darbe arėte kaip juodas jautis, o algą viršininkas vis tiek pakėlė ne jums. Kaip elgiatės tokiose situacijose, kai aplinkybės susiklosto ne taip, kaip norėtųsi? Puiku, jei iškart pasiraitojate rankoves ir imatės veiksmų padėčiai pagerinti! Bet jei susidūrę su problema jaučiatės bejėgis, pasyvus ir iškart prisipažįstate pralaimėjęs - neskubėkite savęs smerkti. Daugybė žmonių - protingų ir racionaliai mąstančių - išgyvena tą patį.
Psichologas Martinas Seligmanas prieš penkiasdešimt metų darė eksperimentus su šunimis ir pastebėjo netikėtą reiškinį. Gaudavę elektros šoką, kurio išvengti būdavo neįmanoma, keturkojai tiesiog susitaikydavo su savo aukos padėtimi. Kitą sykį gavę elektros smūgį, nuo jo išsisukti jie nebesistengdavo - net tada, kai galėdavo lengvai iššokti iš aptvaro! Jie tiesiog tysodavo kęsdami skausmą, praradę viltį po pirmojo nesėkmingo bandymo. M. Seligmanas šį fenomeną pavadino išmoktu bejėgiškumu.
Stebinantys eksperimento rezultatai paskatino virtinę mokslinių tyrimų su kitais gyvūnais, kūdikiais bei suaugusiais žmonėmis. Rezultatai buvo tokie patys: kai tyrimų dalyviai susidurdavo su stresine situacija, kurios negalėdavo kontroliuoti, jie imdavo manyti, kad ir ateities įvykiai nepriklausys nuo jų valios. Bejėgiškumo jausmas persimesdavo ir į tas situacijas, kurias jie iš tiesų galėjo valdyti.
Kodėl tiek daug skundžiamės ir tiek mažai darome?
Panašu, kad išmoktas bejėgiškumas prasiveržia pačiose įprasčiausiose gyvenimo situacijose, pavyzdžiui, kai skundžiamės! Žmogus apskritai mėgsta skųstis - dauguma mūsų, būdami suirzę ar nepatenkinti, nepraleidžiame progos pabumbėti. Dažnai skundžiamės ir mažais, ir dideliais dalykais, bet tai nieko nestebina. Stebina tik faktas, kad skundai dažniausiai yra iššvaistomi be jokios naudos - iš tikrųjų nesiimame jokių veiksmų, kad pataisytume situaciją, kuri mus taip nervina.
Amerikoje atlikti tyrimai rodo, jog 95 proc. besiskundžiančių žmonių visiškai nieko nedaro, kad jų skundai pasiektų atsakingus asmenis ir atneštų kokį nors teigiamą pokytį. Kodėl žmonės tokie pasyvūs? Daugiausia todėl, kad esame įsikalę į galvą, jog mūsų garsiai išreikšta nuomonė vis tiek nieko nepakeis. Stengtis nėra prasmės. Viskas tėra laiko gaišimas. Žinoma, ne mažiau laiko sugaištame verkšlendami ant peties draugams ir kaimynams, bet tai juk kas kita?
Išmoktas bejėgiškumas lemia, kad mieliau bėgame pasipasakoti apie savo bėdas tiems, kurie su mūsų problemomis nieko bendra neturi. Kai galvojame, kad vadelės nėra mūsų rankose ir mūsų veiksmai neturės jokios įtakos rezultatams, nieko nuostabaus, kad tampame pasyvūs, neveiklūs ir bejėgiai. Juk kam skambinti į klientų aptarnavimo centrą, jei reikės pusvalandį laukti ir klausytis įkyriai čiulbančių muzikėlių, o kai galų gale sujungs su nieko neišmanančiu konsultantu, įsitikinsime, kad jam visiškai nusispjauti į tai, kad mūsų elektrinis daržovių smulkintuvas neįsijungia jau trečią dieną. Geriau išvis neskambinti - aišku, smulkintuvas ir toliau neveiks, bet bent jau išvengsime nemalonaus pokalbio, kuris tik sugadintų nuotaiką. Ir jei kažkas pasakytų, kad įmonės investuoja didžiulius pinigus, kad užtikrintų geros kokybės aptarnavimą, mes tik paniekinamai prunkštelėtume, nes mūsų įsikalbėtas bejėgiškumas byloja priešingai.
Kartais norime jaustis bejėgiai. Ir jaučiamės. Net ir tada, kai iš tiesų tokie nesame.
Nėjimas balsuoti - irgi išmoktas bejėgiškumas
Ar balsuojate per rinkimus? Tyrimai rodo, kad žmonės dažniausiai nebalsuoja dėl vienos priežasties - jie yra įsitikinę, jog vienas balsas (jų balsas!) vis tiek nieko nelems. Dar galima pridėti, kad „visi politikai vienodi“ ir „situacija vis tiek niekada negerėja“. Taip, tai irgi išmoktas bejėgiškumas.
Politikai dažnai tikisi, kad kuo didesnis žmonių nepasitenkinimas valdžia, tuo aktyviau jie susirinks balsuoti. Taip turėtų būti, tačiau išmoktas bejėgiškumas lemia, kad nepasitenkinimas nebūtinai stumia žmones prie balsadėžių - visai gali būti, jog valdžia nusivylęs asmuo tiesiog sėdės namie sofos ir nepasitenkinimą lies namiškiams.
Aukos vaidmuo glaudžiai susijęs su pasyvumu
Bet koks ištęstas laikotarpis, per kurį nuolat patiriamos neigiamos stresinės emocijos, gali baigtis neviltimi ir susitaikymu su tokiu „savo likimu“. Jei ilgą laiką neturėsite antrosios pusės, tikėtina, kad nukabinsite nosį, laikysite save užkietėjusiu vienišiumi ir sąmoningai (bei nesąmoningai) imsite praleidinėti progas susipažinti su naujais žmonėmis. Toks mąstymo būdas ydingas, nes skatina pasyvumą ir nieko neveikimą.
Ellen J. Langer ir Judith Rodin tyrimas ligonių priežiūros namuose atskleidė, kad kuo labiau skatinamas pacientų pasyvumas, tuo prastesnė jų sveikata ir emocinė savijauta. Tačiau jei pacientams suteikiama galimybė rinktis ir patiems priimti net ir nelabai atsakingus sprendimus, tai prideda jiems sveikatos, aktyvumo ir gyvenimo džiaugsmo. Panašus tyrimas buvo pakartotas kalėjimuose ir rezultatas pasitvirtino. Tokios smulkmenos kaip leidimas kaliniams perstumdyti baldus ar pasirinkti, kokias televizijos programas žiūrėti, lėmė mažesnį jų norą maištauti ir geresnę sveikatos būklę.
Pastebėta, kad net benamių prieglaudose, kuriose neleidžiama pasirinkti, kurioje lovoje miegoti ar ką valgyti pietums, žmonės išsiugdo bejėgiškumo jausmą - jie mažiau linkę ieškoti darbo ar nuolatinio gyvenamojo būsto.
tags: #kodel #gyvenime #negalima #buti #uztikrintu