Šiandien internetas perpildytas masinės gamybos paveikslais ir spausdintomis kopijomis, vis daugiau žmonių pradeda vertinti autorinius kūrinius, nes tik jie turi tikrą energiją.
Originalus paveikslas
Autorinės tapybos esmė
Pirmiausia - tikrumas. Autorinė tapyba kuriama nuo nulio: rankomis, dažais, potėpiais, o ne spausdinant ar kopijuojant. Menininkas kuria unikalų ritmą - linijų kryptis, šviesos kritimą, spalvų derinį, tekstūrą. Šis braižas nepakartojamas, todėl du vienodi kūriniai tiesiog neįmanomi. Skirtingai nei reprodukcijos, originalūs paveikslai turi gyvybės pojūtį. Jie pulsuoja energija, kuri jaučiama net per atstumą.
Kai žiūrite į tikrą tapybos darbą, galite pamatyti, kaip spalva sluoksniuojasi, kaip menininkas keitė nuotaiką ar mintį kūrimo metu. Kiekvienas menininkas turi savo unikalią kalbą - vadinamąjį braižą. Spalvų pasirinkimas. Vieni dailininkai linkę į švelnius tonus, kiti mėgsta kontrastus. Drobės paviršiaus struktūra taip pat išduoda kūrėjo stilių. Kai supranti šiuos ženklus, gali atpažinti menininko paveikslus net iš pirmo žvilgsnio.
Šiandien internete pilna darbų, kurie iš tikrųjų yra tik spausdinta kopija ant drobės ar net plastikinių paviršių. Jie atrodo gražiai, tačiau neturi jokio emocinio gylio. Autorinė tapyba - tai visai kas kita. Kai perkate originalų paveikslą, jūs investuojate ne tik į grožį, bet ir į energiją, istoriją bei menininko laiką. Tokie kūriniai niekada nebūna du vienodi. Jie tampa interjero širdimi, nes spinduliuoja autentiškumą.
Jei norite kūrinio, kuris tikrai „kalbėtų“ jums, rinkitės paveikslus pagal užsakymą. Tokie darbai kuriami pagal jūsų viziją, emociją ir erdvę. Kiekvienas kūrinys prasideda nuo idėjos. Menininkas renkasi drobę, ruošia pagrindą, sluoksniuoja spalvas, leidžia joms džiūti. Procesas gali trukti nuo kelių dienų iki mėnesių. Todėl paveikslai ant drobės - ne masinė gamyba, o kruopštus kūrybos rezultatas.
Kaina priklauso nuo dydžio, technikos, laiko sąnaudų. Tačiau svarbiausia - vertė. Autorinis kūrinys išlaiko savo vertę dešimtmečiais, o kai kurie tapybos darbai net brangsta laikui bėgant. Štai kodėl tiek meno kolekcionieriai, tiek paprasti namų savininkai vis dažniau renkasi būtent autorinius paveikslus.
Jei ieškote kūrinio, kuris būtų daugiau nei dekoras - rinkitės autorinę tapybą. Aplankykite paveikslų galeriją internete, kur rasite originalius paveikslus. Kartą gyveno siekiantis karjeros jaunas menininkas, kuris buvo labai talentingas. Jis turėjo gebėjimą, talentą piešti žymiausių autorių reprodukcijas.
Ilgai jis mokėsi kaip nukopijuoti tikslią paveikslo tekstūrą, struktūrą bei išgauti analogiškas aliejinių dažų spalvas bei atspalvius. Jaunasis menininkas savo darbams naudojo netgi identiškas originalams drobes.
Sotheby's aukcionas ir originalumo vertė
Didelių lūkesčių vedinas jaunasis menininkas pristatė į Sotheby‘s aukcionų namus vieną savo geriausių darbų - Van Gogo garsaus piešinio kopiją. Tačiau didžiam jaunuolio nustebimui, tą pačią dieną Van Gogo originalus piešinys taip pat buvo pristatytas pardavimui į Sotheby‘s aukcionų namus. Galbūt Jūs ir nenustebsite, tačiau piešinių kaina labai skyrėsi.
Minutėlei stabtelkime ir pamąstykime - kokia gi buvo priežastis dėl tokio skirtumo tarp abiejų kūrinių vertės. Abu piešiniai buvo identiški, buvo padaryti iš labai panašių, gal net identiškų, medžiagų, abu kūriniai buvo padaryti su meile. Manau, kad yra tik vienas paaiškinimas šiam kainų skirtumui - tai menininko, sukūrusio piešinį, žinomumas, pripažinimas. Piešinio vertė nebuvo pagrįsta paties piešinio kokybe.
Kūrybiškumas ir originalumas
Anot „Vikipedijos“, menininkas - žmogus, užsiimantis kūryba. O pati kūryba apibrėžiama kaip naujovių iškėlimas, kuris pageidaujamas kone visose veiklos srityse - nuo reklamos kūrimo iki įmonės valdymo. Tikėtina, kad augantis inovacijų poreikis turėjo lemiamą įtaką procesui, kad ne vieną amžių išskirtine mūzų globa besimėgavę menininkai nebėra tokie išskirtiniai.
V. Matusevičiūtės nuomone, potencialus kūrybiškumas pasireiškia įvairiai. „Sutinku, kad genetika gali užprogramuoti mūsų polinkius į vieną ar kitą sritį. Vieno kūrybiškumas pasireikš mene, kito technologijų kūrimo srityje, trečio - organizacijos strateginiame valdyme ar verslume“, - vardina pašnekovė ir užtikrina, kad nepaisant skirtingų kūrybos išraiškos formų esminiai kūrybiškumo principai išlieka tie patys.
Svarbi ne tik idėja, bet ir rezultatas
„Remiantis naujausiais tyrimais, įvairiose organizacijose vis dažniau girdima: „Nieko naujo nesugalvosime, viskas sugalvota.“ Tiesa ta, kad rasti naujų idėjų vis sunkiau, taigi kūrybiškumo prilyginimas naujai idėjai vis retesnis. Dabar organizacijos į kūrybiškumą žiūri kaip į gebėjimą atrinkti ir sukombinuoti geriausias, aktualiausias idėjas“, - naujasiomis tendencijomis dalijasi konsultantė.
„Tai itin akivaizdu, kai kalbame apie verslą ar įvairių organizacijų inovacijas. Pastarosioms labai svarbus idėjos įgyvendinimas. Taigi šiandien kūrybingas yra tas, kuris sugebėjo įgyvendinti idėją nuo pradžių iki galo. Nebeužtenka vien tik ją sugalvoti, reikia pasirinkti tinkamą įgyvendinimo strategiją ir parodyti rezultatą“, - sako V. Matusevičiūtė.
„Šis principas galioja tiek verslininkui, tiek menininkui. Pavyzdžiui, menininkas gali sugalvoti puikią paveikslo ar muzikos kūrinio koncepciją, tačiau ar ji tampa kūrybišku rezultatu, priklauso nuo to, kaip įgyvendinta“, - paaiškina pašnekovė.
Etikečių klijavimas
„Esminis skirtumas tarp menininkų ir kitų kūrybingų žmonių yra sritis arba dimensija, kurioje yra kuriama. Atitinkamai skiriasi kūrybos išraiška ir galutinis produktas, - sako V. Matusevičiūtė. - Pavyzdžiui, menininkas kuria estetinę vertę. Tai, ką perka žmonės, tai, kuo grožisi. Taigi menininko veiklos rezultatas yra estetinis. O štai kiti kūrybingi žmonės kūrybiškus sprendimus priima kitose dimensijose ir jų veiklos rezultatai įgauna kitą formą - naujų technologijų, produktų, išradimų, verslo inovacijų ir t. t.“ - paaiškina konsultantė ir priduria, kadmenininkų, kaip vienintelių žmonių, užsiimančių kūryba, grupės išskyrimas tikrai nėra pagrįstas.
„Manau, kad žodis „menininkas“ lygus žodžiui „kūrybingas“, bet pastarasis apima daug daugiau sričių, ne vien menininkus“, - įsitikinusi V. Matusevičiūtė. Nepaisant to, žmonių užsiklijuojamos etiketės turi poveikį jų pačių kūrybiškumui.
Menininko savimonė ir originalumas
Terminas savimonė mūsų meno diskurse tebėra vienas esminių. Ar savimonė yra aktuali šiandienos meno rinkos sąvoka?
Sovietinių laikų menininkams savimonė turėjo politinio veiksmo atspalvių. Tačiau viešai nedėstomi. Jie ir buvo vadinamosios ezopo kalbos pagrindas. sąlygos, pakeitusios ir meno situaciją. prasmių dalimi. nagrinėjančio meno netrūko. svarbūs tik meno rinkos viduje.
Originalus pavadinimas: Meno produkcija kaip šią produkciją gaminančiojo savimonės dokumentacija.
Vaidoto Žuko kūrybinės laisvės paieškos
Dailininkas Vaidotas Žukas savo dirbtuvėje Mokslininkų namuose 1978 m. Užsivėrus tuometinio LSSR dailės instituto, kur V. Žukas mokėsi, durims, tolesnius dešimt metų dailininkui buvo draudžiama eksponuoti kūrinius oficialiose erdvėse, jis buvo sistemiškai ignoruojamas už tai, kad nepakluso sovietmečiu vyravusiai meno ideologijai. Iš tiesų tai padėjo brendusiam tapytojui išsaugoti kūrybinę laisvę, jis kūrė daug ir kitaip.
Dailininkas Vaidotas Žukas savo dirbtuvėje Mokslininkų namuose 1978 m.
V. Žuko paroda skiriama laisvės šaukliui Romui Kalantai (1953-1972) atminti. Kauno muzikinio teatro sodelyje apsipylęs benzinu ir sušukęs „Laisvę Lietuvai!“ devyniolikmetis jaunuolis susidegino. Anuomet dailininkas V.
Menas ir gyvenimas susiję su rizika, jos nereikia bijoti. Dailės institute mokiausi gerai, bet 1979-aisiais sąmoningai veikiau, kad mane pašalintų. Mačiau, kad iš instituto pedagogų jau nieko nebegaliu paimti, perspektyvą ir anatomiją jau išmaniau. Be to, žinojau, kad po diplomo būtų reikėję eiti trejiems metams į fabriką piešti plakatų.
Konkreti išmetimo priežastis buvo chuliganiškas veiksmas - penkto kurso pabaigoje dalyvavau instituto SMD (studentų mokslinės draugijos) parodoje, gavau premiją ir už 100 pelnytų rublių nupirkau dėžę vyno. Kai su bendrakursiais išgėrėme, iš skulptorių studijos pro langą išmečiau gipsinę galvą. Ji vaizdavo Antaną Strazdą.
Kai vyko šalinimo iš instituto procesas, rektorius Vincentas Gečas pasakė, kad paliks mane apsiginti diplomą, jeigu atsiprašysiu. Šito nepadariau. Tada įsiuto ir pats Gečas, konfiskavo tuomet koridoriuose eksponuotą mano piešinių parodą ir negrąžino iki savo mirties 2020-aisiais. Laisvės laikais dar mėginau susigrąžinti šiuos piešinius, rašiau oficialiai Dailės akademijos administracijai, bet nepavyko.
Autentiško braižo paieškos
Man labai įdomu, kaip menininkas, vien kurdamas santykį su potėpiu, su dažais, su spalva, su forma, ieško savo autentiško tapymo braižo. Kaip ieškojote jūs? Kaip atsirado tie jūsų, sakytum, liepsnojantys, skraidantys, bandantys išsprūsti, priblokšti vaizdiniai, potėpiai?
Tais laikais bendravau ir susirašinėjau su puikiu estų dailininku Peeteriu Mudistu. Viename laiške jis rašė: „Menininkui nereikia ieškoti savo veido. Reikia tiesiog dirbti, o veidas vėliau pats ateina“ - atseit kaip užmokestis, kaip bazė.
Tais augimo laikais patyriau įvairių įtakų: Arvydo Šaltenio, Francio Bacono tapybos, Valentino Antanavičiaus asambliažų. Bet man tai nepatiko. Norėdamas greičiau nuo jų atsipalaiduoti, po 20-30 to periodo drobių išmesdavau į Neries upę naktimis, kai miegodavo ir milicija. Paveikslai ir asambliažų lentos nuplaukdavo ir dingdavo greitai, tyliai. Ir vėl viską imi iš pradžių, iš naujo.
Menininko nepaklusnumas ir kūryba
Aš tikiu, kad gyvendami ir suvokdami realybę kuriame kiekvieną akimirką. Vienintelė menininko ypatybė - tai suvokti ir atskleisti meno kontekste, laikantis meninių konvencijų, kurias jis seka.
Anądien galvojau, kad man turbūt vienas svarbiausių dalykų menininko veikloje yra tam tikras nepaklusnumas. Kad menininkas galų gale yra tiesiog žmogus, kuris nepaklūsta, ir kūryba turbūt yra įmanoma, tik jei jis ignoruoja iš anksto nustatytas normas. Ir produktas galiausiai tampa nauju įmanomu modeliu.
Išvados
Originalumas yra esminis menininko bruožas, leidžiantis jam kurti autentiškus ir vertingus kūrinius. Kūrybiškumas, savimonė ir nepaklusnumas yra svarbūs elementai, padedantys menininkui išreikšti save ir savo idėjas. Menininko darbai turi būti vertinami nepriklausomai nuo jo moralinių savybių, o kūrinio autonomija yra būtina sąlyga objektyviam meno suvokimui.