Jakiškių dvaras: Meilės istorija ir atgimimas

Jakiškių dvaras, įsikūręs netoli Joniškio, šiandien dvelkia romantika ir istorija. Šiame straipsnyje pasinersime į šio dvaro praeitį, dabartį ir susipažinsime su moterimi, kuri įkvėpė jam naują gyvybę.

Dvaro istorija

Dvaro statytojas Jonas von Koskullis su žmona Olga ir dviem dukromis bei sūnumi čia gyveno. Dvaras statytas 1898 m. Išlikęs ledainės pastatas, nedidelis parkas, garinis malūnas, link rūmų veda senų liepų alėja. Didieji dvaro ūkiniai pastatai sudegė per karą. Paskutinė iš Koškolių giminės dvare gyveno Meta Koškolytė.

Po karo skirtingais istoriniais laikotarpiais dvaro rūmų paskirtis kito. 1 000 kv. m pastate buvo visko - ir mechanizacijos mokykla, ir vaikų darželis, ir kolūkio valgykla, ir darbo bei poilsio stovyklos. Net verslo cechas, kalęs dėžes Šiaulių "Rūtos" saldainių fabrikui.

Meilės atsiradimas dvare

Prie durų pasitinka moteris, grindų šepečiu nešina. Ji prisistato Meile. Keista, stebimės, kaip vardas gali taip atitikti žmogaus aplinkui save skleidžiamą šilumą. Pasirodo, lygiai prieš penkiolika metų į M.Zaleckienės asmeninę banko sąskaitą įkrito solidi sumelė. Tokią pačią gavo ir jos gyvenimo draugas Jordanas Bielskis.

Investicija į dvarą

"Tuomet buhalterė ėmė mane gąsdinti, - pamena ji, - kad jei nieko su tais savo milijonais nedarysiu - pinigai bemat nuvertės. Tad gavau pasiūlymą investuoti juos į nekilnojamąjį turtą.

Meilė prisimena, kaip kaimynė nusivežė ją parodyti netoli Joniškio, Jakiškių kaime, buvusio dvaro. Atrakino išdužtalangio pastato duris ir pradėjo burti, kaip čia nuostabu, kokia ji būsianti čia ponia. O tuomet jau ir Meilės širdis apsalo nuo įsivaizduojamos dvarininkiškos romantikos.

Kai tuometis moters draugas Jordanas pamatė dvarą, net žagtelėjo iš netikėtumo. "Ir tu nori pirkti šitą pūlį?!" - baisėjosi jis, turėdamas omenyje, kad viskas dvaro viduje buvo per laiką supuvę, apšniaukšta, prasmirdę. Iš dvaro baldų nebuvo likę nieko, be vienos vienintelės tarnaitės lovos.

Vėliau, jau išvežus daugybę sunkvežimių laužo, teko moteriai nelengvas uždavinys - atkurti dvaro vidaus istorinę tikrovę, t.y. Ponia Meilė juokiasi, kad, pagal išsilavinimą būdama ikimokyklinio ugdymo specialistė, apie interjerus, juo labiau apie antikvarines vertybes ji nieko nenutuokė. "Būdavo, parsivelku iš vienų pažįstamų, Joniškyje turinčių antikvarinių daiktų krautuvėlę, kokią sofutę ar stalelį ir bėgu kviesti draugių, kad jos pasakytų - gerai čia ar ne, tinka ar visiškas kičas", - prisimena dvaro savininkė, vėliau išlavinusi ir uoslę, ir meninį skonį. Juk daugiau nei 1 000 kv.

Dvarą, brolio pamokyta ir įkalbėta, Meilė nupirko už 85 tūkst. litų. Sandėrį sudarė skaidrų, gerai sumokėjo visiems 28 dvaro savininkams, nieko neapgavo. "Užtat dvaras ir dabar turi laimingą aurą", - džiaugiasi ji. Paskui teko dar 130 tūkst. pakloti už naują čerpių stogą, kurį uždengus pinigai ėmė ir pasibaigė.

"Taip nuskurdome, kad net sužinojau, ką reiškia iš vištų kakliukų virti sriubą", - šaiposi iš savęs Meilė, sakydama, kad po stogo remonto atėjo eilė langams, pro kuriuos švilpavo vėjai. O kai meistrai pagal specialų užsakymą pagamino dešimtį originalių langų su visomis staktomis ir bandė juos įdėti, pasirodė, kad tai neįmanoma misija.

Labai daug pinigėlių išėjo restauratoriams. Jie ir patys dirbo, ir Meilę su namiškiais mokė, kaip tas dešimtis sluoksnių kalkių, dažų (dar nuo sovietinių laikų ant pastato sienų likusių) nugramdyti. Moteris dėkoja Dievui už atsiųstą į dvarą restauratorių, kuris, vos įžengęs, pareiškė, kad saugos kiekvieną Jakiškių dvaro centimetrą.

Todėl dabar, žvalgantis po aukštas menes, gali be vargo įsijausti į tų laikų dvasią. Tiesa, ne visi tą senovės dvelksmą supranta. Meilė juokiasi, kad vyresnės kartos žmonės, atvykę pas jaunimą į vestuves, dažnai jos klausinėja, kada gi pagaliau bus baigtas remontas ir išklijuoti tapetai.

Romantiškai prairusios lubos, nuo kurių kabo iš praėjusių šimtmečių vytelių supinti lietuviški sodai, garbingo amžiaus moterims taip ir lieka mįsle. Moteris sako esanti dėkinga čia apsilankiusiems menininkams, kurie paprotino naujuosius dvaro savininkus neperdažyti nei durų, nei sienų ar lubų. "Ir išties čia nėra nė lašo sintetikos", - užtikrina Meilė, po tokių meno žmonių padrąsinimų ir pati pradėjusi tarsi kitu žvilgsniu žiūrėti į savo pirkinį.

Ėmė rengti dvare menininkų plenerus, muzikos festivalius. Pasak su ja bendravusių, visus, patekusius į dvarą, šeimininkė apgaubia nuoširdžia meile ir rūpesčiu. Vis dėlto pati Meilė, nors ir labai myli savo ilgametį gyvenimo draugą Jordaną Bielskį ("Nuo pat pirmojo mudviejų bučinio"), tuoktis su juo dvare artimiausiu metu nežada.

"Iš pradžių jokių su dvaru susijusių verslo idėjų negvildenau, - prisipažįsta. - Šventės prasidėjo nuo brolio dukros Helovino, kurį atšventėme dvare, žvakių šviesoje. Paskui viena pažįstama menininkė paprašė leisti surengti čia savo vestuves. Buvome labai nustebinti jos prašymo… Taip viskas ir užsisuko.

Dabar Meilės išpuoselėtose dvaro menėse daug kas nori švęsti. Ne tik vestuves. Čia vyksta įvairiausi kultūriniai renginiai, erdve naudojasi lietuviškų filmų kūrėjai. Štai kino režisierius Algimantas Puipa šį rugpjūtį žada čia pradėti savo naujo filmo "Sinefilija" filmavimą. Antrame aukšte, kur Meilė įrengusi svečių miegamuosius, ypatingu grožiu išsiskiria jaunųjų kambarys.

"Sykį viena dailininkė po vestuvių paliko dovanų", - pasakoja Meilė, taip ir laikanti suknelę tame kambaryje tarsi palaiminimo ženklą, sėkmės simbolį. "Štai neseniai sužinojau, kad sergu, - pasidalija išgyvenimu. - O kad liga neprogresuotų, privalau nuolat judėti. Visa laimė, kad dirbu dvare, kur ilgai nepasėdėsi: tai dulkes nuo daiktų valau, tai grindis plaunu ar kilimus siurbiu… Viską darome patys su Jordanu. Jis čia irgi įkinkytas tarsi darbinis arklys. Viena smagu, kad ariame savo noru. Na, pasiguodžiame tokiems pingvinams kaip jūs, pabubename kartais ir ant svečių, kad per daug švęsdami pritrupino, o paskui ir vėl gerai - imame skudurus, šluostes, dalgius (juokiasi). Ir kiekvienas skubame prie savo darbų.

Moteris gailisi, kad žiemą Jakiškių dvare per šalta, jokių renginių čia negali vykti - pabandyk, kad gudrus, prišildyti 1 000 kv. m patalpas, kurių lubos - virš 4 m aukščio. Todėl pirmame aukšte stovinti vadinamoji buržuikė, o antrame - autentiškos, dar nuo dvaro laikų likusios koklinės krosnys, nelabai naudojamos.

O dar Meilė dėkinga dvarui už tai, kad praplėtė akiratį. "Įsigijusi dvarą vėl atradau pomėgį skaityti, žiūrėti kultūrines laidas, prisiminiau studentavimo laikus, kai Klaipėdoje aplėkdavau visas parodas ir spektaklius. Ir nors visus metus dirbdama tarsi tarnaitė, matyt, būsiu praradusi sveikatą, vis tiek esu tam savo dvarui be galo dėkinga… Net ir negalėdama išvykti prie jūros. Ar pakeliauti su Jordanu po užsienius. Jau nebeįsivaizduoju kitokio gyvenimo. Be dvaro. Be dabartinės veiklos jame.

Apibendrinant, Jakiškių dvaras - tai ne tik istorinis pastatas, bet ir vieta, kurioje gyvena meilė, aistra ir atsidavimas. Meilės dėka dvaras atgimė ir tapo svarbiu kultūros centru, traukiančiu menininkus ir lankytojus iš visos Lietuvos.

Finansiniai duomenys:

tags: #kodel #pingai #banke #yra #nuosavybe