Šiurpios naujienos veja viena kitą, o itin žiaurūs nusikaltimai atliekami be aiškaus motyvo. Kas vyksta mūsų visuomenėje? Ar gyvename tarp tiksinčių bombų? Psichologo Olego Lapino teigimu, žmogžudžių, psichopatų būta visais laikais ir įvairiuose kraštuose. Vis dėlto, visi esame truputį kalti, nes susikoncentravę į vaikų sėkmę, protą, „krūtumą“ pražiūrėjome - ir kasdien pražiūrime - kai ką itin svarbaus: emocijas.
Kaip Tai Veikia?
O.Lapinas teigia, kad žiaurūs veiksmai pasaulyje atsiranda periodiškai ir yra susiję su tuo, kad žmogaus viduje „išsijungia“ emocijos ir pradeda veikti tiktai įniršis. Tai būsena, kuri veda į agresiją be emocijų. Ji teoriškai gali atsirasti kiekvienam žmogui, bet paprastai brandžiam blaivios būsenos žmogui impulsą žudyti lydi emocijos - baimė, gailestis, net ir pyktis. Taip pat veikia supratimas apie pasekmes. Tačiau žmogui pakliuvus į ypatingą situaciją - tai gali būti karas, girtumas, ypač žiaurus elgimasis su juo, - „viršutinės“ smegenys, atsakingos už kalbą ir emocijas, išsijungia.
Pradeda veikti vadinamosios „roplio smegenys“ - roplys moka tik pulti arba bėgti, aiškino psichologas. Įvertinti, dėl ko konkrečiu atveju tai atsitiko, galima tik žinant visus veiksnius. Dėl to būna daroma speciali teismo psichiatrinė ekspertizė - kruopščiai ištiriamas nusikaltimą padaręs asmuo.
Psichiatrai tokius nusikaltimus, kaip šeimą išžudžiusio Egidijaus Anupraičio atvejis, vertina kaip impulsyvius agresyvius veiksmus. Kartais jie lydimi stiprių emocijų - tai vadinama afektu. O kartais jie atliekami be emocijų. Būtent tada ir sakoma, kad veikia „roplio smegenys“.
Tokiems veiksmams įtakos turi ypatinga psichologinė, fiziologinė būsena - pavyzdžiui, ilgalaikė nemiga. Kitas veiksnys gali būti alkoholizmas. Išgėrus atliekama didesnė dalis smurtinių nusikaltimų visame pasaulyje. Įtakos turi ir jaunas amžius, žmogaus nebrandumas.
Sociopatai
Atskira kategorija - sociopatai, kurie iš prigimties neturi tokių emocijų, kaip gailestis, užuojauta.
Teismo psichiatrų uždavinys - nustatyti, kokių veiksnių konkrečiu atveju daugiausia, skiriant bausmę, jeigu toks žmogus išgyvena. Jeigu afektas nepatologinis ar afekto nebuvo, tada žmogus tiesiog atlieka bausmę už nužudymą. Bet žmogus tokiais atvejais dažnai nuteisia pats save - jis jaučia didžiulę kaltę, graužatį ir kartais net nusižudo pats.
Geriausia Profilaktika - Reikšti Jausmus
Pasak O.Lapino, pagrindinė priemonė neleisti „ropliui“ išsikeroti taikos sąlygomis - reikšti savo jausmus ir ugdyti savo bei savo vaikų emocinį intelektą. Jausmų reiškimas neleidžia pasireikšti žiauriems impulsyviems veiksmams, įsitikinęs psichologas. Iš tiesų yra visiškai priešingai: kuo mažiau emocinės laisvės - tuo daugiau smurto.
Smurtas yra bejausmė, šalta būsena. Jeigu jūs supykote ant savo tėčio, mamos, šaukiate, verkiate - tai pats geriausias saugiklis, kad jūs nepadarysite nieko su įniršiu.
Apie šeimą išžudžiusį E.Anupraitį pranešama, jog jis buvo dešimtukininkas, studijavo užsienyje. Daugelis žino, kad tipiški „moksliukai“ dažnai turi problemų su emocijų reiškimu, bendravimu. Tokie bruožai būdingi visiems serijiniams žudikams, patvirtino O. Lapinas. Žiaurumas reikalauja, kad būtų išjungtos emocijos. Negali būti emocingas ir tuo pačiu žiaurus.
Emocinio intelekto ugdymas
Psichologas griežtas - jeigu žmogus jūsų aplinkoje visiškai nereiškia jokių emocijų, jis potencialiai gali būti pavojingas. Dėl to buvo prieš maždaug ketvirtį amžiaus pasiūlytas terminas - emocinis intelektas, kaip atsvara intelektui, kuris tik planuoja, prognozuoja ir svarsto.
Sociopato smegenys dažniausiai veikia labai gerai - tinka matematikai, diplomui, netgi disertacijai parašyti. Bet jos nesusitvarko su empatija, su tuo, kad pamačius smurtą tau pasidarytų skaudu, kaip reaguoja normalaus žmogaus psichika. Sociopato psichika į smurtą žiūri kaip į tokį pat veiksmą, kaip lietų, debesų plaukimą dangumi. Dėl to jis ir leidžia sau patirti tokį, kito žmogaus akimis žiūrint, žiaurų dalyką. Sociopatui tai nėra žiaurus dalykas, pasakojo psichologas.
Dirbant su mažais vaikais svarbu mokyti suprasti, kaip jaučiasi kitas žmogus šalia tavęs. Su sociopatu, pasak O.Lapino, tai nepadarys stebuklo, bet jis bent išmoks, kad tokie dalykai, kaip emocijos, yra, ir jis šioje srityje turi šiokių tokių spragų. Panašiai, kaip vaikas, suprantantis, kad jam sunku su rašyba.
Brandžios Asmenybės Kriterijai
Būtina suprasti, kad kalba eina apie pakankamai lankstų brandžios asmenybės modelį, kuris gali turėti skirtingus požymių rinkinius. Visų pirma tai nuoširdumas kito žmogaus atžvilgiu. Autentiškas žmogus nori būti ir yra pats savimi tiek savo tiesioginėse reakcijose, tiek apskritai visame elgesyje.
Pagrindinis daugelio žmonių sunkumas tas ir yra, kad jie labai daug gyvenimiškos energijos išeikvoja vaidmenims sukurti, išoriniam fasadui, vietoje to, kad panaudotų ją spręsti realioms problemoms. Jeigu žmogus didžiąją laiko dalį slapstysis už kažkokio jo pasirinkto vaidmens kaukės, nieko nuostabaus, kad mainais susilauks analogiško nenuoširdaus elgesio iš kitų žmonių pusės.
Psichologiškai brandus žmogus nevys šalin jokių savo jausmų, tame tarpe ir negatyvių. Jis juos, kaip sakoma, pergyvens, išgyvens. Tiktai tokiu atveju galima sėkmingai kontroliuoti savo elgesį, kadangi išstumti jausmai yra iracionalūs, t.y. tampa nekontroliuojamo elgesio šaltiniais. Kai suvokiame savo emocines reakcijas, galime patys rinktis vienokį ar kitokį elgesio modelį kiekvienoje konkrečioje situacijoje, ir neleisti, kad išstumti, nesuvokti, neišgyventi jausmai suardytų mūsų elgesio reguliaciją.
Brandus žmogus turi žinoti, kas jis toks, kuo gali tapti, ko nori iš gyvenimo, kas jam svarbu ir kas nesvarbu. Jis uždavinėja gyvenimui klausimus, atsakinėja į gyvenimo keliamus klausimus ir pastoviai tikrinasi savo vertybes. Tiek profesionaliame darbe, tiek asmeniniame gyvenime žmogui negalima būti paprastu kitų žmonių lūkesčių atspindžiu, jis turi veikti, vadovaudamasis nuosava vidine pozicija.
Kadangi dauguma gyvenimiškų situacijų sukuriamos paties žmogaus, tai jis turi būti atsakingas už savo veiksmus jose. Savo atsakomybės suvokimas leidžia laisvai ir sąmoningai pasirinkti bet kuriuo bendravimo metodu - sutikti su pašnekovo argumentais, ar produktyviai prieštarauti. Asmeninė atsakomybė padeda konstruktyviau priimti kritiką.
Brandus žmogus, savaime aišku, įvertina kitus žmones - jų jausmus, pažiūras, savitumą, charakterio bruožus, tačiau vertindamas nesmerkia ir neklijuoja kokių nors etikečių. Toks bendravimas su kitais pakankamai svarbus, ir vis dėlto reikia atsižvelgti į visas tas baimes, kurias pergyvena dauguma žmonių, kai bando užmegzti artimus, šiltus santykius su pažįstamais.
Laikoma, kad empatiją formuoja emocinis reagavimas į išoriškus, kartais vos pastebimus kito žmogaus nuotaikos pasireiškimus - poelgius, kalbas, mimiką, gestus ir t.t.