Vaiko atsiradimas šeimoje ir aktyvus tėvo vaidmens prisiėmimas pozityviai transformuoja ir pačių vyrų gyvenimus. Skirtingi tyrimai įvardija skirtingą aktyvios tėvystės naudą vyrams, tačiau daugelis jų prieina prie platesnės išvados, kad aktyvi tėvystė teigiamai veikia vyrų gyvenimo kokybę.
Tėčių įsitraukimas į šeimos gyvenimą ir vaikų auginimą yra itin svarbus sėkmingai vaikų raidai ir tolesniam gyvenimui. Šią įsitraukimo naudą įrodo daugybė skirtingų tyrimų, atskleidžiančių teigiamą ryšį tarp tėčių įsitraukimo ir vaikų psichologinio, kognityvinio, elgsenos stabilumo ir finansinės gerovės. Amerikos psichologų asociacija pažymi, kad net tuomet, kai tėtis negyvena kartu su vaikais, jo įsitraukimas irgi daro teigiamą poveikį vaikų gyvenimams.
Vis dėlto, ryžtis vaiko priežiūros atostogoms, ypač vyrams, yra labai sunku. Vyrauja požiūris, kad vyrai rečiau ima vaiko priežiūros atostogas dėl finansinių aspektų - jie uždirba daugiau už savo partneres, todėl išeidami vaiko priežiūros atostogų, tikėtina, dalies finansų netektų dėl vadinamųjų vaiko priežiūros išmokų lubų.
Finansiniai aspektai ir vaiko priežiūros išmokos
Nors Lietuva Europos Sąjungos kontekste atrodo pakankamai neblogai - tai yra, suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje 2017 m. siekė 1,69 - tačiau to neužtenka, ypač kai koją kiša emigracija. Kaip žinoma, suminis gimstamumo rodiklis parodo, kiek vidutiniškai vaikų per reproduktyvų gyvenimo laikotarpį pagimdo viena moteris. Iš duomenų akivaizdžiai matyti, kad pats žemiausias suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje buvo 2002-aisiais (1,23) ir vėliau ėmė stabiliai augti.
Suminio gimstamumo augimas siejamas su gana dosniai apmokamų vaiko priežiūros atostogų įteisinimu 2007-aisiais, tačiau tėvai vis tiek susiduria su daugybe iššūkių. Vienas jų - nelygus pasidalijimas vaiko priežiūros rūpesčiais tarp vyrų ir moterų. „Sodros“ duomenimis, praėjusiais metais vaiko priežiūros išmokas gavo 33 tūkst. moterų ir 9,7 tūkst. vyrų. Nors vyrų, gaunančių vaiko priežiūros išmokas, skaičius nuosekliai auga, tačiau didžioji dalis jų išmokas gauna antraisiais vaiko priežiūros metais, kai galima ir dirbti, ir gauti 40 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio dydžio išmoką.
Pavyzdžiui, jei iš viso 2017 m. vaiko priežiūros išmokas, kaip minėjau, gavo 9,7 tūkst. vyrų, tai iš jų net 8,2 tūkst. šias išmokas gavo antraisiais vaiko auginimo metais. Tai reiškia, kad šeimos kai kuriais atvejais renkasi galimybę vyrui ir dirbti, ir gauti išmoką, tačiau vaiką realiai prižiūri arba mama, arba samdoma auklė, arba pasiremiama senelių pagalba. Šeimos šiuo keliu gali eiti dėl vienos paprastos priežasties: vyrų darbo užmokestis vis dar yra aukštesnis nei moterų, todėl žmonės skaičiuoja.
Tais atvejais, kai mama pasirenka nutraukti darbo santykius, bet auginti vaiką antraisiais metais, nors išmoką gauna dirbantis vyras, nukenčia moters darbinė veikla: nutraukiami darbo santykiai, tai savaime lemia sudėtingesnį grįžimą į darbą, žemesnį atlyginimą grįžus. Stereotipai lemia, kad vaiko auginimas daliai darbdavių reiškia tarsi kvalifikacijos praradimą arba bent jos neįgijimą. Tačiau moteris, auginanti vaiką, yra draudžiama sveikatos, pensijų ir nedarbo draudimu.
Vaiko priežiūros atostogų pasirinkimas: 18 ar 24 mėnesiai?
Iš pirmo žvilgsnio skirtumas atrodo tik laiko klausimas, tačiau išmokų dydžiai, jų trukmė ir galutinė suma per visą laikotarpį gali skirtis šimtais ar net tūkstančiais eurų. Jei prieš išėjimą į VPA Jūsų pajamos siekia ar viršija 2000 eurų „ant popieriaus“, dažniausiai finansiniu požiūriu labiau apsimoka rinktis 18 mėn. Nes šiuo atveju išmokų procentas yra didesnis, o bendra gauta suma per trumpesnį laikotarpį gali viršyti 24 mėnesių VPA galutinę net keliais tūkstančiais eurų.
Jei prieš mokesčius gaunate mažiau nei 2000 eurų, o ypač jei pajamos artimos minimaliai algai, finansiškai naudingiau gali būti renkantis 24 mėn. Taip nutinka dėl vadinamųjų išmokų grindų - tai minimali suma, kurią valstybė vis tiek išmoka, jei asmuo turi sukaupęs reikiamą socialinį motinystės stažą, o jo vertinamų pajamų vidurkis yra mažesnis nei 442 Eur. Šiuo metu minimali vaiko priežiūros išmoka siekia 442 eurus „į rankas“ per mėnesį. Per visą dvejų metų laikotarpį toks pasirinkimas gali reikšti net kelių tūkstančių eurų papildomą naudą.
Kadangi 18 mėn. atveju perleidžiamų mėnesiu metu, mokama VPA išmoka yra didesnė, papildomai uždirbti galėsite mažiau. Tad jei planuojate daugiau dirbti ar gauti didesnes pajamas, 24 mėn. Jei artimiausiu metu planuojate šeimos pagausėjimą, dažnai verta rinktis 18 mėnesių VPA. Tačiau, kad naujos nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros išmokos būtų apskaičiuotos palankiau (taip kaip buvo apskaičiuotos su prieš tai gimusiu vaiku), svarbu, kad į naujų išmokų skaičiavimo laikotarpį patektų bent viena diena, kai buvote VPA arba gavote išmoką už prieš tai gimusį vaiką.
Kiekviena situacija individuali, todėl prieš priimant sprendimą verta palyginti konkrečius skaičius. Tam galite pasinaudoti mano parengta nemokama VPA išmokų skaičiuokle - ji padeda nusimatyti prognozuojamas vaiko priežiūros išmokas ir, kiek iš viso gautumėte pasirinkę 18 arba 24 mėn. Jei pajamos aukštesnės - dažniausiai naudingesnis 18 mėn. Jei pajamos mažesnės arba planuojate ilgiau būti su vaiku - palankesnis 24 mėn.
Sprendimas dėl VPA trukmės, mano manymu, turėtų būti priimamas atsižvelgiant ne tik į skaičius, bet įsivertinus, kaip iš tiesų mūsų šeimai būtų naudingiau viską suderinti.
Lietuvoje teisės aktai leidžia turėti labai ilgą vaiko priežiūros laikotarpį (iki vaikui sukaks 3 metai). Atrodo, ko gali daugiau benorėti vaiko susilaukę mamos ir tėčiai.
Smegenų ekspertas: kaip užauginti protiškai atsparius vaikus (remiantis mokslu) | Dr. Danielis Amenas
Lyčių lygybė ir tėvų vaidmenys
Viena iš visuotinai žinomų priemonių, galinčių užtikrinti pakankamą vyrų ir moterų naštos pasidalijimą auginant vaikus, yra Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas nustatyti neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas vyrams ir moterims. Šiuo atveju siūloma kiekvienam iš tėvų numatyti minimalų 4 mėnesių vaiko priežiūros atostogų laikotarpį, iš kurių bent 2 mėnesiai nebūtų perleidžiami.
Negana to, diskutuojama apie galimybes lanksčiai panaudoti vaiko priežiūros atostogas - pavyzdžiui, sudaryti sąlygas dirbti ne visą darbo laiką arba išnaudoti savąją vaiko priežiūros atostogų dalį laikotarpiais, kuriuos skiria darbas. Lietuva remia šiuos pasiūlymus, bet noriu pabrėžti, kad pas mus vis tiek liks 12 ir 24 mėnesių apmokamos vaiko priežiūros atostogos. Jeigu būtų rastas bendras sutarimas dėl neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų, Lietuvoje turėtų atsirasti neperleidžiami 2 mėnesiai, skirti tėčių buvimui su vaiku.
Šių metų liepą atlikta gyventojų apklausa parodė, jog 7 iš 10 žmonių atrodo normalu, kad vyras ima vaiko priežiūros atostogų. Tačiau 2019 m. Statistikos departamento duomenimis, tėčiai 10-13 kartų rečiau nei mamos ima vaiko priežiūros atostogas pirmaisiais vaiko metais. Tačiau mokslininkai ir ekspertai atsargiai vertina šią tendenciją, nes ne visi vyrai, išėję vaiko priežiūros atostogų, iš tikrųjų lieka namuose su vaikais ir užsiima jų auginimu. Dažniausiai, pasak ekspertų, tėčiai antraisias metais lieka aktyvūs darbo rinkoje, o vaiku ir toliau rūpinasi mama.
Pasak Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės, tarnyba daug bendradarbiauja su Skandinavijos partneriais ir šie pripažįsta, kad kol nebuvo įvestas neperleidžiamas vaiko priežiūros laikotarpis abiem vaiko tėvams, tol ir poslinkis visuomenėje neįvyko.
Dr. V.Pilinkaitė Sotirovič sako tyrimo metu pastebėjusi, kad priimti teisės aktai, kurie skatina tėčius įsitraukti į vaiko priežiūrą, ilgainiui keičia požiūrį visuomenėje apie vyrų vaidmenį šeimoje.
Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės pastebėjimu, nors požiūris į vaikų priežiūros, kartu ir į namų ruošos darbų pasiskirstymą tarp moterų ir vyrų gerėja, lieka akivaizdu, kad didžiąją dalį šių pareigų atlieka mamos. Apie tai liudija ir naujausi Europos lyčių lygybės indekso duomenys, pagal kuriuos, Lietuvoje 65 proc. moterų kasdien atlieka buities darbus, tuo tarpu vyrų - tik 29 proc.
Kontrolierė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad moterys vis dar uždirba apie 13,5 proc. mažiau nei vyrai, o didžiausias atlygio skirtumas pastebimas 31-40 metų amžiaus grupėje, kai moterys dažniau stabdo karjerą dėl vaikų priežiūros.
B. Sabatauskaitės teigimu, įvairūs tyrimai bei pačių tėčių, buvusių vaiko priežiūros atostogose, teigiamos patirtys rodo, kad didesnio vyrų įsitraukimo nauda yra visapusė. Taip mezgami artimesni ryšiai su vaiku, mažiau kvestionuojami tėvų gebėjimai, o moterys savo ruožtu gali geriau balansuoti tarp šeimos ir darbo įsipareigojimų, planuoti savo karjerą.
Islandijos patirtis: neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos
Islandija neperleidžiamas ir apmokamas vaiko priežiūros atostogas įteisino 2000 m. Buvo nustatyta, kad 3 mėnesiai vaiko priežiūros atostogų skiriama motinoms, 3 - tėvams ir 3 mėnesius šeima galėjo dalintis vaiko priežiūrą pagal savo poreikius. Islandija tuo metu nustatė ilgiausias neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas vyrams pasaulyje.
Vaiko priežiūros laikotarpiai galėjo būti išdalinti per 18 mėnesių, tuo pat metu Islandijos parlamentas Altingas nustatė labai aukštas išmokų „lubas“, kurio turėjo poveikį vos 4 proc. tėvų, o pati išmoka per vaiko priežiūros atostogas siekė 80 proc. vidutinio buvusio darbo užmokesčio.
Kiek vėliau Islandija ėmė taupyti, todėl išmokų „lubas“ mažino net keletą kartų. Tam įtakos turėjo ekonominė bei finansų krizė 2008-2009 m. „Lubų“ sumažinimas neigiamai atsiliepė apie 50-ies proc. tėčių ir 20-ies proc. mamų pajamoms.
2012 m. Islandijos parlamentas balsavo už pakeitimus, kurie laipsniškai turėjo pailginti vaiko priežiūros atostogas iki 5 mėnesių mamoms, 5 - tėčiams, o likę 2 mėnesiai būtų buvę dalijami pagal šeimos susitarimą, bet 2013 m. spalį nauja Vyriausybė dėl finansinių priežasčių nukėlė šių teisės aktų įsigaliojimą, todėl iki šiol liko 9 mėnesių vaiko priežiūros atostogos, kurios dalijamos po 3 mėnesius mamai, tėvui ir pagal poreikį.
Taigi Islandiją tam tikra prasme galime vadinti laboratorija, kurioje buvo patikrinta neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų įtaka šeimoms ir visuomenei, nes sprendimas buvo priimtas pakankamai seniai, kad būtų galima vertinti rezultatus.
Iškart buvo pastebėtas vyrų entuziazmas naudotis galimybėmis, kurias užtikrino teisės aktai. Pirmaisiais metais šia teise pasinaudojo 82 proc. tėčių, vėliau mastas pasiekė 88-90 proc., nors tėčiai didžiąja dalimi naudodavosi tik jiems skiriamomis vaiko priežiūros atostogomis, o mėnesiai, kai vaiko priežiūrą galima panaudoti šeimos susitarimu, būdavo labiau paliekami moterims.
Islandijos gimstamumo rodikliai
Kaip manoma, dėl neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų paūgėjo ir Islandijos gimstamumo rodikliai, kurie ir šiaip Skandinavijos valstybėse tradiciškai yra aukšti. Tarkime, 2000 m. suminis gimstamumo rodiklis Islandijoje siekė 2,08 ir 2008 m. paūgėjo iki 2,40. Apskritai tyrimai, atlikti Austrijoje (Isabella Buber, 2002) ir Švedijoje bei Vengrijoje (Livia Olah, 2003) parodė, kad tėčių dalyvavimas pirmagimio priežiūroje turėjo didelės įtakos moters apsisprendimui turėti daugiau vaikų.
Jeigu vyras pirmagimio priežiūroje yra neveiklus, tuomet tikimybė, kad moteris planuos daugiau vaikų yra menkesnė. Bet reikia pažymėti ir tai, kad vėliau gimstamumo rodikliai ėmė prastėti: 2016 m. suminis gimstamumo rodiklis Islandijoje pasiekė 1,74, kai Lietuvos - 1,69. Viena iš įvardijamų priežasčių - atidėta motinystė, nes moterys renkasi vėliau susilaukti savo pirmojo vaiko. Tai būdinga daugeliui išsivysčiusių šalių.
Kita priežastis - ekonominės krizės pagimdytas netikrumas, kuris paskatino tėčius naudoti mažiau laiko vaikų priežiūrai ir daugiau jėgų skirti darbui. Taigi ekonominė tėvystės ir lyčių lygybės šeimoje pusė yra svarbi, nes šeimos skaičiuoja.
| Metai | Suminis gimstamumo rodiklis Islandijoje | Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje |
|---|---|---|
| 2000 | 2.08 | N/A |
| 2008 | 2.40 | N/A |
| 2016 | 1.74 | 1.69 |
Psichologiniai ir socialiniai iššūkiai
Tačiau kalbant su tėčiais išryškėja ir socialinės bei psichologinės priežastys, dėl kurių nesiryžtama. Tai visuomenės lūkesčiai, kad vaikų auginimas yra moterų darbas, baimė dėl to, kad tai gali neigiamai atsiliepti jų karjerai, ar tiesiog baimės, kad jie nesugebės taip gerai, kaip mamos.
Miego trūkumą, namų ruošos darbų gausą, nuovargį bei stresą vyrai įvardino kaip pagrindinius iššūkius ir neigiamų vaiko priežiūros laikotarpio patirčių šaltinius.
Daugelis vaikus auginančių moterų ir vyrų patvirtins, kad vaikus auginti yra ne tik džiugu, bet ir išties sunku. Kasdien kyla daugybė iššūkių, su kuriais reikia tvarkytis čia ir dabar, net jei jautiesi pavargęs, neišsimiegojęs, suirzęs, esi nepavalgęs, nenusiprausęs, reikia spręsti kitus kasdienius klausimus… Kiekvienas nori tikėti, kad kai tik taps mama arba tėčiu, viskas bus natūraliai aišku ir paprasta.
Beveik visi tėvai sako, kad vaikus auginti sunkiau, nei jie tikėjosi. Tikėtina kad prieš vaikui gimstant įsivaizdavote, kaip su juo žaidžiate ar stebite su pasididžiavimu. Situacijos, kurias įsivaizdavote, teikė malonumą ir džiaugsmą. Tačiau realybėje tėvystė gali būti tiek pat džiuginanti, kiek ir kelianti stresą.
Tėvystės įgūdžiai neatsiranda natūraliai ir lengvai, todėl būkite kantrūs (-ios) ir atviri (-os) naujoms patirtimis.
Dažnos klaidos ir iššūkiai tėvystėje
- Laukiama per ilgai prieš įsitraukiant į vaikų auginimą.
- Kultūrinės normos, kad vaikų auginimas yra „moteriškas darbas“.
- Jaučiamas finansinis spaudimas.
- Bijoma, kad aktyvus įsitraukimas į vaikų auginimą neigiamai paveiks karjerą.
- Vaikų auginimas matomas kaip papildoma našta prie kitų rūpesčių.
- Bandoma užmegzti ryšį su vaiku, bet sulaukiama atstūmimo.
- Nerandama jokių bendrumų su vaiku.
- Bendravimas su vaiku yra labai sudėtingas.
- Manoma, kad vaikai mieliau laiką leidžia su mama.
- Vengiama būti su vaiku, kad būtų išvengta konflikto su partnere.
Svarstantiems išeiti vaiko priežiūros atostogų tėčiams patariama pasidomėti jau tai dariusiųjų patirtimis: „Socialiniuose tinkluose yra ne vienas tėtis, kuris dalinasi kūdikių priežiūros įspūdžiais. Man pačiam yra parašę bent keletas vyrų, su dviem iš jų net buvau susitikęs. Kartais viskas, ko trūksta, yra palaikymas ir supratimas. Dar tam tikras pradžiamokslis ar paruoštukas, ką reikėtų padaryti.
Bet kuriuo atveju motinystė ir tėvystė pasirenkama dėl daugelio priežasčių: tai ekonominis saugumas, lygus partnerių įsitraukimas į vaikų priežiūrą, valstybės gebėjimas užtikrinti kokybišką ikimokyklinį ugdymą, šalies ekonominė situacija, šeimų ateities lūkesčiai, konkrečioje visuomenėje vyraujančios tradicijos. Vieno recepto gimstamumo skatinimui nebuvo ir nebus, bet, akivaizdu, kad tėčių įtraukimas į vaikų priežiūrą turi įtakos lygesniam vaidmenų pasidalijimui šeimoje - tai leidžia ne tik užmegzti tvirtesnius ryšius tarp tėčių ir vaikų, prisideda prie moterų apsisprendimo turėti daugiau vaikų, bet ir suteikia daugiau galimybių abiems tėvams aktyviau dalyvauti profesinėje veikloje.
