Mokytojo profesija yra viena svarbiausių visuomenės gyvenime. Būtent jie formuoja jaunąją kartą, ugdo vertybes, perduoda žinias ir atveria duris į ateitį. Tačiau šiandien susiduriame su nelengva realybe: mokytojų profesija nebėra tokia patraukli, kaip buvo anksčiau. Šiandien Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių kalbama apie mokytojų trūkumą. Ir tai nestebina, nes šiuolaikiniam mokytojui keliami didžiuliai lūkesčiai: tikimasi, kad net pradinių klasių mokytojas vienu metu bus ir psichologas, ir draugas, ir įkvepiantis lyderis, ir kantrus žinių perteikėjas. Suprantama, nė vienas žmogus negali iki galo atitikti visų šių lūkesčių.
Susidomėjimo mokytojo profesija netrūksta. Žiūrint į praėjusių metų stojimo rezultatus, susidomėjimo mokytojo profesija tikrai netrūksta, teigia VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos bakalauro programos vadovė dr. Vaida Jurgilė.
Paklausta, kodėl verta rinktis pedagogo profesiją, L.Kaminskienė pabrėžia, kad mokytojas yra lyderis, novatorius, kūrėjas. Ir mokytoju būti yra garbė: „Tam, neabejoju, pritars, dauguma. Tik išmokime vertinti mokytojus, jais pasitikėti, nekrauti beprasmiškų darbų. Gerų mokytojų visada trūks“.
Mokytojų trūkumas ir demografinė situacija
2023 m. Lietuvoje trūko apie 2,5 tūkstančio mokytojų. Prognozės rodo, kad šis skaičius kasmet didės. Vyresnė karta išeina į pensiją: pavyzdžiui, Ukmergėje 2023-2024 m. m. dirbo 31 vyresnis nei 65 metų mokytojas ir 116 mokytojų, kurių amžiaus vidurkis siekė 60-64 metus. Tuo tarpu jaunesnių nei 30 metų - 8 mokytojai. Net 16,65 proc. mokytojų Lietuvoje yra pensinio amžiaus.
Šie vieno rajono skaičiai atspindi visos šalies rodiklius: net 16,65 proc. dirbančių mokytojų yra 60-64 metų amžiaus.
VU Matematikos ir informatikos fakultetas (MIF) sulaukė džiaugsmingo buvusio ministro skambučio, kad priimta daug studentų. Vis dėlto, ar trylika tikrai yra daug, kai mokytojų trūkumą skaičiuojame tūkstančiais? O tų, kuriuos turime, amžiaus vidurkis traukia link pensinio amžiaus. Kodėl jaunas žmogus nenori būti mokytoju?
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Karjeros centro vyriausiosios koordinatorės Daivos Pugevičienės, mokytojo profesija yra viena iš penkių, į kurią jauną žmogų turėtų atvesti būtent pašaukimas. Jei mokytojas neturi pašaukimo, mokykloje jam bus sunku.
Monika mano, kad mokytoju be pašaukimo tikrai nėra įmanoma būti. Be pašaukimo dirbti būtų išties sudėtinga, juolab žinant, kokie yra mokytojų atlyginimai Lietuvoje... Be to, šiam darbui reikia labai daug kantrybės, nuolatinio pasiruošimo įvairioms užduotims, pamokoms, veikloms, ekskursijoms ir kitoms atsakomybėms. Šis darbas yra tartum niekada nesibaigiantys namų darbai - tenka dirbti po darbo arba prieš jį - negali tiesiog išjungti kompiuterio, uždaryti biuro duris ir eiti namo.
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Violeta Žebrauskienė atvira: darbas yra sunkus, o atlyginimas netenkina, tačiau niekada nebuvo minties jį mesti, nes būti mokytoja jai labai patinka. V. Žebrauskienei svarbu dirbti nuosekliai ir kurti santykį su mokiniais.
Ji sako, kad visada žinojo, kad būsi mokytoja ir niekada nė minties nebuvo, kad galėtų būti kuo nors kitu. Mokytojo profesija yra viena svarbiausių visuomenės gyvenime.
Mokytojas klasėje
Atlyginimai ir visuomenės požiūris
Panaši problema yra ir kitose šalyse - būtent tose, kur mokytojų atlyginimas mažas. Yra ir tokių valstybių, kur mokytojo profesija prestižinė, pavyzdžiui, Suomija ar Singapūras. Ten mokytojų atlyginimai aukšti, o profesija gerbiama.
Pasak mokslininko dr. Edmundo Mazėčio, daugelis mano, kad profesijos prestižą lemia vien atlyginimas, tačiau jis šiam teiginiui nepritaria: „Mokytojų atlyginimai šiuo metu tikrai nėra labai žemi, mokytojai, turintys aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, uždirba dar daugiau.“ Jam iš dalies antrina ir matematikos mokytoju Vilniuje dirbantis Šarūnas Vaitkus: „Atlyginimas galbūt nėra esminė motyvacija jau dirbant mokytoju, tačiau jaunas žmogus, gabus tiksliesiems mokslams, turi labai daug pasirinkimo variantų su kur kas pelningesniais starto paketais ir ateities perspektyvomis.
Dr. E. Mazėtis dalinasi įžvalgomis: „Nereikia pamiršti ir mokinių tėvų bei jų aplinkos nuomonės - dažnai matome, kad jie linkę kaltinti mokytojus dėl nepateisintų mokymosi lūkesčių ir žemesnių įvertinimų. Žinau atvejų, kai mokinio norams tapti mokytoju priešinasi tiek tėvai, tiek artimieji, tiek draugai. Kai kurie jauni mokytojai sulaukia net atvirų klausimų - kodėl jie yra mokykloje, kodėl negali rasti geresnio darbo. Apskritai tarp jaunimo yra daug negatyvaus požiūrio į mokytoją kaip į nelaimėlį, kuris už kažkokias nuodėmes atsidūrė mokykloje“.
Š. Vaitkus - vienas iš pavyzdžių, kai jaunas žmogus pasirenka mokytojo kelią. Paklaustas, kas jį patį motyvavo, Šarūnas pabrėžia, kad mokykla jam visada reiškė tarpusavio santykius. „Neinu ten tik išpilti žinių. Stengiuosi įvertinti mokinių pastangas per pamoką ir džiaugiuosi, jeigu jie įvertina mano. Pakanka pagarbos ir paprasto „ačiū už pamoką“, kad tai taptų įkvėpimu ruoštis kitai“, - apie tai, kas padeda įsikvėpti darbe, pasakoja matematikos mokytojas.
Kai laidos nuoroda buvo paskelbta socialiniuose tinkluose, komentarų skiltyje pasipylė itin neigiamų komentarų. Įdomu, kad jie atspindėjo būtent tai, apie ką kalbėjo dr. E. Mazėtis - komentatoriais klausė, ar jis negalėjęs susirasti geresnio darbo, ir linkėjo nusiimti rožinius akinius. „Kol visuomenės požiūris į mokytojo darbą yra toks, koks dabar, niekaip negali prisidėti prie mokytojo profesijos prestižo kėlimo“, - sako dr. E. Mazėtis.
Būtina pamatyti ir teigiamus procesus - mokyklų bendruomenių stiprėjimą, mokytojų profesionalumo augimą, prasmingus projektus, kurie leidžia praturtinti mūsų vaikų ugdymą, teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.
Geras mokytojas: savybės ir lūkesčiai
Dažnai sakoma, kad geras mokytojas - tai ne tik profesija, bet ir pašaukimas. Visuomenėje nuolat svarstoma, kokių savybių mokytojas turėtų turėti, kad vaikai jaustųsi saugūs, bet kartu būtų įtraukti ir pasirengę mokytis. Atrodytų, kad atsakymas paprastas: geriausias mokytojas yra profesionalus, išsilavinęs, mylintis savo darbą ir gebantis užmegzti ryšį su vaikais.
Mokytoja su mokiniais
Kalbėdami apie mokytojus, neretai mintyse piešiame idealaus pedagogo portretą: jis turi būti kantrus, kūrybingas, empatiškas ir nuolat domėtis naujovėmis. Visa tai labai svarbu, bet „tobulo“ mokytojo nėra - kiekvienas jų yra žmogus su savomis stiprybėmis ir silpnybėmis.
Svarbiausia - gebėjimas užmegzti ryšį su vaiku ir jį įkvėpti. Šis ryšys tampa tiltu į sėkmingą mokymąsi, nes be emocinio saugumo ir pasitikėjimo net įdomiausia pamoka netenka savo vertės.
Mokytojo profesijos sėkmė didele dalimi priklauso nuo tinkamo išsilavinimo ir pašaukimo, įsitikinusi L.Kaminskienė. Taip pat asmenybės brandos, visuminio matymo. Kita vertus, labai svarbu ugdyti ir profesinio atsparumo kompetencijas, kurios leidžia, esant sudėtingomis situacijoms, nemesti pasirinkto profesinio kelio.
Šiandieninėse studijose įvairias pedagogui reikalingas kompetencijas padeda ugdyti ne tik edukologai, bet ir visa universiteto akademinė komanda: psichologai, gamtos mokslų, menų, technologijų, neuromokslų atstovai. Visa tai liudija, kad pedagogo profesija yra tarpdisciplininė, ji peržengia vieno mokslo ribas, nes ugdyti žmogų yra ir iššūkis, ir didelė privilegija.
V.Jurgilė dirba su nemažu būriu būsimų mokytojų. Jai labiausiai įdomu išgirsti studentų patirtį, kurie būna prasimokę trejus metus, pavyzdžiui, medicinoje ir po tų trejų metų perstoja į VDU Švietimo akademiją, nes nori tapti mokytojais. Paklausus jų, kodėl toks pasirinkimas, nes nueitas nemenkas studijų kelias, būsimieji mokytojai teigia, kad čia jie atranda erdvę kūrybiškumui bei toleranciją. Arba būna atvejų, kai teigiama, kad tiesiog priešinosi mokytojo profesijai, nes tėvai - mokytojai, bet galiausiai supranta, kad tai ir jų pašaukimas, jie džiaugiasi tuo, kad žino mokytojo darbo užkulisius.
Mokiniams svarbus kuriamas ryšys tarp jų ir mokytojo, kai vyrauja pagarba, pagalba, pastebi V.Jurgilė. Kiekvienas mokinys nori jaustis gerai, todėl ypatingai pabrėžiama pagalba. Labai dažnai girdima, kad mokinius paskatino ar įkvėpė jų mokytojai motyvatoriai, tai yra labai reikšmingas įvertinimas, kadangi taip savo pedagogus įvertinę mokiniai turi didelę vidinę motyvaciją mokytis, kadangi jie sulaukia nemažo dėmesio iš mokytojo.
Pasak pašnekovės, kalbant apie mokomojo dalyko mokytoją, ypatingai svarbu, kad jis būtų savo dalyko ambasadorius. Mokiniai, kalbėdami apie tokius mokytojus, visada pabrėžia, kad jiems svarbus puikus jų dalykų išmanymas - tai mokinius labai žavi ir tampa geruoju pavyzdžiu.
Taip pat svarbus mokytojo gebėjimas įtikinti mokinius, dėl ko svarbu mokytis jo dalyko, kam matematika yra svarbi arba kodėl reikia mokytis geografijos? Dažnai mokytojai girdi „negi man tai bus reikalinga ateityje“, tad studijuojant mokomojo dalyko mokytojo profesijos pirmas darbas yra turėti įtikinamus atsakymus.
Švietimo sistemos problemos ir sprendimai
2017 m. Lietuvoje iškeltas ambicingas nacionalinės politikos tikslas - iki 2025-ųjų paversti mokytojo profesiją prestižine. Prie ne itin sėkmingo šio tikslo įgyvendinimo prisidėjo ne tik mokytojų atlyginimai ir darbo sąlygos, paskatinusios streikuoti, bet ir tai, kaip apie mokytojus kalbama žiniasklaidoje.
VDU Kaune ir Vilniuje rengia visų specializacijų mokytojus, tai yra vienintelis toks centras Lietuvoje. Anot VDU Švietimo akademijos kanclerės prof. dr. Linos Kaminskienės, mokslas ir studijos turi žengti koja kojon, tad šiose studijų programose atsiranda tam tikros gilinamosios arba praplečiančios specializacijos. Pavyzdžiui, renkantis priešmokyklinę, ikimokyklinę pedagogiką kartu siūloma specialiosios pedagogikos gilinamoji specializacija, pradinio ugdymo pedagogai įgyja ir gebėjimą mokyti užsienio kalbos.
VDU Kaune ir Vilniuje rengia visų specializacijų mokytojus, tai yra vienintelis toks centras Lietuvoje. Pradinių klasių mokytojai dažniausiai moko visų dalykų, bet dažniausiai nemoko užsienio kalbos. Mes kaip tik remiamės mokslo laimėjimais, suvokdami daugiakalbystę kaip galimybę užsienio kalbos mokyti tam pačiam mokytojui, gilintis į ankstyvąją užsienio kalbą, - sako L.Kaminskienė. - Egzistuoja tam tikra vaiko raidos specifika, kaip jis mokosi kitos kalbos. Tai leidžia mokytojui integruoti užsienio kalbos žinias į kitas jo mokomas disciplinas, ko tikriausiai nepadarytų užsienio kalbą dėstantis kitas specialistas.
VDU rengia Mokomojo dalyko pedagogikos: biologijos, chemijos, fizikos, technologijos, informacinės technologijos, lietuvių kalbos ir literatūros pedagogikos, istorijos ir geografijos, filosofijos ir etikos, fizinio ir sveikatos ugdymo, lenkų kalbos ir literatūros pedagogikos, anglų kalbos ir kitos užsienio kalbos pedagogikos. Šiemet kaip antrąją užsienio kalbą siūloma rinktis ispanų kalbą. Taip pat rengiami Specialiosios pedagoginės pagalbos (specialieji pedagogai bei logopedai) bei Sporto studijų profesionalai.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerės prof. dr. Linos Kaminskienės, būtina pamatyti ir teigiamus procesus - mokyklų bendruomenių stiprėjimą, mokytojų profesionalumo augimą, prasmingus projektus, kurie leidžia praturtinti mūsų vaikų ugdymą. Tiems, kurie nebijo iššūkių, kurie žino, kad kiekviena diena mokykloje, klasėje, bus pilna netikėtumų, mokytojo profesijos pasirinkimas yra teisingas sprendimas.
Pašnekovė įsitikinusi: geriausi rezultatai pasiekiami, kai dirbama kompleksiškai: kai savivaldybės turi savo viziją, kurios siekia, kai kuriama šiuolaikinė infrastruktūra, plėtojamas kultūrinis gyvenimas, sudaromas patrauklios socialinės ir ekonominės sąlygos. Kitaip tariant, ten, kur norisi gyventi ir dirbti, ten ir juda žmonės. Mokykla juk nedirba izoliuotoje aplinkoje - tai atvira bendruomenės ekosistema. Be abejo, daug nulemia ir mokyklos vadovo lyderystė, progresyvus mąstymas, psichologiškai saugios aplinkos kūrimas mokytojams ir mokiniams.
Studentams svarbus ryšys. Būsimųjų mokytojų įgūdžiai tobulinami studijų ir praktikos bei profesinės karjeros metu stebint, analizuojant ir reflektuojant savo patirtį, nuolatos įvertinant savo suvokimo, mąstymo, elgesio ypatumus ir aptariant juos su kolegomis, dėstytojais. Tokiu būdu refleksijos įgūdžiai iš esmės padeda įvertinti savo pedagoginę veiklą ir ją tobulinti, remiantis įgyta patirtimi.
Rengiant mokytojus, nemenkas dėmesys skiriamas visapusiškam ir įvairialypiam išsilavinimui bei kiekvieno studento savirealizacijai. Suteikiamos galimybės įgyti įvairių sričių žinių, mokytis užsienio kalbų, ugdyti įvairius gebėjimus praktinėse laboratorijose. Studentams siūlomos stažuotės arba praktikos užsienyje, kurių metu jie gali įsitraukti į švietimo veiklas įvairiose Europos Sąjungos šalyse ir institucijose, bendradarbiauti su užsienio kolegomis, visa tai prisideda prie būsimų mokytojų skatinimo studijų metu.
Įtikėję stereotipais apie mokytojo darbą V.Jurgilė sako, kad jauni žmonės yra labai įtikėję tam tikrai stereotipais apie mokytojo darbą. Jiems atrodo, kad tai labai neįdomus ir ne orus darbas, nuolat turi megzti santykius, turi sekti naujoves. Anot jos, jaunas žmogus, kuris tikrai domisi ir nori tapti mokytoju, pastebi, kad šiai profesijai yra skiriamas dėmesys, kad yra kuriamos aplinkos, kuriose galėtų augti savimi pasitikintys, nebijantys iššūkių, kompetentingi mokytojai.
Mokytojo profesija skirta tiems, kurie nebijo klysti, siekia užsibrėžtų tikslų, yra atsakingi, tolerantiški, savimi pasitikintys bei laisvi asmenys. Todėl žmogaus, svarstančio apie pedagogikos studijas, motyvacija galėtų būti susijusi su noru būti naujos kartos mokytoju lyderiu, atsakingu už visuomenės raidą. O jauną žmogų turbūt gali labiausiai motyvuoti, tai, kad šiame darbe tarsi dingsta nusistovėjimas, įsišaknijusios taisyklės ir normos. Turbūt būtų neteisinga mokytojui nuolatos būti tokiam pačiam arba nuolatos naudoti tuos pačius mokymo metodus, todėl kiekviena pamoka nepriklausomai nuo to, kiek metų mokai savo dalyko, turėtų tapti vis nauju atradimu. Kasdien ieškai vis naujų būdų sudominti mokinius, įkvėpti juos. Tai reiškia, kad turėsi erdvę kūrybiškumui, inovatyvumui, o svarbiausia, kaip jau minėjau, jeigu nori išreikšti save arba ieškai prasmės, tuomet ši profesija tavo, o prie viso to ši profesija yra tikrų tikriausiai perspektyvi, - akcentuoja V.Jurgilė.
Anot D. Pugevičienės, devintokas turi skirti nemažai laiko savęs pažinimui. To tinkamai nepadarius, sudėtinga bus žengti pirmuosius pasirinkimo žingsnius. Dešimta klasė yra tas laikas, kai jaunas žmogus renkasi, toliau nuosekliai pažindinasi su savimi, bando suprasti, kas jam patinka, kokie jo interesai, vertybės, asmeninės savybės, kokios stiprybės ir silpnybės, ir tai, ar tos asmeninės savybės tinka vienai ar kitai profesijai, apie kurias jis galvoja.
Labiausiai džiugina studentai, kurie ateina tvirtai žinantys, kuo nori tapti, ir tikslingai siekiantys mokytojo specialybės, kai ateina su didžiuliu ryžtu laužyti stereotipus apie mokytojo darbą. Gražiausia yra girdėti, kad būsimieji mokytojai bus tie, kurie ugdys naują kartą Lietuvai, - dalijasi kalbinta VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos bakalauro programos vadovė.
Visada aptariame ir deriname bendras veiklas, kurios pritraukia daugiau jaunų žmonių į pedagogo profesiją. Tai ir Jaunojo pedagogo klubas Kauno rajone, Ugdymo mokslų klasė Kauno Maironio gimnazijoje, gražus prasidėjęs bendradarbiavimas su Tauragės ir Alytaus savivaldybėmis gabių vaikų ugdyme, STEAM veiklose“, - vardija L.Kaminskienė.
Mokytojo profesija yra viena svarbiausių visuomenės gyvenime. Būtent jie formuoja jaunąją kartą, ugdo vertybes, perduoda žinias ir atveria duris į ateitį.
Asmeninio archyvo nuotr./Lina Kaminskienė
Asmeninio archyvo nuotr./Vaida Jurgilė
Statistika ir faktai
Mokytojo profesijos patrauklumas visuomenėje vertinamas nevienodai, jis kinta priklausomai nuo respondentų amžiaus, lyties, religijos, išsilavinimo ir šeimyninės padėties. Pasaulinio mokytojų indekso (angl. Global Teacher Index) duomenimis, 35-iose pasaulio valstybėse iš 14-os profesijų mokytojas vidutiniškai reitinguojamas 7-oje vietoje.
| Šalis | Mokytojų atlyginimas | Profesijos prestižas |
|---|---|---|
| Suomija | Aukštas | Aukštas |
| Singapūras | Aukštas | Aukštas |
| Lietuva | Vidutinis | Vidutinis |
Mokytojų atlyginimo ir prestižo palyginimas