Civiliniai Teisiniai Santykiai: Kas Tai?

Piliečiai ir organizacijos, norėdami patenkinti savo poreikius bei interesus, privalo veikti, o veikdami jie dalyvauja įvairiose visuomeniniuose santykiuose, kuriuos reguliuoja teisės normos. Teisė veikia reguliuojamus faktinius visuomeninius santykius, todėl šie faktiniai santykiai įgyja teisę formą ir tampa teisiniais santykiais, nes tų santykių dalyviai įgyja subjektines teises ir tesines pareigas.

Civilinė teisė - teisės šaka, kurios normos reguliuoja lygius ir vienas kitam nepavaldžius subjektus (asmenis), visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, o kartais ir nesusijusius, asmeninius neturtinius santykius.

Civilinio Teisinio Santykio Samprata

Civilinio teisinio santykio samprata tiksliau būtų apibrėžti kaip civilinės teisės normų pagrindu dėl materialinių ar ne materialinių gėrybių atsirandantį teisinį santykį, kurio dalyviai turi teisinę autonomiją bei turtinį atskirumą ir dalyvauja jame kaip lygiateisiai teisių ir pareigų subjektai.

Kai sakoma, jog teisinis santykis yra visuomeninis santykis, sureguliuotas teisės normomis, gali susidaryti įspūdis, kad dėl teisinio sureguliavimo faktinis visuomeninis santykis išnyksta ir jo vietoje atsiranda naujas - teisinis santykis. Tačiau teisinio reguliavimo procese atsirandantis teisinis santykis tarytum prasiskverbia į faktinio santykio turinį ir čia egzistuoja. Šiuos santykius galima išskirti tik abstrakčiai mąstant, nes teisės normomis sureguliuotas visuomeninis santykis iš esmės yra vienas visuomeninis santykis, kuris turi dvi puses: faktinę ir teisinę. Tos pusės nėra išsidėsčiusios sluoksniais. Tiek faktinio, tiek teisinio santykio turinys susideda iš vieningų veiksmų, kurios numato subjektines teisės ir pareigos, sudarančios šio santykio turinio vidinę formą - jos struktūrą.

Civilinio teisinio santykio turinys yra teisėmis ir pareigomis numatyti civilinis teisinio santykio dalyvių veiksmai, t.y šis dalyvis subjektinės teisės ir pareigos.

Civilinio Teisinio Santykio Subjektai

Civilinio teisnio santykio subjektai, arba dalyviai, yra tie asmenys, tarp kurių atsiranda civilinis teisinis santykis. Tačiau neretai sakoma, kad teisinis santykis galimas ne tik tarp asmenų, bet taip pat tarp asmens daikto. Tačiau tai yra nesusipratimas. Daiktas niekada negali būti visuomeninio santyklio subjektas. Jis yra tokio santykio objektas, kuriam savininkas ar kitas koks nors asmuo gali daryti fizininį poveikį, bet tai ne visuomeninis teisinis, o faktinis santykis.

Žymus vokiečių teisininkas Savinji dar 1840 metais rašė, kad kiekvienas teisinis santykis reiškiasi vieno asmens santykiu su kitais asmenimis.

Fiziniai asmenys - tai individai, turintys civilinį teisinį subjektiškumą. Pagal pilietiškumą jie skirstomi į tris kategorijas:

• Lietuvos piliečius;
• užsieniečius;
• asmenis be pilietybės.

Faktiškai dauguma fizinių asmenų yra Lietuvos piliečiai. Asmenys be pilietybės - tai asmenys, netekę savo valstybės pilietybės ir neįgiję jokios kitos valstybės pilietybės.

Juridiniai asmenys -- tai organizacijos (socialiniai junginiai), kurios turi atskirą turtą, savo vardu gali įgyti turtines bei asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovais bei atsakovais teisme arba trečiųjų teisme.

Daugelis užsienio mokslininkų valstybę privatinės teisės srityje laikė paprastu juridiniu asmeniu. Tačiau tai visiškai netesinga. Valstybės kaip civilinės teisės subjekto veiklą reguliuoja ne vien privačios, bet ir viešosios teisės normos (valstybinės, administracinės ir kitos). Tačiau valstybė kaip valdžios turėtoja, yra ne ypatingas juridinis asmuo, bet įpatingas teisės subjektas, kuris steigia juridinius asmenis, reorganizuoja, likviduoja juos, dažnai valdingomis priemonėmis pasiekdamas ir rezultatų civilinės teisės srityje, tai yra toks ypatingas civilinės teisės subjektas, kur persipina ir viešoji, ir privatinė teisė.

Teisinis Subjektiškumas

Teisinis subjektiškumas nėra įgimta žmogaus savybė. Tačiau jis nėra ir valstybės dovana. Žmogus, neturįs teisinio subjektiškumo, būtų toks pat beteisis, koks buvo vergas.

Materialinės civilinio teisinio subjektiškumo prielaidos - prekių gamyba, prekiniai piniginiai santykiai ir kiti objektyvūs reiškiniai - lemia tai, kad asmuo turi dalyvauti civilinėje apyvartoje, o tam yra būtinas civilinis teisinis subjektiškumas. Civilinio teisinio subjektiškumo galimybės dalyvauti įvairiuose civiliniuose santykiuose turi garantuoti jų dalyviams tokias civilines teisines pareigas, kokių reika tenkinti jų materialiniams, kultūriniams, dvasiniams poreikiams, taip pat gamybinei bei kitokiai veiklai.

Veiksnumu taip pat reikia laikyti galimybę įgyti savo veiksmais teises ir pareigas ir sukurti jas kitiems asmenims, taip pat prisiimti sau kitų asmenų sukurtas teises ir pareigas. Pavyzdžiui, atstovavimo santykiuose atsakyti už įvykdytą civilinės teisės pažeidimą bei galimybę įvykdyti daugybę kitų veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes.

Civilinis teisnumas ir veiksnumas yra įstatymų numatytos bendro pobūdžio galimybės - bendros teisės: teisnumas - tai bendra subjektinė teisė įgyti ir turėti konkrečias civiliniais įstatymai numatytas ar jais nedraudžiamas teises bei susikurti sau pareigas, o veiksnumas - bendra subjektinės teisė savo veiksmais įgyti tokias pat teises bei susikurti pareigas.

Teisnumo (kuris dažniausiai laikomas asmens teisine savybe) sąveika su konkrečia ssubjektine teise galima paaiškinti galimybės ir tikrovės ryšiais. Teisnumas civilinės teisės subjektui tik suteikia galimybę įgyti ir turėti konkrečias subjektines teises, pavyzdžiui, autorystės teisę, bet ši galimybė taps tikrove tik tuo atveju, kai jis sukurs atitinkamą kūrinį, padarys atradimą ir ppanašiai. Vadinasi, teisnumo turinys - tai galimybė įgyti konkrečias teises, o konkrečios teisės turinys - šios teisės galimybės atlikti konkrečius veiksmus savo poreikiams bei interesams tenkinti.

Civilinių Teisinių Santykių Objektai

Dėl objekto, kaip ir dėl teisinio santykio turinio, reiškiamos skirtingos nuomonės. Pirmiausia keliamas klausimas, ar civilinio teisinio santykio objektas yra struktūrinė šio santykio dali, ar tik jo prielaida. Reiškiami samprotavimai, kad teisinio santykio objektas - dažniausiai daiktai ir kitos materialinės gėrybės, todėl jis neįeina į teisinio santykio sudėtį, yra materialus to santykio atžvilgiu reiškinys. Mokslininkai, tvirtinantys, kad teisinio santykio objektas yra tai, į ką nukreiptos civilinės teisės subjektų teisės ir pareigos, dažniausiai laikosi vieningo teisinio santykio objekto teorijos.

Nekyla abejonė, kad šie teisiniai reiškiniai skirtingi. Teisinis santykis atsiranda teisės normos pagrindu, bet pačios teisės normos teisinio santykio, juo labiau civilinio, nesukuria. Subjektinės teisės bei pareigos, kartu ir teisini santykis atsiranda ne savaime, o dėl kokio nors daikto, kitokios materialinės ar nematerialinės gėrybės, skirtos teisės subjekto poreikiams bei interesams tenkinti.

Veiksmų rezultatai tai pat dažnai reiškiasi kaip civilinių teisinių santykių objektai. Tačiau kai kurių civilinių teisinių santykių objektą sudaro ne veiksnų rezultatai, o patys veiksmai. Apie veiksmus, kaip civilinės teisės bei teisinių santykių objektus, kalbama tada, kai vienas asmuo teikia kokias nors paslaugas kitam, bet tos paslaugos, nors ir sudaro rezultatą, neįgyja daiktinės formos ir gali būti naudojamos kartu su veiksmu arba jam pasibaigus.

Žmonių kūrybinės veiklos rezultatai - tai mokslo, literatūros, meno kūriniai, atradimai, išradimai, pramoniniai pavyzdžiai. Šios nematerialios vertybės teisinių santykių, kartu ir subjektinių teisių, objektais laikomos tik tada, kai jos įgyja atitinkamos kūrybos rūšiai būdingą objektyvią formą, o atradimai, išradimai bei pramonės pavyzdžiai dar turi būti nustatyta tvarka oficialiai pripažinti kūrybinės veiklos produktais.

Neteisinga būtų manyti, kad šių teisinių santykių objektas yra pats veiksmas. Kiekvieną veiksmą galima prilyginti priežasčiai, kuri sukelia tam tik tikrą padarinį rezultatą. Krovinio pervežėjo veiksmų rezultatas yra krovinio perkėlimas iš vieno erdvės taško į kitą ; pasaugos rezultatas - daikto išsaugojimas; koncerto artistų veiksmai sukelia klausytojui tam tikrą malonumą, estetinį pasigėrėjimą, praturtina jo dvasią. Krovinį duodame pervežti ne dėl pačios pervežėjo veiklos, bet dėl jos rezultato, kad krovinys nustatytu laiku būtų nugabentas į sutartą vietą. Jeigu pervežėjas užduotį ir įvykdo, bet nesilaiko pergabenimo termino, jam atsiranda teisinė .atsakomybė. Lygiai tas pats su pasauga. Daiktus duodame saugoti dėl to, kad jie nepražūtų ir nenukentėtų. Nėra civilinių teisinių santykių, kurie atsirastų vien dėl tam tikrų veiksmų. Šių santykių objektas gali būti tik veiksmų rezultatai. TTačiau vienais atvejai tie veiksmų rezultatai įgyja daiktinę formą (kapitalinės statybos rangos atveju), kitais atvejais - ne (pervežimo, pasaugos atveju ir panašiai), tačiau teisiniai santykiai atsiranda dėl šių veiksmų rezultatų.

Asmeninės neturtinės gėrybės kaip civilinio teisinio santykio objektai - tai nuo žmogaus ar žmonių kolektyvo neatsiejamos gėrybės: garbė, orumas, vardas, firmos pavadinimas ir kita.

Civilinių Teisinių Santykių Klasifikacija

Atsižvelgiant į jų objektus, civiliniai teisiniai santykiai klasifikuojami į turtinius ir neturtinius. Santykiai, atsirandantys dėl daiktų ar kitokio turto, vadinami turtiniais teisiniais santykiais, o į jų sudėtį įeinančios subjektinės teisės ir pareigos - turtinėmis, nes šių teisių galimybės, o ir teisinių pareigų teisinės būtinybės atlikti tam tikrus veiksmus susijusius su turtu ir pasireiškia turto valdymu, naudojimusi juo bei disponavimu, turto perdavimu ir priėmimu, pinigų mokėjimu ir panašiai.

Teisiniai santykiai, atsirandantys dėl žmogaus kūrybos rezultatų ar asmeninių neturtinių gėrybių, neatskiriamų nuo asmens ar kolektyvo, ar neturtiniai teisiniai santykiai. nes faktiniai turtiniai santykiai yra pagrindinis civilinio teisinio reguliavimo komponentas.

Nuosavybės teisiniai santykiai pagal nuosavybės teisės rūšis yra skirstomi įį privačios ir viešosios nuosavybės santykius. Privačios nuosavybės teisės subjektai yra fiziniai asmenys. Jais taip pat gali būti ir juridiniai asmenys.

Prievoliniai teisiniai santykiai - tai civilinės teisės normomis sureguliuoti turtiniai faktiniai santykiai, kurių vienas subjektas - kreditorius, turi teisę reikalauti iš kito subjekto - skolininko, kad šis perduotų jam turtą, atliktų kokius nors darbus, teiktų tam tikras paslaugas, sumokėtų pinigus arba susilaikytų nuo kokių nnors veiksmų, o skolininkas privalo įvykdyti savo pareigą.

Teisės teorijoje turtiniai santykiai neretai skirstomi ne į nuosavybės bei prievolinius, bet į daiktinius ir prievolinius, o ssubjektinės teisės - atitinkamai į daiktines bei prievolines teises. Tokio skirstymo pagrindas - tai teisės subjekto intereso, vienaip ar kitaip susijusio su daiktu ar daiktais, tenkinimo būdas. Jeigu teisės subjektas savo interesą patenkina savo paties veiksmais, o visi kiti (tretieji asmenys) turi pasyvią pareigą susilaikyti nuo veiksmų, kliudančių jam įgyvendinti savo subjektinę teisę, tokie santykiai yra daiktiniai.

Prievoliniuose teisiniuose santykiuose kreditoriaus interesas bei jo subjektinė teisė taip pat dažniausiai yra susiję su daiktais. Tačiau kreditoriaus interesui patenkinti reikia aktyvių įpareigoto asmens veiksmų.

Asmeniniai neturtiniai teisiniai santykiai - tai santykiai, atsirandantys dėl neturtinių gėrybių, kurios neatskiriamos nuo žmogaus ar žmonių kolektyvo, asmenybės, pavyzdžiui, santykiai dėl garbės, orumo, vardo, firminio pavadinimo ir panašiai. Neturtiniai santykiai - atsirandantys dėl dvasinės kūrybos produktų, dažnai yra vadinami neturtiniais santykiais, susijusiais su turtiniais. Jie atsiranda dėl mokslo, meno, literatūros kūrinių, iišradimų ir pramoninių pavyzdžių sukūrimo bei panaudojimo. Autorių, atradėjų, išradėjų kūrybinė veikla išreiškiama objektyvia forma - atsiranda kūrybinės veiklos produktas, dėl kurio užsimezga neturtiniai santykiai, kurie kartais vadinami kūrybiniais.

Organizaciniai civiliniai teisiniai santykiai - atsirandantys tų santykių dalyvių lygybės bei koordinacijos pagrindais, sudaro trečią neturtinių santykių grupę.

Absoliutūs teisiniai santykiai vieni nuo kitų apribojami pagal turinį bei subjektus. Absoliučių teisinių santykių turinys reiškiasi tuo, kad teisę turintis asmuo gali pats įvykdyti veiksmus, numatytus savo sujektinėmis teisėmis, o įpareigoti asmenys privalo jam nekliudyti. Be to, absoliutaus teisinio santykio teisę turintys asmenys konkretūs, o pareigų subjektai - visai kiti, tai yra neribotas asmenų skaičius. Todėl tokie santykiai ir vadinami absoliučiais (nuosavybės, autorystės teisiniai santykiai).

Civilinių Teisinių Santykių Atsiradimo Pagrindai

Civiliniams teisiniams santykiams, kartu ir civilinėms subjektinėms teisėms rasti, pasikeisti ir pasibaigti reikalingos tam tikros prielaidos ir pagrindai. Teisiniam santykiui bei jo dalyvių subjektyvinėms teisėms ir pareigoms atsirasti būtina, kad civilinės teisės normų numatytų bendrą tokio teisinio santykio modelį. Be to, asmuo, atitinkamo civilinio teisinio santykio dalyvis, privalo turėti civilinį teisinį subjektiškumą būti šio teisinio santykio subjektu. Tačiau teisės normos ir civilinis teisinis subjektiškumas patys savaime paprastai konkretaus teisinio santykio nesukuria. Civiliniam teisiniam santykiui atsirasti reikalingas teisinis - faktinis pagrindas, vadinamas juridiniu (teisiniu) faktu.

Juridiniams faktams būdingi trys požymiai. Juridinis faktas - tai realios tikrovės faktas, tai yra tam tikras materialaus pasaulio reiškinys. Asmens valia, neįgijusi išorinės išraiškos jo veiksmuose ar poelgiuose, teisinės reikšmės neturi. Pavyzdžiui, žmogaus norai, siekiai nusipirkti kokį nors daiktą, jau įvykdytų veiksmų motyvai, jeigu jie nenurodyti kaip sutarties sąlyga, juridiniai faktais nelaikomi. Be to, teisiniams faktams priskiriami tik ką įvykę arba vykstantys reiškiniai.

Juridinis faktas - tai toks reiškinys, kurį numato civilinės teisės normos. Juridiniai faktai yra numatyti vienos ar kelių teisės normų hipotezės. Juridinis faktas - tai gyvenimo reiškinys, su kuriuo civilinės teisės normos sieja tam tikrus teisinius padarinius. Pavyzdžiui, dviejų ar daugiau asmenų susitarimas kartu nueirti įį teatrą, vykti į medžioklę teisinės reikšmės neturi ir nėra juridinis faktas.

Juridiniai faktai taip pat sukelia trejopus teisinius padarinius: civilinių teisinių santykių bei jų dalyvių subjektuinių teisių ir pareigų atsiradimą, pasikeitimą ir pasibaigimą. Juridiniai faktai labai įvairūs savo turiniu. Pagal turinį jie klasifikuojami į kelias grupes. Veiksmai yra žmogaus valios aktai. Žmogus veikia sąmoningai. Norėdamas įgyti tam tikras teises bei susikurti pareigas, jis įvykdo tokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, kurie sukelia norimus padarinius. Asmenys, nesuprantantys savo veismų reikšmės ir nrgalintys jų valdyti, negali patys susikurti sau ir atitinkamų teisinių padarinių. Pavyzdžiui, vaikai iki penkiolikos metų ir asmenys, teismo sprendimu pripažinti neveiksniais. Neveiksnių asmenų vardu sandorius, išskyrus smulkius buitinius, sudarinėja jų tėvai (įtėviai), globėjai. Įstatymų numatytais atvejais kaip veiksmas suprantamas ir neveikimas.

Veiksmai gali būti teisėti arba neteisėti. bendriems civilinių įstatymų pradams, jų prasmei. Pagal tikslą teisėti veiksmai skirstomi į teisinius aktus ir poelgius. Teisiniai aktai - tokie teisėti veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas.

Praktikoje kyla sunkumų aiškiai atskirti, ar paslaugos teikiamos bei darbai vykdomi civilinės sutarties pagrindu (pvz.: rangos, paslaugų, autorinių sutarčių), ar santykiai jau turi darbo santykiams būdingų požymių. Kai kurie darbo santykių ir civilinės teisės reguliuojamų sutarčių pagrindu atsirandančių santykių elementai gali būti iš esmės panašūs (tai, jog vykdant veiklą aprūpinama tam tikromis priemonėmis ar dengiamos tam tikros išlaidos, užsakovas atlieka tam tikrą vykdomos veiklos kontrolę ar daro įtaką darbų eigai ir pan.), todėl norint užtikrintai pasakyti ar tarp šalių sudaryta darbo sutartis, būtina nustatyti visus esminius darbo santykių požymius.

Darbo santykiams būdingas pavaldumas reiškia, kad darbuotojo veikla yra neatsiejama nuo darbdavio kontrolės ir teisėtų nurodymų vykdymo. Darbuotojas įsipareigoja atlikti darbo funkciją, apibrėžtą rūšiniais požymiais, o ne įvykdyti konkrečią užduotį ar pasiekti apibrėžtą rezultatą. Darbo santykiams būdingas periodiškas ir tęstinis darbo užmokesčio mokėjimas, susiejant apmokėjimą su tam tikru laikotarpiu (pvz., kas mėnesį, kas savaitę ir pan.).

Civilinių sutarčių atveju darbą įsipareigojama atlikti už atlygį, tačiau tai vykdoma savarankiškai, nesuteikiant kitai šaliai teisės tiesiogiai kontroliuoti darbo proceso. Jei įmonė nori įdarbinti asmenį konkrečiam projektui, Darbo kodeksas suteikia galimybę šalims sudaryti projektinio darbo sutartį, kuria darbuotojas įsipareigoja atlikti savo darbo funkciją konkrečiam projekto rezultatui pasiekti. Tokioje sutartyje šalys turi apibrėžti konkretų projekto rezultatą, nustatyti jo pabaigą.

Tinkamas darbo sutarties sudarymas yra darbdavio pareiga, todėl būtent įmonei tenka rizika, kad jos sudarytos sutartys bus pripažintos nelegaliu ar nedeklaruotu darbu.

Apibendrinant:

• Civiliniai teisiniai santykiai - tai teisės normų sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kurių dalyviai turi subjektines teises ir teisines pareigas.
• Civilinio teisinio santykio subjektai - fiziniai ir juridiniai asmenys.
• Civilinio teisinio santykio objektai - materialiosios ir nematerialiosios vertybės.
• Civiliniai teisiniai santykiai skirstomi į turtinius ir neturtinius.

Lietuvos etninė žemėlapis

tags: #koie #gali #buti #civiliniai #teisiniai #santykiai