Darbo kultūroje vis dar gausu pasenusių įsitikinimų, todėl svarbu žinoti savo teises ir pareigas. Teisininkės teigimu, darbo santykiuose vis dar gajus argumentas „pas mus visi taip dirba“. Jis skamba kaip universalus pasiteisinimas viršvalandžiams, neapmokamam papildomam darbui ar atidėliojamoms atostogoms.
Tačiau, kaip pabrėžia R. Joskaudienė, darbo teisė remiasi ne įpročiais ar nerašytomis taisyklėmis, o aiškiais principais: darbuotojo sutikimu, saugumu, poilsio teise ir sąžiningu atlygiu. Kai šie principai ignoruojami, „normali praktika“ tampa pažeidimu.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su darbdavio reikalavimais, įskaitant viršvalandžius, atostogas, saugumą ir atlyginimą, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo ("Sodrai") prašymus. Taip pat panagrinėsime Darbo kodekso reikalavimus darbdaviui ir darbuotojų teises.
Valstybinės darbo inspekcijos logotipas
Neteisėti Darbdavių Reikalavimai
Teisininkė R. Joskaudienė išskyrė 10 dažniausių darbdavių reikalavimų, kurie atrodo „normalūs“, bet iš tikrųjų yra neteisėti:
- „Viršvalandžiai - natūrali darbo dalis“: Viršvalandžiai galimi tik su darbuotojo sutikimu. Jei darbuotojas nesutiko, jis neprivalo pasilikti, neprivalo aiškintis ir negali būti baudžiamas.
- „Viršvalandžiai neapmokami, nes tu - komandos dalis“: Už viršvalandžius visada mokama daugiau. Jei dirbai - turi būti apmokėta.
- „Atostogos - kai darbai baigsis“: Atostogos nėra premija ar darbdavio pasirinkimas. Jos privalo būti suteiktos kasmet.
- „Nėra darbo - eik į nemokamas atostogas“: Nemokamos atostogos galimos tik darbuotojo iniciatyva. Priverstinės nemokamos atostogos yra darbo teisės pažeidimas.
- „Nesaugu? Dirbk - nepersūdyk“: Darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jei kyla pavojus sveikatai ar gyvybei, jis neapmokytas arba nėra apsaugos priemonių.
- „Neišeisi, kol neleisiu“: Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį laikydamasis termino. Darbdavio „neleidimas“ neturi jokios teisinės galios.
- „Rašyk prašymą išeiti savo noru“: „Savo noru“ turi būti be spaudimo. Jei darbuotojas verčiamas - tai neteisėta.
- „Padarei žalą - atlyginsi viską“: Darbuotojo atsakomybė ribota. Visa žala atlyginama tik išimtiniais atvejais.
- „Pavėlavai - bauda iš algos“: Piniginės baudos darbuotojams draudžiamos. Galima pastaba, papeikimas, bet ne baudos ar savavališkas algos mažinimas.
- „Sergi? Vis tiek dirbk“: Nedarbingumas = nedirbi. Jokių skambučių, jokių užduočių.
Daugelis šių situacijų tęsiasi tik todėl, kad darbuotojai nežino savo teisių, bijo konfliktų arba galvoja, kad „taip visur“. Taip neturi būti.
Darbo Kodekso Reikalavimai Darbdaviui
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (DK) reglamentuoja įvairius minimalaus poilsio laiko reikalavimus. Darbdavys privalo darbą organizuoti taip, kad darbuotojas per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį ilsėtųsi bent trisdešimt penkias valandas.
Darbo kodekso 44 straipsnis numato darbdavio pareigą pranešti darbuotojui apie darbo sąlygas. Darbo funkcija yra viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų, todėl turi būti nurodoma darbo sutartyje.
Kasmetinės Atostogos
Darbo kodekse nurodytas nepertraukiamos trukmės atostogų laikotarpis, dėl kurio panaudojimo abiem darbo santykių šalim kyla pareiga. Taigi darbuotojas turi pareigą pasinaudoti nurodytos trukmės kasmetinėmis atostogomis, o darbdavys - užtikrinti, kad šias atostogas darbuotojas panaudotų.
Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų, jeigu darbuotojas dirba šešias darbo dienas per savaitę. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Likusios kasmetinės atostogos suteikiamos taip, kaip iš anksto nustatoma kasmetinių atostogų eilėje arba susitariama šalių susitarimu.
Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą, sprendžia, ar suteikti atostogas pagal darbuotojo pageidavimą ir jo norima tvarka. Kasmetinės atostogos skirtos darbuotojo darbingumui atkurti, taigi šiuo atveju darbuotojas įpareigotas kasmetinėmis atostogomis pasinaudoti, o darbdavys - jas suteikti bent vieną kartą per darbo metus.
Praėjus trejiems metams, kai darbuotojas įgijo teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, tačiau jomis nepasinaudojo, atostogos tarsi nubraukiamos, t. y. jis praranda teisę pasinaudoti jomis arba gauti piniginę kompensaciją už jas, kaip tai nurodyta Darbo kodekse.
Apmokėjimas Už Viršvalandžius Ir Darbą Švenčių Dienomis
DK 144 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta, jog už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką bei už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną - ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
DK 139 straipsnio 2 dalis nustato, jog darbuotojo darbo užmokestį sudaro: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis, papildoma darbo užmokesčio dalis, priedai už įgytą kvalifikaciją, priemokos už papildomą darbą, premijos už atliktą darbą ir premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą.
Siekiant apskaičiuoti konkretaus darbuotojo mėnesio darbo užmokesčio dydį (valandinį) apmokėjimui už darbą švenčių ar poilsio dieną, bazinio darbo užmokesčio suma yra dalinama iš darbuotojo to mėnesio darbo laiko normos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, turi būti įtraukiamas darbuotojo pagrindinis darbo užmokestis ir visi apmokėjimai tiesiogiai susiję su atliekamu darbu (pvz., tą mėnesį išmokėti priedai, priemokos ar premijos už atliktą darbą).
A1 Forma
A1 forma reikalinga tada, kai komandiruotam arba vienu metu keliose šalyse dirbančiam asmeniui reikia įrodyti, kad jis moka socialines įmokas kitoje ES šalyje. Darbdavys, turėdamas A formą, yra atleistas nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo šalyje, į kurią yra komandiruojami darbuotojai.
Svarbu prisiminti, kad panaikinus A1 formą, anuliuojamas darbuotojų darbo stažas ir sumokėtos įmokos grąžinamos darbdaviui.
Prašymo Pateikimas Sodrai Dėl Įmokų Atidėjimo
Susidūrus su finansiniais sunkumais ir negalint sumokėti mokesčio laiku, galite pateikti prašymą atidėti mokesčio mokėjimą arba jį išdėstyti dalimis, jeigu nesumokėta mokesčio suma yra ne mažesnė nei 125 eurai ir neviršija 1500 Eur.
Asmenys į „Sodros“ skyrių dėl įmokų atidėjimo gali kreiptis iš karto po tos dienos, iki kurios VMI turi būti pateikta metinė pajamų deklaracija, t. y. po gegužės 1 d.
Jei prašymas patenkinamas, jis leidžia įmokas SODRAI sumokėti vėliau pagal grafiką mokant ir atitinkamas palūkanas.
Svarbūs Aspektai, Kai Negalima Pateikti Prašymo
- įsiskolinimas mažesnis nei 125 Eur;
- socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas jau yra perduotas antstoliui;
- jei skola buvo atidėta, bet įmokų pagal sudarytą grafiką nemokėjote laiku ar nesumokėjote įmokų už einamąjį laikotarpį, todėl sprendimas neteko galios ir nuo šio sprendimo priėmimo nepraėjo 1 metai;
- jei turite galiojantį sprendimą / sutartį dėl skolos atidėjimo.
Darbuotojo ir darbdavio susitarimas dėl nekonkuravimo...
Ši informacija yra tik informacinio pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija ar išvada.