Parduodant nekilnojamąjį turtą, daugelis žmonių susiduria su klausimu, kokius mokesčius reikia mokėti. Dažnai pasitaiko nemalonių siurprizų, kai paaiškėja, kad reikia sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Todėl svarbu žinoti, kokiais atvejais šio mokesčio galima išvengti.
Pagal įstatymą, nekilnojamasis turtas paprastai apmokestinamas 15 proc. GPM tarifu, tačiau yra tam tikrų lengvatų. Advokatė Loreta Selilionė atkreipia dėmesį, kad tokios situacijos dažnai kyla iš nesupratimo, kokiais atvejais šio mokesčio galima išvengti.
Pagrindinės išimtys, kada galima išvengti GPM
- Gyvenamojo būsto pardavimas, kai asmuo pastaruosius 2 metus buvo deklaravęs jame gyvenamąją vietą.
- Pardavimo pajamos panaudojamos naujam būstui įsigyti.
- Turtas išlaikomas nuosavybėje bent 10 metų.
Tačiau praktikoje dažnai pasitaiko klaidų, pavyzdžiui, kai pardavėjas nepastebi, kad iki 10 metų termino trūksta vos kelių mėnesių, arba nesilaiko deklaracijos reikalavimų - pavyzdžiui, parduotame būste nedeklaravo savo gyvenamosios vietos, išsideklaravo per anksti ar naujai įsigytame būste buvo įsideklaravo per vėlai.
Visgi, net ir atvejais, kai nesilaikoma visų formalių sąlygų, mokestinės prievolės esą galima išvengti. Tai reiškia, kad jei asmuo realiai gyveno parduotame būste, nors nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, pateikęs reikiamus įrodymus Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), gali gauti mokesčių lengvatą ir išvengti GPM mokesčio.
Mokesčių administravimo įstatyme numatyta, kad svarbiausia yra reali situacija, o ne formalūs dokumentai - tai vadinama turinio viršenybės prieš formą principu. Šis principas dažnai taikomas, kai kyla klausimų dėl GPM lengvatų parduodant gyvenamąjį būstą.
Tačiau advokatė įspėja - per dažnai keičiant deklaruotas gyvenamąsias vietas ar formaliai deklaruojant gyvenamąją vietą tik siekiant pasinaudoti lengvatomis, galima sulaukti mokesčių inspekcijos dėmesio ir galiausiai vis tiek susimokėti GPM. Tad norint pasinaudoti mokesčių lengvatomis, svarbu būti atsargiems ir vertinti rizikas.
GPM tarifai parduodant nekilnojamąjį turtą
Šiuo metu parduodant nekilnojamąjį turtą, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas yra 15 proc., tačiau svarbu žinoti, kad jei pajamos iš nekilnojamojo turto pardavimo ir kitos nesu darbo santykiais susijusios pajamos per metus viršija nustatytą ribą, viršijančiai daliai taikomas 20 proc. tarifas. Ši riba, vadinama 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (VDU) dydžiu, kasmet keičiasi.
Svarbu pažymėti, kad į šią ribą neįtraukiamos pajamos iš individualios veiklos, dividendų, autoriniai atlyginimai, gauti iš darbdavio, tantjemos (atlygis už veiklą įmonėje), atlygis už darbą stebėtojų taryboje ar valdyboje, taip pat mažosios bendrijos vadovo (ne nario) pajamos už vadovavimą.
Todėl, planuojant nekilnojamojo turto pardavimą ir įvertinant savo kitus pajamų šaltinius, svarbu pasitikrinti, ar jūsų bendra apmokestinamųjų pajamų suma neviršys šios ribos, nes kitu atveju už viršijančią dalį reikės mokėti didesnį - 20 proc.
120 VDU riba skirtingais metais:
- 2025 m. - 253 065,60 Eur
- 2024 m. - 228 324 Eur
- 2023 m. - 202 188 Eur
- 2022 m. - 180 492 Eur
- 2021 m. - 162 324 Eur
- 2020 m. - 148 968 Eur
Kaip apmokestinamos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos?
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra apskaičiuojamas taip:
GPM = (pardavimo pajamos* - įsigijimo kaina** - privalomi mokėjimai***) x 15 proc.Kur:
- pardavimo pajamos - tai suma, už kurią pardavėte nekilnojamąjį turtą;
- įsigijimo kaina - nekilnojamojo turto pirkimo kaina, o kai turtas įsigytas kitu (ne pirkimo) būdu jo įsigijimo kaina nustatoma pagal teisės aktuose nustatytas taisykles;
- privalomi mokėjimai - tai išlaidos, kurios privalomai patiriamos parduodant turtą (pvz., atlygis notarams, mokestis už VĮ Registrų centro atliekamus registravimo veiksmus ir pan.).
Nekilnojamojo turto pardavimo pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą, tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Norint išvengti mokesčio, svarbu tiksliai atitikti nustatytus kriterijus. Pagrindinės išimtys, kada gali nereikėti susimokėti GPM - tai gyvenamojo būsto pardavimas, kai pastaruosius 2 metus asmuo buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, arba kai pardavimo pajamos panaudojamos naujam būstui įsigyti. Be to, jeigu turtas išlaikomas nuosavybėje bent 10 metų, taip pat galima tikėtis atleidimo nuo GPM.
Tačiau praktikoje dažnai pasitaiko klaidų - pavyzdžiui, kai pardavėjas nepastebi, kad iki 10 metų termino trūksta vos kelių mėnesių arba nesilaiko deklaracijos reikalavimų - pavyzdžiui, parduotame būste nedeklaravo savo gyvenamosios vietos, išsideklaravo per anksti ar naujai įsigytame būste buvo įsideklaravo per vėlai.
Visgi, net ir atvejais, kai nesilaikoma visų formalių sąlygų, mokestinės prievolės esą galima išvengti. Tai reiškia, kad jei asmuo realiai gyveno parduotame būste, nors nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos, pateikęs reikiamus įrodymus Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), gali gauti mokesčių lengvatą ir išvengti GPM mokesčio.
Taigi, jei planuojate parduoti nekilnojamąjį turtą, svarbu iš anksto įvertinti, ar atitinkate GPM lengvatų sąlygas, ir pasirūpinti reikiamais dokumentais. Tai padės išvengti galimų nesusipratimų su mokesčių administratoriumi.