Morfologija (gr. morphē 'forma' + lógos 'mokslas') - gramatikos skyrius, tiriantis žodžių formas, jų kitimą ir reikšmes.
Lietuvių kalboje skiriama 11 kalbos dalių: 6 kaitomos (daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis) ir 5 nekaitomos (prielinksnis, jungtukas, jaustukas, ištiktukas, dalelytė).
Vienos iš jų laikomos savarankiškomis (laisvomis) - tai daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, jaustukas, ištiktukas (atlieka sakinyje savarankiškas funkcijas).
Toliau aptarsime kai kurias iš jų.
Daiktavardis
Daiktavardis yra kaitoma kalbos dalis, kuri pasako asmens, daikto vardą arba tam tikro reiškinio pavadinimą ir atsako į klausimą kas tai?
Daiktavardžiai yra kaitomi linksniais (V., K., N., G., Įn., Vt., Š.) ir skaičiais (vns. ir dgs.), bet gali būti tik vienaskaitinių (turi tik vienaskaitą - pvz., cukrus) arba daugiskaitinių (turi tik daugiskaitą - pvz., miltai).
Mokykloje tradiciškai pagal vns. V. ir K.
Daiktavardžių linksnių galūnių rašyba
Būdvardis
Būdvardis yra kaitoma kalbos dalis, kuri žymi asmens, daikto arba reiškinio ypatybę ir atsako į klausimus koks? kokia? kokie? kokios?
Būdvardžiai kaitomi giminėmis (mot., vyr., bevardė: tyli, tylus, tylu), o mot. ir vyr.g. būdvardžiai - linksniais (V., K., N., G., Įn., Vt., Š.) ir skaičiais (vns. ir dgs.).
Tradiciniame mokykliniame gramatikos kurse būdvardžiai nagrinėjami pagal vns. ir dgs. V.
Kai kurie būdvardžiai gali turėti įvardžiuotines formas (baltasis) ir būti laipsniuojami.
Skaitvardis
Skaitvardis yra kaitoma kalbos dalis, kuri žymi skaičių arba skaičiuojamąją vietą eilėje ir atsako į klausimus kiek? kelintas? kelinta?
Skiriami 2 pagrindiniai skaitvardžių skyriai: kiekiniai ir kelintiniai.
Kiekiniai skaitvardžiai pasako daiktų skaičių arba patį skaičių ir atsako į klausimą kiek?: penki, dešimt.
Kelintiniai skaitvardžiai nusako skaičiuojamąją vietą eilėje ir atsako į klausimą kelintas? kelinta?: pirmas, septinta.
Kiekiniai skaitvardžiai pagal reikšmę ir vartojimą skirstomi į pagrindinius (vienas, šimtas, tūkstantis), dauginius (vieneri-devyneri), kuopinius (dvejetas-devynetas), trupmeninius (viena trečioji).
Daiktavardiški skaitvardžiai (reikalaujantys daiktavardžio K.
Prielinksnis
Prielinksniai pagal kilmę skiriami į senybinius ir naujybinius.
Senybinius prielinksnius sunku susieti su kuriais nors dabartinės lietuvių kalbos žodžiais: ant, apie, į, iš pas, per, po, prie, su, už…
Naujybiniai prielinksniai kilę iš kitų kalbos dalių: abipus, anapus, aplink, arti, dėka, greta, išilgai, skersai, kiaurai, link, netoli, paskui, prieš, tarp….
Pagal vartojimą prielinksniai skirstomi pagal tai, su kokiais linksniais jie vartojami.
Dažniausiai vartojami su trimis linksniais (K.: abipus, anapus, greta, po, prie…; G.: apie, aplink, į…; Įn.: po, su, sulig, ties…).
Veiksmažodis
Veiksmažodis yra kalbos dalis, kuri reiškia asmens, daikto veiksmą arba būseną ir atsako į klausimus ką veikia? kas vyksta, darosi, atsitinka?
Veiksmažodžiai turi 3 nuosakas (tiesioginę, tariamąją ir liepiamąją), 4 tiesioginės nuosakos laikus (esamąjį, būtąjį kartinį, būtąjį dažninį, būsimąjį), 2 skaičius (vns., dgs.) ir 3 asmenis (vns.: aš, tu, jis/ji, dgs.: mes, jūs, jie / jos).
Pagrindinės veiksmažodžio formos yra bendratis, esam. l. III a., būt. k. l. III a. (girdėti, girdi, girdėjo).
Pagal esam. l. III a.
Prieveiksmis
Prieveiksmis yra linksniais ir asmenimis nekaitoma kalbos dalis, kuri aiškina veiksmažodį, būdvardį, prieveiksmį arba daiktavardį ir atsako į klausimus kaip? kur? kada? keliese? kiek? kodėl?
Pagal reikšmę prieveiksmiai yra skirstomi į 6 skyrius:
- Būdo (kaip? kokiu būdu? - gražiai, palengva, staiga, galvotrūkčiais, iš lėto, be galo, kitaip…)
- Kiekybės (kiek? kiek kartų? keliese? - mažai, užtektinai,daug, gana, tiek, šiek tiek, kelissyk, dusyk, trissyk, dviese, trise…)
- Vietos (kur? iš kur? - arti, namo, namie, lauk, dešinėn, šalin, netoliese, pasroviui, pavėjui, iš tolo, ten, visur…)
- Laiko (kada? kuriuo laiku? nuo kada? - seniai, vakar, rytoj, užvakar, poryt, užporyt, šiandien, anądien, tąsyk, kitąsyk…)
- Priežasties (kodėl? dėl kurios priežasties? - tyčia, netyčia, todėl, dėl to, kažin, kodėl, užtat…)
- Linkmės (kurlink? - artyn, tolyn, tolin, vakarop, galop…).
Jungtukas
Pagal vartojimo paskirtį yra skiriami sujungiamieji ir prijungiamieji.
Sujungiamieji jungia vienarūšes sakinio dalis arba savarankiškus sakinius: sudedamuosius (ir, bei, nei…nei…, čia…čia…, tai…tai), priešpriešinius (bet, o, tačiau, užtat…), skiriamuosius (ar, ar…ar…, arba, arba…arba…), paremiamuosius-aiškinamuosius (tai, taigi, tad…).
Prijungiamieji jungia palyginamąsias sakinio dalis arba prijungiamuosius sakinius.
Dalelytės
Dalelytės pagal reikšmę skiriamos į:
- klausiamąsias ir abejojamąsias (ar, argi, bene, gal, kažin, negi…)
- neigiamąsias (ne, nė, nei…)
- tvirtinamąsias (taip, taigi…)
- pabrėžiamąsias (gi, juk, dar, net, ypač…)
- tikslinamąsias (beveik, dar, jau, juk, nors…)
- išskiriamąsias (bent, ypač, nebent, nors...)
- parodomąsias (ana, antai, štai, šit, va…)
- lyginamąsias (lyg, tarsi, tartum, tarytum…)
- geidžiamąsias ir skatinamąsias (te, tegu, tegul, še…).