Ar kada nors pagalvojote apie drėgmės lygį patalpose, kuriose praleidžiate didžiąją dalį laiko? Reguliuoti drėgmę namuose norint gyventi patogiai ir sveiktai - taip pat svarbu, kaip ir palaikyti reikiamą temperatūrą.
Statistikos duomenimis, net iki 20 proc. visų pastatų kaupiasi drėgmė. Interneto vartotojai dažnai ieško informacijos, kiek drėgmės turi būti namuose. Dažna užklausa - ir kiek procentų drėgmės turi būti kambaryje.
Taigi, atsakome į klausimą: drėgmės pojūtis ir komfortas priklauso nuo įvairių faktorių, pavyzdžiui, metų laiko, dėvimų drabužių, kaip kūnas toleruoja drėgmę ir kt.
Optimali oro drėgmė namuose
Tyrimai rodo, kad ideali santykinė normali drėgmė namuose turėtų būti 35-60 %, o optimali apie 50 %. Skirtinguose šaltiniuose šie skaičiai šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, teigiama, kad jei drėgmės lygis viršija 60 %, didėja pelėsio veisimosi rizika. Jei drėgmės namuose lygis yra ženkliai per didelis, žmonės jaučiasi ypač nepatogiai.
Normali kambario drėgmė garantuos Jums geresne gyvenimo kokybę be perštinčios odos, alergijų, niežtinčių akių ar pelėsio kambario kampuose. Anot K. Šnirpūnienės, normali drėgmė namuose yra 40-60% rėžiuose.
Labai svarbu gyvenamuosiuose kambariuose, ypač miegamuosiuose palaikyti tinkamą drėgmės lygį. Mat jei oro drėgnumas namuose nepakankamas, susiduriama su įvairiomis buities bei sveikatos problemomis, tokiomis kaip paūmėjusios alergijos, perštinti gerklė, užsikimšusi nosies gleivinė, sausa, skilinėjanti oda.
Be to, iš medienos pagaminti baldai ir namų vidaus apdaila sugeria daug drėgmės iš oro, todėl jam išsausėjus gali atsirasti įvairių nepatogumų buityje.
Jei norite įvertinti, ar namuose oras nėra pernelyg sausas, jums padės higrometras - kambario drėgmės matuoklis, kuris tiksliai nustato esamą oro temperatūrą ir drėgmės lygį.
Mažesnis nei 25 % drėgmės lygis yra kenksmingas sveikatai, tačiau vertinant rodiklius turite atkreipti dėmesį ir į tai, kad patalpose nebūtų susikaupę per daug drėgmės. Kai oro drėgmės lygis kambaryje viršija 55 %, atsiranda tikimybė pelėsio augimui, grybelio ir dulkių erkučių dauginimuisi.
Žiemos metu kambario drėgmė dažnu atveju nukrenta net iki 30% ar net dar žemiau ir tai sukelia diskomfortą, sveikatos problemas. Per didelė drėgmė taip pat nėra gerai. Gali greitai įsiveisti pelėsis ir kiti grybeliai.
Optimali drėgmė gyvenamosiose patalpose yra 40-60%. Dažnas žino, kad šildymo sezono metu ji gali sumažėti net 30% ir ne tik sukelti diskomfortą, bet ir sveikatos problemų.
Esant neoptimaliai drėgmei, visai kaip ir per drėgname ore, greičiau veisiasi bakterijos, virusai, didėja kvėpavimo takų infekcijos ar alerginės astmos tikimybė.
Tai, kaip efektyviai oras gali būti drėkinamas, priklauso nuo oro temperatūros. Kuo vėsesnis oras, tuo mažiau drėgmės jis gali sugerti, kuo šiltesnis - tuo daugiau.
Todėl žiemos mėnesiais lauko oras yra sausesnis ir paduodami jį į patalpas, mažiname jų drėgmės lygį.
Kaip palaikyti rekomenduojamą drėgmę namuose?
Geriausias būdas kovoti su sausu oru - oro drėkintuvai. Patogūs, nedideli, dailaus dizaino prietaisai užtikrina, kad normali drėgmė namuose būtų palaikoma nuolat.
Šie įrenginiai gali būti įvairių rūšių:
- Išskiriantys karštus garus,
- Šaltų garų
- Ultragarsiniai drėkintuvai.
Karštų garų drėkintuvas: veikimo principas panašus į virdulio - kaitinamam vandeniui užverdant į orą paleidžiami garai.
Šaltų garų drėkintuvai: turi filtrus ir ventiliatorius, pučiančius filtruose esančius vandens garus į orą.
Ultragarsiniai oro drėkintuvai: sistema veikia membranos vibravimo ultragarso dažniais, kurie vandenį skaidomas į mikrodaleles. Tai tyliausiai iš visų prietaisų veikianti oro drėkintuvų rūšis.
Jeigu pas Jus per žemas drėgmės lygis Jums pagelbės oro drėkintuvai jie skirti pakelti namuose drėgmės lygį. Geriausi yra šaltų garų oro drėkintuvai. Jie nepaliks baltų nuosėdų ant grindų ar baldų. Kuo patalpa didesnė tuo geriau rinktis galingesnį oro drėkintuvą taip jis greičiau pridrėkins kambarį iki norimo lygio.
Jeigu pas Jus per didelis drėgmės lygis Jums pagelbės tada buitiniai drėgmės surinkėjai jie skirti sumažinti kambario drėgmės lygį. Jei susiduriate dažnai su per didelę patalpos drėgme ir kambarys yra >25kv rekomenduojame imti galingesnį drėgmės surinkėją, kurio našumas nuo 15-20l/ 24h.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, temperatūros ir drėgmės reguliavimui namuose labai svarbus reguliarus kambarių vėdinimas. Geriausia vėdinti dažniau, bet trumpai ir plačiai atvėrus langus. Jei tai neįmanoma, tinka ir du vėdinimai per dieną ar mikroventiliacija per orlaidę.
Tuo tarpu jei oras per sausas, drėgmę galima padidinti laikant kambaryje atvirą indą su vandeniu, drėgnai valant paviršius, ant radiatorių pakabinant šlapius rankšluosčius. Jei vėdinimas neįmanomas arba namai yra prastos techninės būklės, galima įsigyti oro drėkintuvą ar sausintuvą.
Natūralūs kambario drėkinimo būdai: Per dieną bent du kartus gerai išvėdinkite patalpas pravėrus langus. Tai darykite ne mažiau nei 5-10 minčių. Tai ypač svarbu padaryti vakare, kad geriau išsimiegotumėte.
Drėgmę gerai sugeria ir druska, valgomoji soda, ryžiai ir kitos kruopos, tad viena iš šių priemonių pripildytą dubenėlį statykite vonioje, virtuvinėse spintelėse, sieninėse spintose ir t.t.
Drėgmės lygį kontroliuoti gali padėti ir augalai: pavyzdžiui, orchidėjos ir bambukai sugeria drėgmės perteklių iš oro.
Tačiau bene patogiausias, paprasčiausias ir, žinoma, vienintelis 100 % rezultatą suteikiantis būdas siekiantiems greitai sumažinti drėgmės lygį namuose - naudoti oro sausintuvus. Jie greitai padeda sumažinti drėgmę iki reikiamo lygio (20 - 50 %).
Optimalaus namų drėgnumo palaikymas geresnei sveikatai
Temperatūra ir drėgmė skirtinguose kambariuose
Priklausomai nuo funkcijos, kurią atlieka gyvenamoji patalpa, joje temperatūra turi šiek tiek skirtis:
- Miegamajame kambaryje: optimaliausia temperatūra 17-18°С. Būtent ši temperatūra pagerins miego kokybę ir sumažins galvos skausmus.
- Virtuvėje: 18-19°С. Virtuvėje yra prietaisai, kurie patys skleidžia šilumą - viryklė, orkaitė, mikrobangų krosnelė, elektrinis virdulys ir kt. Todėl pernelyg aukštos temperatūros ten nereikia, prietaisai pakels patalpos temperatūrą.
- Vonios kambaryje: 24-26 ° C. Vonios kambaryje oro temperatūra turi būti aukštesnė, nes ten drėgmės kiekis yra žymiai didesnis nei kitose patalpose, o esant žemai temperatūrai, jaučiasi drėgmė ir sukelia diskomfortą.
- Vaikų kambaryje: temperatūra gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus. Jei kūdikiui optimaliausia yra 23-24°C, tai vyresniam vaikui galite šiek tiek sumažinti temperatūrą iki 21-22°С.
Kitų patalpų vidutinė rekomenduojama temperatūra 18-22°C.
Skirtinguose kambariuose neturėtų būti per didelis temperatūrų skirtumas. 2-3 laipsnių skirtumas laikomas geru, kad žmogus, judėdamas bute, nejaustų skirtumo.
Rekomenduojama oro temperatūra patalpoje, judėjimo greitis ir drėgmė:
| Kambario pavadinimas | t°С | Santykinė oro drėgmė, % | Oro judėjimo greitis, m/s |
|---|---|---|---|
| Žiema | |||
| Svetainė | 19−24 | 60 | 0,2 |
| Virtuvė | 19−26 | n/n | 0,2 |
| Tualetas | 19−26 | n/n | 0,2 |
| Koridorius | 17−22 | 60 | 0,2 |
| Laiptinė | 15−20 | n/n | 0,3 |
| Sandėliukas | 13−22 | n/n | n/n |
Šildymo sezono metu ant radiatorių galite uždėti sušlapintus rankšluosčius ar pledus. Drėgmę padidins ir kambaryje džiovinami skalbiniai.
Oro drėgmę padidina ir indai su po truputį garuojančiu vandeniu. Namų mikroklimatas nuolat kinta. Dažniausiai tam įtakos turi orų permainos ir pagal juos besikeičiantys mūsų įpročiai.
Karštomis vasaros dienomis daug laiko praleidžiame lauke, todėl ir drėgmė namuose įprastai yra optimali. Atėjus šaltajam sezonui šildymo sistemos veikia visu pajėgumu, dėl ko oras patalpose greitai išsausėja. Rudenį arba pavasarį dėl gausaus kritulių kiekio ir prasto vėdinimo namuose gali atsirasti drėgmės perteklius.
Sveikatai palankus santykinės oro drėgmės lygis turėtų būti 40-60 %. Miegamajame drėgmės lygis turėtų būti artimas 50 %. Vaikų kambaryje drėgmės parametrai turėtų būti šiek tiek aukštesni - apie 50-55 %. Svetainėje optimalu palaikyti 40-50 % drėgmę.
Drėgmės atsiradimo šaltiniai gali būti natūralūs ir sukurti žmogaus. Natūraliems gali būti priskirtas sezoniškumas, nepakankamas vėdinimas, pastatų nesandarumas.
Vis dėl to, didžiausią drėgmės kiekį sukuria žmogaus veikla. Per drėgnas oras namuose gali sukelti nemažai iššūkių, kuriuos įveikti kartais būna sudėtinga.
Perteklinė drėgmė skatina pelėsio ir grybelio atsiradimą, gali sukelti kvėpavimo takų problemų, alergijų paūmėjimą, dažnesnius peršalimus ir bendrą diskomfortą patalpose.
Taip pat ji pažeidžia sienų, lubų bei grindų paviršius, gali pakenkti elektronikos prietaisams, knygoms, tekstilės gaminiams ir baldams. Vienas pirmųjų signalų, išduodančių, kad namuose yra perteklinė drėgmė - besikaupiantis kondensatas ant langų ir drėgnos arba šlapios sienos.
Esant perteklinei drėgmei greičiausia pagalba tampa drėgmės surinkėjas, kuris padeda sumažinti drėgmės lygį ir užkirsti kelią tolimesniai žalai. Atsižvelgiant į drėgmės surinkėjo modelį, jis kartu su vandeniu iš oro gali pašalinti ir smulkius teršalus tokiu būdu gerindamas oro kokybę.
Tyliai veikiantys drėgmės surinkėjai gali būti naudojami tiek miegamuosiuose, tiek ir vonios kambaryje, kur yra itin didelis drėgmės lygis. Įprastai oro drėgmės surinktuvas turi didelę vandens talpą arba žarnelę drenažui, todėl gali nepertraukiamai veikti be žmogaus įsikišimo.
Būtina šalinti ne tik drėgmės padarinius, bet ir šaltinius. Efektyviausia prevencija - reguliari patalpų ventiliacija. Taip pat patikrinkite pastato sandarumą ir pašalinkite statybos defektus.
Esant galimybei įsigykite skalbinių džiovyklę arba oro sausintuvą, turintį skalbinių džiovinimo funkciją, o gaminant maistą visada įjunkite garų surinkėją. Be to, svarbu nepamiršti šildyti vėsias patalpas tol, kol bus pasiekta normali kambario temperatūra. Tokiu būdu sumažinsite kondensato kaupimosi riziką.
Per sausas oras, kaip ir perteklinė drėgmė, taip pat turi neigiamų pasekmių sveikatai ir turtui. Išsausėjęs oras sausina odą ir gleivines, dirgina kvėpavimo takus, todėl dažniau susergama peršalimo ligomis, padidėja alergijų paūmėjimo ir nosies bei gerklės diskomforto atsiradimo rizika.
Kalbant apie namus, sausa aplinka gali paskatinti medinių baldų trūkinėjimą, deformaciją, susitraukimą arba skilinėjimą. Tarp parketo lentų gali atsirasti tarpai, langai ir durys - sunkiau užsidaryti, elektriniai prietaisai - greičiau gesti, audiniai - prarasti elastingumą ir spalvą.
Nukritusią oro drėgmę namuose galima atpažinti ne tik iš aplinkos, bet ir iš to, kaip patys jaučiatės. Pavyzdžiui, išsausėjusi oda, sudirgusi gleivinė, gerklės perštėjimas ir sausas kosulys ar bendras nuovargis gali išduoti apie drėgmės trūkumą.
Sauso oro namuose problemą yra žymiai paprasčiau išspręsti nei sumažinti perteklinę drėgmę. Tam pakanka oro drėkintuvo. Vis tik svarbu nepamiršti, kad galingas drėkintuvas gali ne tik padidinti, bet ir nepastebimai viršyti oro drėgmės lygį.
Tokiu atveju drėkinant patalpas rekomenduojama aktyvuoti ir oro sausintuvo automatinį veikimą. Kai patalpų drėgmės lygis nukris žemiau nustatytų normų įrenginys įsijungs automatiškai.
Viskas priklauso nuo jūsų norų - kokiuose kambariuose naudosite įrenginį ir kokios reikalingos funkcijos. Miegamajam geriausia rinktis miego režimą arba tylų veikimą turintį drėgmės surinkėją, o virtuvei arba vonios kambariui - galingesnius ir vandeniui atsparius oro sausintuvus. Taip pat apsispręsti gali padėti drėgmės surinkėjo atsiliepimai.
Taigi, apibendrinant, drėgmės lygį namuose būtina kontroliuoti ne tik dėl visos šeimos komforto, bet ir siekiant nepadaryti žalos sveikatai.