Kiekvienas žmogus yra unikalus sutvėrimas, turintis savitą pasaulėžiūrą. Vieni mėgsta dalintis emocijomis su visais aplinkiniais, o kiti jas užsklendžiame giliai savyje. Temperamentas - tai įgimtas ir santykinai pastovus žmogaus savybių rinkinys, mažai kintantis dėl aplinkos poveikio. Jis nėra tiesiogiai susijęs su asmenybės bruožais, bet gali turėti įtakos jų formavimuisi.
Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime keturis pagrindinius temperamento tipus: choleriką, sangviniką, flegmatiką ir melancholiką, aptarsime jų savybes, stipriąsias ir silpnąsias puses, bei pateiksime patarimų, kaip geriau bendrauti su kiekvienu iš jų.
Temperamento Samprata ir Kilmė
Temperamentas - tai tarpusavyje susijusios ir tam tikrai žmonių grupei būdingos savybės. Jis yra įgimtas ir santykinai pastovus, mažai keičiasi dėl aplinkos ir auklėjimo poveikio, tačiau kinta su amžiumi. Svarbu pabrėžti, kad temperamentas nėra susijęs su asmenybės turiniu, motyvacija, vertybėmis ar pasaulėžiūra, ir tiesiogiai nelemia asmenybės bruožų. Tačiau jis gali padėti arba trukdyti susidaryti tam tikriems asmenybės bruožams, nes keičia aplinkos ir auklėjimo veiksnių poveikį asmenybės raidai.
Temperamento terminą IV a. prieš Kristų sukūrė Hipokratas. Vėliau E. Kretschmeris ir Williamas Herbertas Sheldonas teigė, kad temperamento ir kūno konstitucija yra tarpusavyje susiję, priklauso nuo paveldimos vidaus sekrecijos liaukų veiklos. I. Pavlovas temperamentą aiškino nervų sistemos savybėmis, teigdamas, kad temperamento tipą lemia jaudinimo ir slopinimo savybių kombinacija. B. Teplovas ir V. Nebylicynas nustatė, kad temperamentą lemia ne viena nervų sistemos ypatybė, bet jų derinys.
Keturi temperamentų tipai pagal Hipokratą ir Galeną.
Keturi Pagrindiniai Temperamento Tipai
Tradicija skiria keturis temperamento tipus: cholerikas, sangvinikas, flegmatikas ir melancholikas. Tačiau svarbu pažymėti, kad "gryni" tipai pasitaiko retai - dažniausiai žmonėms būdingas kelių tipų derinys. Vyraujančios temperamento savybės geriausiai išryškėja naujoje aplinkoje, konfliktinėje situacijoje, išgyvenant psichinę įtampą ar stresą.
Ši klasifikacija, sukurta prieš tūkstančius metų, taikoma ir dabar. Jos kūrėjai - Hipokratas bei Galenas susiejo temperamentą su vieno iš keturių organizme cirkuliuojančių skysčių - tai kraujas, gleivės, geltonoji ir juodoji tulžis.
Cholerikas: Impulsyvumas ir Energija
Cholerikams būdingas nestabilumas, jautrumas, impulsyvumas, noras pirmauti, emocionalumas, ekstravertiškumas, judrumas, energija, iniciatyvumas ir principingumas. Jis labai jautrus, impulsyvus. Jam būdingi staigūs, aštrūs judesiai, jėga, jo emocijos išreiškiamos labai aiškiai. Šio tipo asmenys yra karštakošiai, greitai užpyksta, sunkiai atleidžia ir nenori pripažinti klaidų.
Choleriko bruožai:
- Nestabilus
- Jautrus
- Impulsyvus
- Norintis pirmauti
- Emocionalus
- Ekstravertas
- Judrus
- Energingas
- Iniciatyvus
- Principingas
Cholerikai pasižymi dideliu aktyvumu, tačiau jiems sunku valdyti savo elgesį ir išlaikyti pusiausvyrą. Šalia ryžtingumo ir iniciatyvumo, cholerikams gali būti būdingas šiurkštumas, piktumas ir užsispyrimas. Jiems svarbu išsiugdyti "elgesio stabdžius". Įsijautęs į naują veiklą, jis veikia iš visų jėgų, sekindamas save daugiau, negu reikia. Jis domisi visuomenine veikla, rodo iniciatyvą, energingas, principingas.
Pavyzdys: Aštuoniolikmetė Rūta K., pirmojo kurso studentė, vaikystėje buvo užsispyrusi, nemėgo žaisti su lėlėmis, o su berniukais žaidė karą, futbolą. Ji staigi, energinga, veikli, greitai ir stipriai susijaudina, garsiai kalba, jos judesiai staigūs, o kalboje girdisi įsakymo gaidos. Rūta greitai susiginčija, nemėgsta prisipažinti buvusi neteisi, gana dažnai konfliktuoja su draugėmis ir artimaisiais, o dar daugiau konfliktų pasitaiko šeimoje. Ji ilgai pyksta, energingai ir greitai dirba bei mokosi, nemėgsta monotoniškų namų ruošos darbų, yra aktyvi visuomenininkė, mėgsta ir sugeba vadovauti, gera sportininkė.
Sangvinikas: Socialumas ir Optimismas
Sangvinikams būdingas prisitaikymas, judrumas, polinkis juokauti, atsipalaidavimas, energija, emocionalumas, nejautrumas, ekstravertiškumas, nepastovumas ir aktyvumas. Greitai prisitaiko prie naujų sąlygų. Su žmonėmis labai greit randa bendrą kalbą, moka ir nori bendrauti. Šio tipo asmenys lengvai prisitaiko prie naujos aplinkos ir naujų žmonių. Jie greitai supyksta, tačiau geba greitai atleisti. Daugelį dalykų daro dėl naudos sau. Gali įsikalbėti ligą, kurią paskui pats išsigydyti. Tokiems žmonėms padeda įsitikinimai bei principai.
Sangviniko bruožai:
- Prisitaikantis
- Judrus
- Mėgstantis juokauti
- Atsipalaidavęs
- Energingas
- Emocionalus
- Nejautrus
- Ekstravertas
- Nepastovus
- Aktyvus
Sangvinikai yra plastiški ir ekstravertiški, jų reakcijų tempas greitas, o emocinis jautrumas padidintas. Jausmai kyla greit, taip pat greitai jie kinta. Emociniai išgyvenimai - negilūs. Sangviniko mimika labai išraiškinga. Jis nenustygsta vietoje,jam nuolat reikia naujų įspūdžių. Nelabai save kontroliuoja, nemoka dirbti sistemingai, neturi grafiko pagal kurį gyvena.
Pavyzdys: Septyniolikmetė Vida L., dešimtos klasės mokinė, yra gyva, judri mergaitė, nuolat judanti pertraukos metu, prieidama prie vienos draugų ar draugių grupelės, čia prie kitos, ir iš karto įsijungianti į pokalbį, bet neilgam. Pamokų metu ji taip pat nenusėdi, dairosi, kalbasi su suolo drauge ir sėdinčia už jos mokine, reaguodama į kiekvieną smulkmeną. Atsakinėjant pamokas, mokytojai dažnai prašo ją neskubėti. Vida greitai susidomi pamokos medžiaga, skuba atlikti užduotis, bet kartu nesiliauja domėtis ir aplink sėdinčiais mokiniais. Jos jausmai ir nuotaikos nepastovios. Gavusi nepatenkinamą pažymį, ji labai nusimena, vos neverkia, bet per pertrauką atgauna pusiausvyrą ir pamiršta. Vida turi daug draugų ir pažįstamų, lengvai su jais bendrauja ir yra mėgstama. Ji lengvai adaptuojasi naujoje aplinkoje, mėgsta keliauti, ypač su draugais, patiria daug įspūdžių, kuriuos gyvai ir vaizdžiai pasakoja.
Flegmatikas: Ramybė ir Pastovumas
Flegmatikams būdingas pastovumas, nejautrumas, užsispyrimas, kryptingumas, nenoras reikšti emocijas, ištvermingumas, vangumas, tingumas, intravertiškumas ir kantrumas. Charakterizuojamas žemu aktyvumo lygiu, pastovumu. Jo judesiai lėti ir ramūs, mimika bei kalba - irgi. Jo jausmai yra gilūs. Šio tipo asmenys yra uždari ir lėti, retai reiškia savo emocijas, tačiau yra be galo ištvermingi ir gali ištverti daugiau išbandymų ir sunkumų nei kitų temperamentų žmonės. Tokiems žmonėms padeda visapusiška ramybė ir neskubėjimas.
Flegmatiko bruožai:
- Pastovus
- Nejautrus
- Užsispyręs
- Kryptingas
- Nelinkęs į emocijas
- Ištvermingas
- Vangus
- Tingus
- Intravertas
- Kantrus
Flegmatikai pasižymi žemu aktyvumo lygiu ir sulėtintomis reakcijomis. Jie yra kantrūs, ištvermingi ir susivaldantys. Užsispyręs ir kryptingas, jis retai nesusivaldo, nelinkęs reikšti emocijas, nelinkęs į afektus. Gerai suplanuoja savo jėgas ir visada užbaigia pradėtą darbą iki galo. Savo jėgas linkęs tausoti, be reikalo jų nešvaistyti.
Pavyzdys: Šešiolikmetis Vilius N., 9 klasės mokinys, yra aukštas, stambus, gerai fiziškai išsivystęs, tačiau nejudrus, mažakalbis ir lėtų reakcijų. Jis sėdi paskutiniame suole, yra neaktyvus ir atsakinėja vangiai. Vilius mokosi gerai, bet viską daro lėtai, todėl mokykloje ne viską suspėja padaryti, ko reikalaujama. Pertraukų metu jis nekalbus, pats nekalbina kitų, nemėgsta triukšmingų išdaigų susibūrimų. Jį sunku ir prajuokinti, ir supykinti. Vilius turi mažai draugų, daugiau palaiko ryšį su berniuku, kuris irgi gyvena tame pačiame name. Jis nemėgsta visuomeninės veiklos, domisi ir gerai žaidžia šachmatais.
Melancholikas: Jautrumas ir Gilumas
Melancholikams būdingas santūrumas, jautrumas, drovumas, neryžtingumas, nerimastingumas, pažeidžiamumas, pasyvumas, nenoras reikšti emocijas, intravertiškumas ir pastovumas. Jo reakcija dažniausiai neatitinka dirgiklio stiprumo. Jam sunku ilgai išbūti susikaupusiam. Šio tipo asmenys yra itin jautrūs, jų emocijos labai gilios, tačiau melancholikai jų neišreiškia savo išorėje. Šie žmonės yra labai uždari, nemėgstantys triukšmingų susibūrimų. Dažnai trūksta ištvermės ir pasitikėjimo savimi. Tokiems žmonėms padeda bendravimas.
Melancholiko bruožai:
- Santūrus
- Jautrus
- Drovus
- Neryžtingas
- Nerimastingas
- Pažeidžiamas
- Pasyvus
- Nelinkęs į emocijas
- Intravertas
- Pastovus
Melancholikai pasižymi padidintu jautrumu ir žemu aktyvumu. Stiprus poveikis melancholikui dažniausiai sukelia reakciją, kurią galima pavadinti „nuleido rankas“. Jam būdinga santūri ir prislopnta kalba, drovumas, neryžtingumas. Normaliose sąlygose melancholikas- gilus žmogus, gali būti geras darbuotojas.
Pavyzdys: Penkiolikmetis Vytenis K., 8 klasės mokinys, yra fiziškai išsivystęs vidutiniškai, pabalęs ir nejudrus. Pamokose jis sėdi ramiai, tačiau labai įsitempęs ir sunerimęs. Pakviestas atsakinėti, jis išsigąsta ir nurausta. Atsakinėdamas varžosi, kalba tyliai ir gniaužo rankas. Vytenis labai jautriai reaguoja į pastabas, tačiau ne iš karto. Jis pergyvena ilgai, skausmingai, nemiega ir praranda apetitą. Jam sunku bendrauti su vienmečiais, jis neturi draugų ir yra labai prisirišęs prie motinos. Vytenis mėgsta gamtą, namuose augina paukščius, yra prastos nuomonės apie save ir savo sugebėjimus. Jo siekimai neaukšti - baigti aštuonias klases ir eiti mokytis į profesinę technikos mokyklą.
Temperamento Įtaka ir Valdymas
Temperamentas turi įtakos individualiam žmogaus gyvenimo stiliui, kuris pasireiškia įvairioje jo veikloje ir elgesyje. Svarbu suprasti, kad nėra "gero" ar "blogo" temperamento - kiekvienas tipas turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Žinant savo temperamento tipą, galima siekti saviugdos, didinti savo efektyvumą ir lengviau spręsti problemas.
Dažnai sakoma: „Šis žmogus kūrybiškas”,“šis agresyvus”, „šis rigidiškas”. Rigidiškumas - tai tendencija išsaugoti savo nuostatas, principus, mąstymo būdą, nesugebėjimas pakeisti požiūrį į vieną ar kitą reiškinį, žmogų ir pan. Žmogaus savimonės vystymasis tartum sustoja apibrėžtoje stadijoje. Toks individualus stilius dažnai būdingas cholerikui, flegmatikui.
Bendravimo Ypatumai su Skirtingais Temperamento Tipais
- Su choleriku: Būkite nuolaidūs, neimkite visko į širdį, atsižvelkite į jam pavojingas situacijas ir jų venkite. Nespauskite choleriko, ypač darbo reikalais.
- Su sangviniku: Būkite pasiruošę jo paviršutiniškumui, tačiau suteikite jam antrą galimybę. Nepamirškite, kad jam būtini įspūdžiai ir nauji potyriai.
- Su melancholiku: Venkite garsių garsų, riksmų, ekstremalių situacijų ir pramogų. Nekritikuokite, nebauskite ir nesukelkite nepasitikėjimo. Pristatykite naujus žmones palaipsniui ir atsargiai.
- Su flegmatiku: Būkite kantrūs ir suteikite jam pakankamai laiko pagalvoti naujose situacijose. Nesitikėkite efektyvumo ir greičio, taip pat emocinių reakcijų. Atminkite, kad jam svarbiausia verslas.
Naujos Temperamento Tipologijos
Šiuolaikiniai tyrinėtojai, tokie kaip Eglė, teigia, kad temperamentą lemia vyraujantis hormonas organizme: dopaminas, testosteronas, estrogenas arba serotoninas.
Pagal keturis savireguliacijos principus sistemoje „pasaulis - žmogus“, autorius skiria ir keturias eudemoninių nuostatų klases ( eudemonizmas - graikiškai - laimė, palaima).
Šios tipologijos taip pat siejamos su eudemoninėmis nuostatomis ir Aizenko asmenybės tipologija:
- Tyrinėtojai (dopaminas): Veiklūs, orientuoti į rezultatą, energingi, nepaisantys taisyklių ir tradicijų.
- Statytojai (serotoninas): Atsargūs, atkaklūs, kantrūs, ištikimi, mėgstantys tvarką ir taisykles.
- Direktoriai (testosteronas): Tiesmuki, ryžtingi, realistiški, mėgstantys konkurencinę aplinką.
- Derybininkai (estrogenas): Emocingi, intuityvūs, lankstūs, altruistiški.
Ne veltui nauja gyvenimo stilių tipologija bei Aizenko asmenybių tipologija šioje lentelėje lyginama su temperamentų tipais.
7 įpročiai, kurie atskleidžia jūsų tikrąją asmenybę
Isterija ir Temperamentas
Kartais žmonės, ypač cholerikai, gali pasižymėti isterijos priepuoliais. Tai gali būti susiję su meilės trūkumu vaikystėje, patirta prievarta ar bejėgiškumu. Žmonės kartais pratrūksta pykčiu, ir tai laikoma normaliu emocijų išliejimu. Tėvams gėda dėl savo atžalos elgesio, tad jie raudonuodami ir tikėdamiesi nuraminti įsiaudrinusią furiją, skuba prie kasos įsiteikti jai žaislu. Tikriausiai bent kartą jums teko stebėti ir panašiai besielgiančią gerokai ūgtelėjusią merginą: pavyzdžiui, restorane ji gali pagriebti lėkštę ir sudaužyti ją į skriaudėjo galvą.
Dar vienas momentas: pykti galima ant bet ko, nors ir ant prezidento, tačiau jis niekada to nesužinos ir nesisielos. Isterija galima tik akivaizdoje žmonių, kuriais pats isterikas pasitiki. Tai yra tas, kuriam skirtas isterijos priepuolis, būtinai sureaguos reikiamai - dėl naudos arba savo minkšto būdo. Jeigu isterija nesukelia reikiama atsako, ji neveiksminga ir greitai baigiasi.
Vadinasi, prie savo šefo nė viena moteris nepuls kelti isterijos. Be to, to nepadarys žmogui, kurio dėmesio siekia. O vyrui gali. Ir meilužiui. Kai nesutapusi nuomonė ar nepatenkinti poreikiai suvokiami kaip karti skriauda, prasideda isterija arba pykčio protrūkis. Kai žmogus negauna to, ko trokšta, jis stipriai susinervina, ir tuomet įvyksta emocijų protrūkis. Po tokio sukrėtimo tik stiprios psichikos žmogus nesijaučia kaltas, o silpnesnis su viskuo sutinka.
Nesuderinamumas, savitarpio supratimo ir bendrų interesų nebuvimas, nuobodulys sukelia žmonių nesusikalbėjimą. Šiuo atveju isterija ir skandalai tampa vieninteliu būdu emocinei spragai užpildyti. Kartais juntantis santuokos nuobodulį partneris pats skandalų nekelia, bet provokuoja kitą isteriniam emocijų protrūkiui. Tai labiau būdinga moterims. Perdėtai reaguojama į santykius su vyru, kai moteris neturi savų tikslų ir interesų. To, ko jai trūksta, ji laukia iš vyro. Ne visada isterijos objektu tampa vyras. Tai gali būti po ranka atsiradęs padavėjas, laiškanešys, vairuotojas.
Kodėl žmonės tampa pikčiurnos ir isterikai?
Kodėl visas iškilusias problemas jie sprendžia būtent tokiu būdu?
- 1 priežastis. Meilės trūkumas vaikystėje. Galbūt žmogus užaugęs nepilnoje šeimoje - tėvai išsiskyrė arba vienas iš jų mirė. Tuomet jis gali „atsirevanšuoti“ savo partneriui už meilę, kurios nepatyrė vaikystėje. Dažnai toks žmogus niekuo nepasitiki ir viską mato tik juodomis spalvomis. Bet koks kitų žmonių nuomonių nesutapimas su jo nuomone suvokiamas kaip priešiškumas. Jis visą laiką ginasi, net kai nėra pavojaus.
- 2 priežastis. Žmonės vaikystėje buvo prievartaujami. Despotiški tėvai galėjo per daug žiauriai vaiką kontroliuoti, versdami jį daryti tai, ko jis nenorėjo. Tokia prievarta galėjo būti verbalinė.
- 3 priežastis. Vaikystėje jautėsi bejėgis. Pavyzdžiui, tėvai girtavo, o jis niekuo negalėjo jiems padėti. Arba buvo muštynių ir skandalų šeimoje liudininkas, bet nieko negalėjo pakeisti. Suaugęs jis gali kompensuoti ankstesnį bejėgiškumą despotiško elgesio su partneriu sąskaita.
Visi žino, kad pykti ir kelti isterijas - blogai ir negražu, tuomet kodėl yra žmonių, gyvenančių panašioje aplinkoje metų metus?
- 1 priežastis. Isteriko ir pikčiurnos nuolatinis „klientas“ - priklausomas žmogus. Būtent adrenalinas ir sukelia euforiją. Jeigu jūs kovojate su depresija, tuomet pasąmonėje ieškote situacijų, palaikančių susijaudinimo būseną. Isterija - tai kontrolės praradimas, o jos nekontroliuojant galima valdymą perimti į savo rankas - būtent taip svarsto linkę į priklausomybę žmonės.
- 2 priežastis. Jūs nuo vaikystės įpratęs prie tokių santykių šeimoje. Pavyzdžiui, vienas iš tėvų buvo linkęs į pykčio protrūkius ir nuolatinį norą dominuoti. Jeigu taip, tuomet jums toks elgesys atrodo normalus.
- 3 priežastis. Pamokanti vienos moters istorija, kurios tėvai nuo vaikystės jai įteigė, kad moteris turi būti silpna ir visais atvejais pasikliauti vyru. Atsitiko taip, kad pasyvi mergina įsimylėjo agresyvų ir labai pavydų vyrą, kuris aiškinosi santykius šantažu ir isterija. Agresiją palaikiusi audringu temperamentu, ji nesiryžo su juo išsiskirti penkerius metus.
- 4 priežastis. Jums sunku parodyti jausmus. Tvardantis emocijas žmogus dažnai gyvena santuokoje su nesivaldančiu žmogumi. Pavyzdžiui, santūrus vyras dažnai sutinka isterišką moterį, kuri kelia scenas dėl menkiausių priežasčių. Kitaip tariant, partneris jums reikalingas, kad išreikštumėte jausmus, kurių nesugebate patirti.
Ką daryti?
*Išreikšti savo emocijas. Ir teigiamas, ir neigiamas emocijas reikškite priimtinu jums būdu ir iš karto, kai tik jų kyla.
*Nebijoti konfliktų. Dažnai susiję su pikčiurnomis žmonės bijo konflikto, todėl bando surasti kompromisą arba prisitaikyti prie partnerio. Ši taktika neveiksminga, nes agresyvų žmogų tik skatina. „Jeigu tai praeina, vadinasi, viską darau teisingai!“ - mano jis.
Myers-Briggs Tipologija (MBTI)
Tai - viena populiariausių pasaulyje Myers-Briggs tipologija (MBTI), paremta Carlo Gustavo Jungo „Psichologinių tipų“ teorija.
Temperamentas - tai įgimtas ir santykinai pastovus žmogaus savybių rinkinys, mažai kintantis dėl aplinkos poveikio. Jis nėra tiesiogiai susijęs su asmenybės bruožais, bet gali turėti įtakos jų formavimuisi.