Kokią Darbo Vietą Galima Susikurti?

Atėjus vasaros sezonui ir vaikų atostogoms, darbuotojai dažnai nori perkelti savo darbo vietą į kitas vietoves ar net šalis, kuriose galėtų derinti darbą su laisvalaikiu ar leisti laiką kartu su šeima.

Darbo Teisės Ypatumai

Darbo teisėje, skirtingai nuo sutarčių (civilinės) teisės, galioja specifinis reguliavimo metodas. Jei sutarčių teisėje šalims privalomos tik tos sąlygos, kurios buvo nurodytos jų abiejų pasirašytoje sutartyje, ir nei viena šalis neturi teisės vienašališkai nustatyti kažkokių papildomų taisyklių, tai darbo teisėje darbdavys turi teisę vienašališkai nustatyti bet kokias taisykles (darbo sąlygas), kurios nebuvo specialiai aptartos darbo sutartyje.

Žinoma, darbdavys vienašališkai nustatydamas darbo sutartyje neaptartas darbo sąlygas negali pažeisti imperatyvių įstatymo normų, o taip pat pabloginti darbuotojo darbo sąlygas palyginus su įstatymų nustatytomis, tačiau be šių apribojimų darbdavys yra laisvas spręsti dėl darbo organizavimo ir darbo sąlygų įmonės darbuotojams nustatymo bei keitimo (DK 3 str. 7 - 9 d.).

Toks specifinis darbo teisės reguliavimo metodas lemia skirtingas darbdavio ir darbuotojo derybines pozicijas sudarant darbo sutartį: darbdavys visada stengiasi įrašyti į darbo sutartį kiek įmanoma mažiau sąlygų ir atitinkamai pasilikti kiek įmanoma didesnę laisvę kitas sąlygas nustatyti ir keisti vienašališkai, na o darbuotojas laikosi diametraliai priešingos pozicijos ir yra suinteresuotas suvaržyti darbdavio galimybes vienašališkai keisti darbo sąlygas.

Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad Vyriausybės patvirtinta pavyzdinė darbo sutarties forma yra tik pavyzdinė, neprivaloma. Įmonės, atsižvelgdamos į savo darbo organizavimo specifiką, turėtų pačios pasidaryti darbo sutarties šabloną su tipinėmis joms aktualiomis sąlygomis. Vyriausybės patvirtintas pavyzdys siūlo darbo sutartyje nustatyti ženkliai daugiau darbo sąlygų, nei to reikalauja įstatymas ir, nors derybų su darbuotoju rezultatas gali atitikti Vyriausybės siūlomą susitarimo apimtį, dažniausiai susitarimų apimtis būna kur kas mažesnė.

Darbo sutarties turinio prasme naujojo ir senojo Darbo kodekso reikalavimai sutampa, taigi vien dėl naujo kodekso įsigaliojimo senų darbo sutarčių perrašinėti ar keisti nereikia.

Komandiruotės

„Kadangi Darbo kodeksas nenumato „darbostogų" sąvokos, tai tuo atveju, jei darbdavys siunčia darbuotoją atlikti darbo funkcijas kitoje, ne nuolatinėje darbo vietoje, darbdavys privalo įforminti komandiruotę", - pabrėžia pranešime cituojamas Š. Orlavičius.

VDI kancleris akcentuoja, kad Darbo kodekso 107 str. 1 d. nurodyta, jog „darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje".

Taigi jeigu darbdavys siunčia darbuotoją atlikti pareigas pagal darbo sutartį kitoje, negu yra jo nuolatinė darbo vieta, vietoje, tai yra kitame administraciniame vienete arba kitoje valstybėje, tai pagal Darbo kodeksą tai laikoma komandiruote, kurios metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis ir mokami dienpinigiai, jeigu komandiruotė trunka ilgiau negu darbo dieną (pamainą) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį.

Nuotolinis Darbas

„Svarbu paminėti ir Darbo kodekse reglamentuotą nuotolinio darbo atvejį, pavyzdžiui, kai darbuotojas visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje ir darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu yra darbo vieta, vietoje, taip pat naudodamas informacines ir elektroninių ryšių technologijas.

Š. Orlavičius pabrėžia, kad skiriant dirbti nuotoliniu būdu raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai, jeigu tokie keliami, darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka.

„Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos, na, o kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu", - pažymi Š.

Taigi, darbuotojas ir darbdavys gali susitarti, kad darbuotojas dirbs iš jo pasirinktos vietos, pavyzdžiui, iš sodybos, užsienio valstybės ar kitos jam priimtinos vietos, taip lengviau suderindamas darbą ir poilsį.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) teigimu, pagrindiniai iššūkiai su darbu nuotoliu daugumą ištiko netikėtai - atėjus pandemijai 2020 m.

Prasidėjus pandemijai ir daugeliui žmonių persikėlus dirbti iš namų, pasak inspekcijos atstovų, buvo pastebėtas padidėjęs darbdavių susidomėjimas stebėti ir kontroliuoti darbuotojų veiklą. Darbdaviai panoro kontroliuoti darbuotojų darbą iš namų, tai stengdamiesi įgyvendinti įvairiomis priemonėmis - garso ir vaizdo įrašymu, su darbu ir ne su darbu susijusių susirašinėjimų skaitymu, sekimu ir kt.

Nors pandemija jau kurį laiką pasibaigusi, tačiau daugelis darbuotojų dar renkasi dirbti iš namų. Tuo tarpu darbdavių noras sekti darbuotojų veiklą nesumažėjo.

Vis dėlto darbuotojų stebėjimas nėra papratas - kiekvienas toks veiksmas turi būti pagrįstas ir nepažeisti darbuotojų privatumo. Kaip praneša VDAI, darbuotojai privalo būti informuojami apie jų stebėseną, kaip tai numato BDAR 13 straipsnis. Informavimas turi būti vykdomas pasirašytinai arba kitokiu būdu, patvirtinančiu darbuotojo žinojimą apie vykdomą stebėseną.

Teisininkė Indrė Mažeikaitė pasakoja, kad visais atvejais, jeigu nusprendžiama darbuotojo veiklą kontroliuoti kitomis priemonėmis, darbuotojas privalo būti informuotas. Pasak jos, darbuotojui turi būti pranešta, kad darbdavys gali imtis priemonių stebėti susirašinėjimą ar kitą jo bendravimą, taip pat - apie tokių priemonių įgyvendinimą bei pasekmes darbuotojui.

Teisininkė I. Mažeikaitė pabrėžia, kad darbuotojas turi gauti informaciją ir apie darbdavio vykdomo stebėjimo apimtį, ir įsibrovimo į darbuotojo privatumą laipsnį. Be to darbdavys turi pateikti aiškias priežastis, kurios pateisintų jo darbo metu atliekamą stebėjimą.

Visgi jeigu darbdavio veiksmai yra pernelyg įsibraunantys į asmeninę erdvę, gali kilti nepasitenkinimas ir pasipriešinimas iš darbuotojų pusės.

Advokatas Aleksandras Kovalevskis pabrėžia, kad tais atvejais, kai darbuotojo veikla yra stebima nelegaliai, yra vykdomas rimtas įstatymų pažeidimas.

„Lietuvoje galiojantis darbo kodeksas numato, kad darbdavys privalo gerbti darbuotojų teises į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą. Darbdaviui įgyvendinant nuosavybės ar valdymo teises į darbo vietoje naudojamas informacines ir elektroninių ryšių technologijas, negali būti pažeidžiamas darbuotojų asmeninio susižinojimo slaptumas“, - nurodo A. Kovalevskis.

Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), įmonėms, neteisėtai stebinčioms darbuotojų veiklą, gali būti skirtos reikšmingos administracinės baudos. Maksimali bauda gali siekti iki 20 milijonų eurų arba iki 4% ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos.

Lukas (vardas pakeistas - red. past.) pasakoja, kaip praeitoje darbovietėje teko susidurti su nemalonia staigmena - vyras, dirbantis IT srityje, nė neįtarė, kad visas jo darbas yra fiksuojamas. Kaip pasakoja Lukas, jis dirbo iš namų su įmonės duotu kompiuteriu. Tik po kurio laiko netikėtai sužinojo, kad kompiuterio ekranas periodiškai fotografuojamas, o tas nuotraukas gavę vadovai stebi darbuotojo veiklą.

„Dirbau programuotoju. Neatsimenu tiksliai, bet darbo sutartyje nebuvo nurodyta apie stebėjimą. Žmonės sužinodavo tik pradėję dirbti, kai pirmą kartą „nusižengdavo“, iki tol jie realiai net nežinodavo. Buvo įdiegta programinė įranga, kuri kas 10 ar 15 minučių darydavo ekrano nuotrauką. Mes nematydavome tų ekrano nuotraukų, jas matydavo tik projektų vadovas ir direktorė“, - pasakoja Lukas.

Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.

Statinių ir jų patalpų, kuriuose įrengiamos darbo vietos, stabilumo ir tvirtumo, darbo vietų įrengimo, patalpose ir įmonės teritorijoje esančių judėjimo kelių bei evakuacinių išėjimų ir evakuacinių kelių įrengimo, elektros instaliacijos įrengimo, darbo vietų, esančių ne statiniuose įmonės teritorijoje (įmonei priklausančiame nuosavybės teise arba įstatymų nustatyta tvarka įmonės valdomame ar naudojamame žemės, vidaus ar jūros priekrantės vandenų plote su nustatytomis ribomis), bendruosius reikalavimus ir kitus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus darbo vietoms nustato Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai.

Darbo Sutarties Ypatumai

Grafoje darbovietė tipiškai nurodoma tik įmonės pavadinimas, pvz., UAB „KAŽKOKS PAVADINIMAS“.

Jei įmonė turi geografiškai nutolusių dalinai savarankiškų padalinių, gali būti nurodomas tokio padalinio pavadinimas, pvz., UAB „VILNIAUS ĮMONĖ“ Klaipėdos skyrius. Šioje grafoje primygtinai nerekomenduojama nurodyti fizinių adresų.

Grafoje darbo funkcija tipiškai nurodoma tik pareigybės pavadinimas, pvz., stalius. Primygtinai nerekomenduojama šioje grafoje dėti nuorodą į konkretų tos pareigybės aprašymą (pareigines instrukcijas, pareiginius nuostatus ir pan.). Tą padarius atitinkamas pareigybės aprašymas taps darbo sutarties dalimi ir atitinkamai nebegalės būti keičiamas vienašališkai.

Dinamiškoje verslo aplinkoje toks griežtas susitarimas dažnai sukelia itin didelių nepatogumų organizuojant darbą, nors neabejotinai yra labai palankus darbuotojui.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tiek pagal seną, tiek ir pagal naują Darbo kodeksą pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos, pareiginiai nuostatai ir pan.) nėra privalomi. Jų rengimo poreikį lemia ne įstatymas, o verslo poreikiai nustatyti specialias elgesio taisykles tam tikras pareigas užimantiems darbuotojams, pvz., pareigą pardavimų vadybininkui registruoti tam tikrus veiksmus su klientais įmonės naudojamoje CRM sistemoje.

Grafoje darbo užmokestis nustatomas darbo užmokestis pagal taikomą (faktinę ar formalią) darbo apmokėjimo sistemą.

Pagal naują Darbo kodeksą rekomenduojama darbo sutartyje nurodyti tik bazinį mėnesinį ar valandinį darbo užmokestį (t. y. ne visą darbo užmokestį, o tam tikrą jo dalį), o kintamą darbo užmokesčio dalį nustatyti įmonės vidaus dokumentuose (darbo apmokėjimo sistemoje, darbo tvarkos taisyklėse ar pan.), pvz., „fiksuotas mėnesinis darbo užmokestis - x EUR“.

Aktyvi darbo rinka ir įvairių sričių specialistų paklausa šiandien daugeliui darbuotojų leidžia gana lengvai pakeisti darbo vietą. Atrodo, kad galimybių rasti svajonių darbą dar niekada nebuvo tiek daug. Tačiau idealios, prasmę ir pasitenkinimą teikiančios darbo vietos paieška gali virsti nesibaigiančiu atrankų maratonu.

Meistriškumas dirbti (angl. Job Crafting) apibrėžiamas kaip sąmoningos darbuotojo pastangos pakeisti savo darbo pobūdį, pavyzdžiui, išplečiant atliekamų užduočių spektrą ar atsakomybės ribas, nustatant naujus tikslus ir siektinus rezultatus. Viena vertus, meistriškumas dirbti gali reikšti didesnes profesines ambicijas, sudėtingesnius iššūkius ir ne tokią ramią bei prognozuojamą rutiną. Kita vertus, tai gali suteikti naujų augimo galimybių ir didesnį galutinį pasitenkinimą esama darbo vieta.

Trečiasis aspektas - tai mūsų požiūris į darbą ir tai, kokią prasmę jam suteikiame. Kiekvienas darbas, išskyrus savanorišką veiklą, yra vertės mainai, kai mes leidžiame darbdaviui pasitelkti mūsų gebėjimus ir už tai gauname sutartą užmokestį. Už gaunamus pinigus galime tenkinti savo asmeninio gyvenimo poreikius.

Žinoma, čia labai svarbi organizacijos komunikacija ir dėmesys tam, dėl ko ji apskritai egzistuoja. Stengiantis pačiam ieškoti darbo prasmės, visada naudinga pasitelkti priartinantį žvilgsnį - žiūrėti ne į visumą, o į detales.

Meistriškumas dirbi prasideda nuo esamos situacijos įvertinimo. Turėtume pirmiausia peržiūrėti savo kasdienes užduotis, išanalizuoti, kas mums patinka, o kas kelia nuobodulį ar apatiją. Kitas žingsnis - aptarti savo pastebėjimus su savo tiesioginiu vadovu, gauti jo palaikymą ar patarimų, kurie padėtų įgyvendinti pokytį.

Ergonomika Darbo Vietoje

Ergonomika - vis dažniau darbo vietoje sutinkama sąvoka, daranti įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui. Ergonomiška darbo vieta gali padėti išvengti prastos fizinės sveikatos, pagerinti darbuotojų savijautą ir paskatinti produktyvumą. Naudojant tinkamus baldus ir įrangą kartu bei žinant apie taisyklingas darbo pozicijas, galima išvengti kūno skausmų ir įtampos. Gera ergonomika remiasi fizinių, psichologinių ir socialinių veiksnių bei kiekvieno žmogaus individualios situacijos įvertinimu.

Ilgą laiką ergonomikos sąvoka buvo siejama tik su žmogaus ir daikto sąveika. Tai vis dar svarbi dalis, ir yra daugybė funkcionalių, ergonomiškų produktų, kurie palengvina kasdienybę, pavyzdžiui, aktyvaus sėdėjimo kėdės. Tačiau šiandien ergonomika apima kur kas daugiau. Tai holistinis požiūris į darbo vietą: fizinės aplinkos ir darbo pritaikymas darbuotojams. Ergonomiška darbo vieta pritaikoma žmonėms, kurie joje dirba, o ne atvirkščiai.

Mes geriau jaučiamės, kai darbo sąlygos atitinka mūsų individualius fizinius ir psichologinius poreikius. Svarbu įvertinti skirtumus, pvz., fizinę jėgą, kūno sudėjimą, gebėjimą apdoroti informaciją.

Biuro erdvė turi būti pritaikoma vartotojui su reguliuojama biuro kėde ir reguliuojamo aukščio stalu. Taip pat turi būti pakankamai vietos kojoms ir tinkamas atstumas iki monitoriaus.

Reikėtų sėdėti taip, kad nugara būtų atsirėmusi į kėdės atlošą, pėdos remtųsi į grindis, alkūnės būtų 90° kampu ant stalo, o ekrano viršus - akių lygyje. Svarbiausia dažnai keisti padėtį ir derinti sėdėjimą su stovėjimu.

Gaukite mūsų interjero dizaino ekspertų patarimus! Mes, AJ Produktai, visada pasiruošę Jums pagelbėti ir patarti interjero dizaino bei sprendimų klausimais. Turite klausimų apie baldų apmušalo pasirinkimą, norite pasisemti įkvėpimo ar sužinoti koks interjero sprendimas geriausiai tiktų Jūsų turimai erdvei - susisiekite su mumis. Mes džiaugsimės galėdami Jums pagelbėti!

Darbo Vietos Reikalavimai Pagal Įstatymus

1. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.

2. Statinių ir jų patalpų, kuriuose įrengiamos darbo vietos, stabilumo ir tvirtumo, darbo vietų įrengimo, patalpose ir įmonės teritorijoje esančių judėjimo kelių bei evakuacinių išėjimų ir evakuacinių kelių įrengimo, elektros instaliacijos įrengimo, darbo vietų, esančių ne statiniuose įmonės teritorijoje (įmonei priklausančiame nuosavybės teise arba įstatymų nustatyta tvarka įmonės valdomame ar naudojamame žemės, vidaus ar jūros priekrantės vandenų plote su nustatytomis ribomis), bendruosius reikalavimus ir kitus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus darbo vietoms nustato Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai.

Mikroklimato Parametrai Darbo Vietose

Dirbančiojo žmogaus organizmas reaguoja į daugelį įvairių dirgiklių: darbo operacijų trukmę, klausos, uoslės, regėjimo bei lytėjimo organų poveikį.

Žmogus greitai pavargsta, jeigu netinkamai organizuotas darbas. Patalpos temperatūra turi būti reguliuojama, kad jos svyravimai neveiktų žmogaus organizmo. Darbo patalpų temperatūra neturi būti aukštesnė kaip 28º C.

Dirbant lengvą fizinį darbą, geriausia savijauta esti, kai oro temperatūra 16 - 20 ºC, o dirbant sunkų fizinį darbą - 10-15º C. Be to, tai priklauso nuo oro cirkuliacijos greičio, oro drėgmės.

Optimali santykinė oro drėgmė darbo patalpose turi būti 40 - 60 %. Didelė santykinė drėgmė žemoje temperatūroje gali sukelti organizmo peršalimą, o aukštoje temperatūroje - organizmo perkaitimą.

Patalpose turi būti natūralus ir mechaninis vėdinimas. Darbo vietų apšvieta gali būti natūrali ir dirbtinė.

Pradėjęs eksploatuoti naujai pastatytą ar rekonstruotą įmonę, darbdavys privalo ne vėliau kaip per 3 dienas atlikti darbo vietų higieninį įvertinimą. Higieninius tyrimus atlieka visuomenės sveikatos centrų laboratorijos ir kitos akredituotos laboratorijos. Vertinimą organizuoja ir darbus finansuoja įmonė.

tags: #kokia #gali #buti #darbo #vieta