Lietuvos pensijų sistema nuolat sulaukia dėmesio dėl įvairių priežasčių, įskaitant pensijų dydžius ir jų skirtumus tarp skirtingų gyventojų grupių. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokia yra didžiausia pensija Lietuvoje, kaip ji skiriasi nuo vidutinės pensijos, ir kokie veiksniai lemia tokius skirtumus.
Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuva pensijoms skiria daug mažiau pinigų. Dėl to pabaigus darbinę karjerą išmokos iš „Sodros“ sudaro santykinai nedidelę buvusio atlyginimo dalį. Kita vertus, ir mūsų šalyje yra pensininkų, kurių senatvės pensija gerokai viršija vidutinį darbo užmokestį.
Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia 669 eurus, turint būtinąjį stažą - 720 eurų.
Didžiausios pensijos, kaip teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič, viršija 2 tūkst. eurų, jas gauna 440 žmonių (0,1 proc. visų senatvės pensijos gavėjų). Keturių didžiausių senatvės pensijų vidurkis yra 3346 eurai.
„Didesnes nei 2 tūkst. eurų pensijas paprastai gauna žmonės, kurie dirbo ilgiau nei iki 80 metų, jų darbo stažas viršija 60 metų. Jų darbo pajamos buvo aukštesnės nei vidutinės, tad šie žmonės sukaupė taip pat daug pensijų apskaitos vienetų“, - paaiškino M. Kozič.
Dalis gavėjų, kurie gauna didžiausias pensijas, jos teigimu, pasinaudojo pensijos atidėjimo galimybe.
Jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais. Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima ne mažiau nei vieneriems metams, bet ne ilgiau nei 5 metams.
„Atidėjus pensijos skyrimą 5 metams, pensija padidėja 40 proc. Papildomai per tą laiką pensija yra kasmet indeksuojama. Jei pasiekęs pensinį amžių žmogus toliau dirba, jo pensija kiekvienais metais padidėja dar ir dėl to, kad jis įgyja daugiau stažo ir pensijų apskaitos taškų“, - informavo „Sodros“ atstovė.
Dar 48 tūkst. žmonių, kaip nurodė M. Kozič, gauna virš tūkstančio eurų siekiančią pensiją. Įdomu, kad 2023 metų lapkritį tokių žmonių buvo 14 tūkst. Iš viso senatvės pensijas gauna apie 630 tūkst. žmonių.
Vidutinės pensijos Lietuvoje dinamika
Kaip rodo atvira.sodra.lt duomenys, spalio pabaigoje 80,7 tūkst. žmonių buvo dirbantys pensijų gavėjai. Naujausiais duomenimis, 8 tūkst. žmonių Lietuvoje gauna išankstinę senatvės pensiją.
Kitais metais vidutinė senatvės pensija turėtų padidėti 80 eurų ir pasiekti 750 eurų, turint būtinąjį stažą - išaugti 90 eurų ir pasiekti 810 eurų.
„Sodros“ kovo mėn. duomenimis, 87 žmonės Lietuvoje gavo dviejų tūkstančių eurų dydžio ir didesnę senatvės pensiją. Šių žmonių vidutinis bendras darbo stažas - 55,9 metų.
Politikai skaičiuoja, kad po poros metų vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sieks 755 eurus, o turint būtinąjį stažą - 816 eurų. Toks augimas spartesnis, nei buvo numatyta anksčiau.
Štai Albertas iš Alytaus pasakojo turintis reikalingą darbo stažą, tačiau gaunantis vos 450 eurų siekiančią pensiją.
„Sodros“ duomenimis, 596-636 eurų dydžio senatvės pensijas (už visą mėnesį, be užsienio išmokų skyriaus pensijų gavėjų) gauna 50,2 tūkst. šalies senjorų (8,6 proc.), 636-700 eurų dydžių pensijas gauna 64,9 tūkst.
Vos 250-270 eurų siekiančias pensijas gauna 22 asmenys, 270-290 eurų - 404 senjorai, 290-320 eurų - 4,6 tūkst. pensininkų, 320-350 eurų - per 16 tūkst. žmonių, 350-380 eurų - kiek daugiau nei 30 tūkst. asmenų, 380-410 eurų - 33,3 tūkst. asmenų, 410-450 eurų siekiančią pensiją gauna 44,5 tūkst. senjorų, 450-500 eurų - beveik 60 tūkst. pensininkų, 550-596,12 euro pensijas gauna apie 63 tūkst.
„Sodros“ atstovės Malgožatos Kozič teigimu, kovo mėnesio duomenimis, 87 asmenys Lietuvoje gavo dviejų tūkstančių eurų dydžio ir didesnę senatvės pensiją.
„Jei žmogus visą gyvenimą gavo didelį darbo užmokestį ir ilgai dirbo, tokio dydžio pensija yra įmanoma. Vis dėlto tarp tokio dydžio pensijas gaunančių žmonių yra nemažai atidėjusių senatvės pensijos mokėjimą 1-5 metams - taip jie pasididino senatvės pensiją 8-40 proc. Minimalus atidėjimo terminas yra vieneri metai“, - LRT.lt nurodė M. Paklausta, kuo tokių pensijų gavėjai gyvenime užsiėmė, M. Kozič nurodė, kad „Sodra“ pensijų dydžių pagal pensijų gavėjų buvusias profesijas neanalizuoja.
„Paprastai tariant, jei žmogus pradėjo nuo valytojo, o per 20 metų tapo direktoriumi, vis tiek tos įmonės teikiamoje informacijoje jis dokumentuose funkcionuos su valytojo kodu. Galbūt žmogus visą gyvenimą dirbo vadovaujamose pareigose, o kelerius metus iki pensijos praleido būdamas sodo bendrijos pirmininkas. Tad šiuo metu neturime įrankių analizuoti pensijų dydžius pagal buvusias profesijas, vertiname bendrai - pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo metais ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų dydžio“, - komentuoja M. J.
Remiantis „Euromonitor International“ duomenimis, per pastaruosius 20 metų realios (atskaičius infliaciją) gyventojų pajamos iš socialinių išmokų vienam gyventojui padidėjo 212,1 proc., o tai viršija 191,4 proc.
„Pajamų nelygybės kontekste tai ypač svarbu, nes bendras darbo užmokesčio lygis dažnai yra žymiai didesnis nei pajamos iš valstybės. Pavyzdžiui, vidutinė neto pensija 2024 m. balandį Lietuvoje siekė 480 eurų, tuo tarpu vidutinis neto darbo užmokestis 2024 m. pirmąjį ketvirtį buvo apie 1,300 eurų, t. y. vidutinė pensija atitiko tik 37 proc. Ji antrina, kad apie 44 proc. šalies senjorų gauna mažesnę nei vidutinę pensiją (mažiau nei 500 eurų), tuo tarpu darbingo amžiaus asmenų, gaunančių mažesnes nei vidutines pajamas, yra apie 43 proc., t. y. „Atkreipiant dėmesį į tai, kad vidutinė pensija yra daugiau nei dvigubai mažesnė už vidutines darbo užmokesčio pajamas, galime teigti, kad mūsų senjorams yra žymiai sudėtingiau užsitikrinti orų pragyvenimo lygį, ypač turint omenyje augančias pagrindines išlaidas (būstui, maistui), kurios suvalgo didelę socialiai jautresnių segmentų biudžeto dalį“, - akcentuoja J.
Anot „Euromonitor International“, 2023 metais senjorų išlaidos būtinosioms reikmėms sudarė 45,8 proc. viso jų biudžeto, palyginti su 36 proc. I.
Įsigalioja antrosios pensijų kaupimo pakopos reforma: ką reikia žinoti?
Mažos pensijos ir, palyginti su Vakarų valstybėmis, žema pensijų pakeitimo norma - opios ilgalaikės Lietuvos struktūrinės problemos, antrina Šiaulių banko vyr. Žemas pensijas senjorai gauna dėl įvairių priežasčių, kai kurios jų - struktūrinės. Valstybės kontrolė pastebėjo, kad Lietuvos pensijų sistemos pokyčiai buvo daugiau orientuoti į skurdo mažinimą, bet ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje, užtikrinant asmeniui artimas iki pensijos buvusioms gyvenimo sąlygas. Pensinio amžiaus žmonių skurdo problema, I.
Apskritai daugiapakopės pensijų sistemos yra atsparesnės ekonominiams svyravimams ir demografinėms duobėms. Pensijų sistemos daugiapakopiškumas leidžia stabilizuoti sistemą, diversifikuojant pensijų išmokų šaltinius.
Dauguma - apie 84 proc. respondentų - nurodė, kad to nepakanka, 11 proc. manė, kad pakanka, o 5 proc. Ekspertai pastebi, kad vis daugiau žmonių ieško papildomų būdų užtikrinti finansinį saugumą senatvėje. Viena iš efektyviausių priemonių - II pakopos pensijų kaupimas.
Tačiau daugelis gyventojų nežino, kiek tiksliai lėšų galėtų sukaupti iki pensinio amžiaus, jei liktų sistemoje. Pasinaudojus pensijos skaičiuokle, galite pamatyti realius skaičius ir tikslias prognozes. Be to, valstybė prie asmens įmokų prisideda papildoma 1,5 proc. įmoka nuo vidutinio šalies atlyginimo.
Pensijų sistemos schema Lietuvoje
Kaip Apskaičiuojama Pensija?
Kaip aiškina Sodra, žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo minimalaus atlyginimo, ir žmogaus, kuris dirbo 35 metus ir mokėjo įmokas nuo vidutinio darbo užmokesčio, pensijos skirsis. Pensijos dydį lemia sukauptas stažas senatvės pensijai, įgyti apskaitos vienetai (taškai) bei galiojantis bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė.
Stažas senatvės pensijai skaičiuojamas metais ir yra susietas su minimalia mėnesio alga (MMA). Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų minimalių mėnesio algų (MMA). Jeigu įmokų sumokėta mažiau, atitinkamai įgyjama mažiau stažo. Daugiau negu metų stažo per metus įgyti negalima.
Vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis. Per metus galima įgyti daugiausia 5 apskaitos taškus. 2023 m. VDU siekia 1684,90 Eur.
Šiemet būtinasis stažas - 33 metai, tad tie, kas sukaupė, tarkim, 30 metų stažo senatvės pensijai, neturi sukaupę būtinojo stažo.
Minimalus ir Būtinasis Stažas - Kuo Jie Skiriasi?
Šiuo metu moterų pensinis amžius yra 64 metai, vyrų - 64 metai ir 6 mėnesiai. Senatvės pensijos amžius bus palaipsniui didinamas, kol 2026 metais pasieks 65 metų ribą ir moterims, ir vyrams.
Kad galėtų gauti senatvės pensiją, žmogus turi būti pasiekęs pensinį amžių ir sukaupęs bent minimalų darbo stažą - 15 metų. Neįgijusieji 15 metų stažo pensijai neturi teisės gauti senatvės pensijos.
Socialinio draudimo pensijų įstatymas taip pat numato, kad jei žmogus turi minimalų 15 metų stažą senatvės pensijai gauti, bet neturi būtinojo stažo (šiemet jis siekia 33 m.), jam skiriamos senatvės pensijos bendroji dalis yra socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, t. y. nemažinama, nurodo Sodra.
Kodėl Pensijos Lietuvoje Tokios Mažos?
Daugelis galvoja, kad nusipelno didelės pensijos, nes dirba ilgai ir moka daug įmokų „Sodrai“. Toks įsitikinimas teisingas tik iš dalies. Iš tiesų žmonės „Sodroje“ neturi savo sąskaitos kaip indėlio banke ar antrosios pakopos fonde ir iš sumokėtų įmokų nekaupia nuosavos pensijos.
Dabar dirbančių žmonių įmokos surenkamos ir pensijų pavidalu išmokamos tiems, kas jau nebedirba ir yra išėję į pensiją. Mokantys pensijų draudimo įmokas, kurios sudaro 8,72 proc. atlyginimo, „sukaupia“ tik pensines teises, numatytas įstatyme, bet ne pinigus pensijai. O įstatymus galima pakeisti.
Jeigu „Sodra“ surinks mažiau pinigų arba bus krizė, kaip 2008 m., pensijos gali būti sumažintos. Net jei išeinantys į pensiją ir bus pradirbę ilgiau, sumokėję daugiau.
Europos Sąjungos šalyse pensijoms skiriamos išlaidos vidutiniškai sudaro daugiau kaip 12 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuvoje šis rodiklis daug mažesnis ir viršija vos 7 proc. Kadangi pinigų iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto skiriama mažai, tai ir pensijos nėra didelės.
„Eurostat“ duomenimis, vidutinė pensijų pakeitimo norma (pensijos santykis su atlyginimu) visoje Europos Sąjungoje sudaro 61 proc., o Lietuvoje - vos 38 proc. Vis dėlto šis skaičius gali klaidinti. Mat Lietuvoje atlyginimai 2019 m. buvo dirbtinai padauginti iš 1,289, o net didžiausios pensijos, kitaip nei visoje Europoje, nėra apmokestinamos. Praėjusių metų gale vidutinė lietuviška pensija buvo 598 eurai, o vidutinė alga - 1432 eurai atskaičius mokesčius. Taigi vidutinė pensija sudarė vos 42 proc. algos.
Pensijų Gavėjų Pasiskirstymas Pagal Pensijų Dydį
Apžvelkime, kaip pasiskirsto pensijų gavėjai pagal gaunamų pensijų dydį:
- Daugiau kaip 1000 eurų pensiją gauna daugiau kaip 14 tūkst. asmenų.
- Didžioji dauguma senjorų kas mėnesį gauna iki 700 eurų pensiją - tokių yra 523 tūkst.
- 596-636 eurų dydžio senatvės pensijas gauna 50,2 tūkst. šalies senjorų (8,6 proc.).
- 636-700 eurų dydžių pensijas gauna 64,9 tūkst.
Didžiausios pensijos, kaip teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič, viršija 2 tūkst. eurų, jas gauna 440 žmonių (0,1 proc. visų senatvės pensijos gavėjų).
Keturių didžiausių senatvės pensijų vidurkis yra 3346 eurai.
Pensijų dydžių palyginimas
Papildomos Išmokos ir Pensijų Kaupimas
Kaip teigia „Sodra“, vienas žmogus gali gauti kelias pensines išmokas, pavyzdžiui, senatvės pensiją ir vienišo asmens išmoką, arba senatvės pensiją ir nukentėjusiųjų asmenų pensiją.
„Žmonės, kurie dalyvavo antros pakopos pensijų kaupime, papildomai gauna pensijų fondų išmokas arba pensijų anuitetus iš „Sodros”. Statistiką apie kiekvienos išmokos dydžius ir gavėjus kaupiama atskirai”, - paaiškino M. Kozič.
Atsižvelgdama į tai, kad nuo 2004 metų pradėjusia veikti privataus pensijų kaupimo sistema visą savo profesinį gyvenimą dar negalėjo pasinaudoti nė vienas šalies dirbantysis, jos rezultatus asociacija vertina pozityviai.
LIPFA vadovas T. Gudaitis, kalbėdamas apie pensijų kaupimo rezultatą, teigia, kad jį reikšmingai nulemia ir kaupimo sparta, priklausanti nuo įmokų dydžio bei reguliarumo.
Kaip 15min informavo „Sodra“, 900-1000 eurų pensijas šiuo metu gauna šiek tiek daugiau nei 10 tūkst. gyventojų, o didesnes negu 1000 eurų - 14,2 tūkst. šalies pensininkų. Tuo tarpu didžioji dauguma senjorų kas mėnesį gauna iki 700 eurų pensiją - tokių yra 523 tūkst.
Sodros komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič 15min komentavo, kad pensijos dydis yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo atlyginimas.
„Paprastai tariant, kuo didesnis žmogaus darbo stažas ir kuo didesnis buvo jo atlyginimas, tuo didesnė bus pensija. Be to, jei žmogus išėjęs į pensiją vis dar dirba, jis toliau kaupią stažą ir pensijos apskaitos vienetus, tad kiekvienais metais jo pensija padidėja papildomai“, - komentavo M.Kozič.
tags: #kokia #gali #buti #didziausia #pensija