Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo tvarka, ribojanti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Ši tvarka numato, kad didžiausia suma, kuria galima atsiskaityti grynaisiais, yra 5 000 eurų.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atskleidė, kad per šį laiką gavo net 22 tūkst. pranešimų apie mokėjimus didesnėmis grynųjų sumomis, o virš 300 žmonių jau buvo nubausti.
Atsiskaitymo Grynaisiais Apribojimai
Nuo 2022-11-01 įsigaliojo įstatymas, kuris numato, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 000 eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Bendra dalimis atliktų atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį suma grynaisiais pinigais negali viršyti 5 000 eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.
Apribojimai atsiskaityti grynaisiais pinigais taikomi visiems Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims, kai atsiskaitymai vykdomi Lietuvos Respublikos teritorijoje. AGPRĮ taikomas tik, kai atsiskaitymai vykdomi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsiskaitant kitose šalyse turi būti vadovaujamasi tos šalies įstatymais.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1 knygos II dalis reglamentuoja sandorius, CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.
Išimtys, Kai Galima Atsiskaityti Grynaisiais Viršijant 5 000 Eur Sumą
AGPRĮ 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad AGPRĮ numatyti ribojimai netaikomi, jeigu tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant.
Iš esmės visi sandoriai, viršijantys 5 000 eurų, yra iš anksto numatomi. Už tokią sumą pirkiniai paprastai yra planuojami ir nevykdomi spontaniškai.
Atsiskaityti nedelsiant nebent gali sutrukdyti sutrikęs pirkėjo (mokėtojo) ir (arba) pardavėjo (gavėjo) mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugų teikimas elektroninėje erdvėje, autentifikavimo priemonių (pvz., Smart-ID, m. parašo) sutrikimai, sutrikęs interneto (taip pat ir mobilusis) ryšys, kuriuo naudojasi pirkėjas, ar tai, kad kuri nors iš sandorio šalių neturi sąskaitos.
Sutrikimas pripažįstamas, jei tai galėtų patvirtinti paslaugų teikėjas.
Sandorio Skaidymas
AGPRĮ neapibrėžia sandorių skaidymo atvejų, todėl kiekvienu atveju atliekamas individualus vertinimas, nustatant visas reikšmingas aplinkybes, tokias kaip pvz. sandorio šalis, ekonominę logiką, verslo specifiką ir pan. Tačiau sandorio šalys neturi teisės skaidyti sandorio, jeigu taip galėtų būti išvengta AGPRĮ nustatyto atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo.
Atsiskaitymai Per Mokėjimo Paslaugų Teikėjus
AGPRĮ 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad AGPRĮ ribojimai netaikomi, jeigu tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius atliekami per įstatymuose nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas.
Kas laikoma mokėjimo paslaugų teikėju numato Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 6 straipsnis, kuriame nurodyta, kad mokėjimo paslaugų teikėjai yra:
- kredito įstaigos;
- elektroninių pinigų įstaigos;
- mokėjimo įstaigos;
- pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka turinčios teisę teikti mokėjimo paslaugas;
- Europos Centrinis Bankas ir valstybių narių centriniai bankai, kai jie teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su jų, kaip pinigų ar valstybės institucijų, funkcijomis;
- valstybių narių valstybės, regionų ir savivaldybių institucijos, kai jos teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su jų, kaip valstybės, regionų ar savivaldybių institucijų, funkcijomis.
Atsiskaitymai Naudojantis "Perlo" Terminalo Paslaugomis
Atsiskaityti grynaisiais pinigais naudojantis „Perlo“ terminalo paslaugomis galima tuo atveju, jeigu grynųjų pinigų perlaidos fiziniams ar juridiniams asmenims atliekamos į Lietuvoje veikiančių bankų, kredito unijų ar kitų elektroninių pinigų įmonių sąskaitas ir taip yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas.
Darbo Santykiai ir Atsiskaitymai Grynaisiais
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 ir 140-8 straipsniuose nurodytus prieglobsčio prašytojus ir užsieniečius, kurie turi teisę dirbti.
Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos.
Individualios Įmonės Savininko ir Mažosios Bendrijos Nario Pajamos
AGPRĮ nuostatos taikomos mokėjimams, viršijantiems 5 000 eurų. DK 139 str. 3 d. reikalavimai netaikomi, nes su individualių įmonių savininkais ir mažųjų bendrijų nariais darbo sutartys nėra sudaromos, todėl tokios išmokos priskiriamos prie su darbo santykiais susijusių pajamų tik apmokestinimo tikslais.
Atsiskaitymai Kai Yra Sudaroma Sutartis
Kadangi yra sudaryta bendradarbiavimo sutartis, tad visi atsiskaitymai ir bet kokie mokėjimai pagal individualius užsakymus laikomi atsiskaitymais pagal vieną sandorį (neterminuotą bendradarbiavimo sutartį). Tai reiškia, kad, vertinant, ar neviršyta 5 000 eurų riba, atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal atskirus užsakymus yra sumuojami. Tai galioja tuo atveju, kai sutartyje nėra nurodyta sandorio vertė (sudarant sutartį neaišku, kokia bus jos galutinė kaina, kokiai sumai bus patiekta prekių ir/ ar paslaugų).
Jei neterminuota bendradarbiavimo sutartis sudaryta iki AGPRĮ įsigaliojimo ir joje nėra nurodyti konkretūs šalių įsipareigojimai (konkrečios prekės, paslaugos, jų kiekiai, kainos ir pan.), atsiskaitymams, taip pat bet kokiems mokėjimams pagal tokią sutartį išimtis netaikoma.
Pavyzdžiai: Kaip Atsiskaityti Perkant Automobilį ar Nuomojant Patalpas
Dalį sumos, kuri neviršija 5 000 eurų, galima sumokėti grynaisiais pinigais. Likusi dalis sumos turi būti sumokėta tik negrynaisiais pinigais.
Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, kada sudaryta nuomos sutartis. Jei terminuota nuomos sutartis sudaryta iki 2022-10-31 (imtinai), tai atsiskaitymams pagal tokią sutartį AGPRĮ numatyti ribojimai netaikomi. Jei terminuota nuomos sutartis sudaryta po AGPRĮ įsigaliojimo, atsiskaitymams pagal šią terminuotą sutartį taikomi AGPRĮ numatyti ribojimai. Mokėjimai pagal tokią sutartį gali būti atliekami grynaisiais pinigais tol, kol jų suma neviršija 5 000 eurų. Viršijus 5 000 eurų sumą, likę mokėjimai turi būti atliekami tik negrynaisiais pinigais.
Sutarties Pakeitimai
Bet kokie sutarties (sandorio) pakeitimai laikomi nauju sandoriu.
Atsiskaitymai Su Užsienio Piliečiais
AGPRĮ atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimai taikomi ir sandoriams su užsienio piliečiais, todėl atsiskaitymai, taip pat bet kokie mokėjimai pagal tokius sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 000 eurų sumos. Jei užsienio pilietis negali atlikti tiesioginio mokėjimo iš užsienio valstybės banko, turi būti ieškoma kitų būdų pirkėjui atsiskaityti, o pardavėjui priimti pinigus, pavyzdžiui, mokėjimo pavedimas per kitas mokėjimų įstaigas, pinigų perlaidas teikiančias įstaigas ir pan. Ir tik tuo atveju, jei tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl...
Atsiskaitymai Už Nekilnojamą Turtą
Lietuvoje nekilnojamo turto pirkimas grynais pinigais nėra tiesiogiai draudžiamas, tačiau jis yra griežtai reglamentuojamas. Svarbu atskirti dvi sąvokas: atsiskaitymą be banko paskolos ir atsiskaitymą grynaisiais pinigais fiziškai perduodant banknotus. Pagal galiojančius teisės aktus, didelės vertės sandoriai, įskaitant nekilnojamo turto pirkimą, dažniausiai turi būti vykdomi negrynaisiais pinigais, t. y. bankiniu pavedimu.
Atsiskaitymai grynaisiais tarp fizinių asmenų negali viršyti 5 000 eurų. Viršijus šią ribą, atsiskaitymas privalo būti vykdomas negrynaisiais pinigais - dažniausiai bankiniu pavedimu.
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar galima sandorį skaidyti į kelias dalis, kad būtų galima sumokėti grynaisiais? | Ne, sandorio skaidymas į mažesnes dalis siekiant išvengti ribojimo yra neteisėtas. |
| Ar abu sutuoktiniai gali sumokėti po 5000 Eur grynaisiais pirkdami turtą? | Taip, jei turtas perkamas bendros jungtinės nuosavybės teise arba po 1/2 dalį asmeninės nuosavybės teise, kiekvienas iš pirkėjų gali sumokėti po 5000 Eur grynaisiais pinigais. |
| Ar galima grynaisiais atsiskaityti perkant žemės ūkio ar miškų sklypą? | Ne, vykdant žemės ūkio arba miškų ūkio paskirties sklypų pirkimo-pardavimo sandorius, atsiskaitymai galimi tik bankiniu pavedimu (negrynaisiais pinigais). |
Atsiskaitymai grynaisiais pinigais yra ribojami siekiant didesnio finansinių operacijų skaidrumo. Šie ribojimai tiesiogiai taikomi ir nekilnojamojo turto sandoriams.
Nekilnojamojo turto pirkimas grynais pinigais dažnai vertinamas kaip paprastesnis ir greitesnis sprendimas, tačiau jis turi tiek aiškių privalumų, tiek ir svarbių trūkumų, kuriuos būtina įvertinti dar prieš sudarant sandorį.
Kaip grynieji pinigai keičia požiūrį į pinigus – Dave'as Ramsey'us. Rant.
