Kai kada gyvenime žmogus atsiduria sudėtingose situacijose, kuriose patiria sunkumus. Tokios situacijos dažnai būna vadinamos kritinėmis, nes žmogus turi susidurti su rimtais sunkumais, kurie gali griauti žmogaus gyvenimą. Kritinės situacijos gali būti labai įvairios - tai gali būti grėsmė žmogaus gyvybei, aukojimosi problema ar kita sudėtinga situacija, kuri gali neigiamai veikti žmogaus likimą. Tad kyla klausimas: kaip žmogus elgiasi grėsmės akivaizdoje?
Grėsmė ir Žmogaus Reakcija
Grėsmė apibrėžiama kaip pavojus, kritinė situacija, kelianti neišvengiamos nelaimės nuojautą. Natūralu, kad susidūręs su grėsme, individas instinktyviai siekia jos išvengti. Gyvenime asmuo neretai patenka į aplinkybes, kuriose pavojus kyla jo vertybėms, turtui, artimiesiems ar net gyvybei. Kiekvienas žmogus tokias kritines situacijas įveikia savitai. Žmonės kritinėse situacijose yra linkę elgtis labai skirtingai - vieni bando jų išvengti, o kiti gali remtis vertybėmis sprendžiant kritines situacijas.
Moralumo ir Empatijos Praradimas
Vienas iš galimų elgesio modelių grėsmės akivaizdoje - moralumo ir empatijos praradimas, negailestingumas. Kritinėse situacijose asmuo dažnai veikia instinktyviai, siekdamas apsaugoti brangų žmogų, šeimą ar save patį. Tokiais momentais žmogus gali priimti sprendimus, kurie įprastomis aplinkybėmis atrodytų neteisingi ar amoralūs. Individas gali apleisti savo vertybes, prarasti teisingumo jausmą, kai pavojus kyla jo ar artimojo gyvybei.
Apie tokį žmogaus elgesį kritinėse situacijose rašoma XX a. pirmos pusės dramaturgo, literatūros ir tautosakos tyrinėtojo Balio Sruogos memuarų knygoje „Dievų miškas“. Kūrinyje vaizduojamas gyvenimas Štuthofo koncentracijos stovykloje. XX a. viduryje nacistinė Vokietija į šias stovyklas trėmė daugybę nekaltų žmonių, tarp jų - ir Lietuvos inteligentiją, neteisėtai apkaltintą slapta veikla prieš valdžią. Tarp ištremtųjų buvo ir Balys Sruoga. Savo memuaruose jis detaliai aprašo asmeninius išgyvenimus bei lagerio kalinių patirtis. Žmonės stovykloje laikomi antisanitarinėmis sąlygomis, verčiami dirbti sunkius, alinančius darbus, o nepajėgiantys yra baudžiami žiauriu smurtu. Toks prižiūrėtojų elgesys ir nežmoniškos gyvenimo sąlygos naikina bet kokį moralumo suvokimą. Kaliniai smurtauja vienas prieš kitą, apiplėšinėja mirusiųjų kūnus. Į tokią aplinką patekęs individas lengvai praranda žmogiškumą, jam tampa sunku atskirti teisingą elgesį nuo neteisingo. Kai grėsmė kyla pačiai gyvybei, žmogus mintyse gali pateisinti bet kokį poelgį išlikimo vardan.
Orumas ir Vertybės Kritinėse Situacijose
Vis dėlto, net ir kritinėse situacijose žmogus kartais geba išlaikyti orumą ir neapleisti savo vertybių. Nors kilus grėsmei individas neretai linksta priimti skubotus, dažnai neteisingus sprendimus, asmuo, gebantis apmąstyti savo pasirinkimus ir nepasiduoti užplūdusioms emocijoms, gali elgtis oriai, teisingai bei sąžiningai.
Apie tokį orų ir teisingą elgesį rašoma XVI a. pabaigos - XVII a. pradžios Renesanso epochos anglų dramaturgo, vieno iš „Gaublio“ teatro įkūrėjų Viljamo Šekspyro tragedijoje „Hamletas“. Kūrinys pasakoja apie Danijos princo Hamleto tiesos paieškas. Po to, kai mirusio tėvo dvasia praneša, jog karalių nužudė jo brolis Klaudijus, Hamleto dėdė, kuris dabar užėmė sostą, princas suvokia grėsmę visai karalystei. Hamletas užsibrėžia tikslą atkeršyti už tėvo mirtį. Tačiau jis nepasiduoda vien emocijoms - princas kruopščiai surezga planą, kaip išsiaiškinti tiesą. Jis inicijuoja spektaklį, kurio metu tikisi demaskuoti Klaudijaus išdavystę. Hamleto veiksmų nepalaiko nei dvariškiai, nei draugai, jis lieka vienišas. Princas, patekęs į sudėtingą padėtį, vadovaujasi protu, išlieka orus ir siekia teisingumo bet kokia kaina. Jis atstumia mylimąją Ofeliją, leidžia aplinkiniams manyti, jog neteko proto, ir galiausiai pats žūsta. Tačiau Hamletas pasiekia savo tikslą: jis neapleidžia savo vertybių, atkeršija už tėvo nužudymą ir atskleidžia tiesą apie Klaudijų. Kritinę situaciją žmogui įveikti padeda gebėjimas mąstyti šaltu protu ir ištikimybė savo vertybėms.
Stresas ir Elgesys Kritinėse Situacijose
Stresas yra neatsiejama gyvenimo dalis, o šiais metais jo tikrai netrūksta. Kai tik imate „stresuoti“, jūsų organizme suaktyvėja streso hormono kortizolio gamyba. Iš pradžių tai skatina veikti, kadangi šiek tiek padidėja kraujo spaudimas ir cukraus kiekis kraujyje. Trumpalaikis stresas gali teigiamai paveikti žmogaus atminties funkcijas, motyvaciją, didinti atsparumą skausmui, palaikyti bendrą balansą kūne. Bet čia svarbiausias žodis „trumpalaikis“, kadangi po jo organizmas nesunkiai sugeba sugrįžti į ramybės būseną ir vėl normaliai funkcionuoti.
Tačiau, kai stresas tampa nuolatinis, situacija keičiasi:
- Gaminamas pastovus streso hormono kortizolio kiekis.
- Prastėja atmintis.
Kartais stresas gali paralyžiuoti. Vietoj to, kad imtumėte spręsti problemą tiesiog sėdite ir žiūrite į vieną tašką, ir sunkiai suvokiate, kas vyksta. Jums gali atrodyti, kad yra silpnesni už kitus, kad nesugebės susitvarkyti. Galbūt taip nutinka, nes turėjote neigiamos patirties praeityje, kai bandėte spręsti problemą, bet jūs nieko nedarėte. Tačiau, svarbu suprasti, kad kiekviena situacija turi daugiau nei vieną išeitį, viena išeitimi daugiau nei jums tuo metu atrodo, ir laikui bėgant sugebėsite išjungti savyje sustingti priverčiantį mygtuką.
Yra žmonių, kurie kritinėse situacijose yra tikras ramybės įsikūnijimas. Jie neleidžiate suprasti, kad išgyvenate stiprų stresą. Tokie žmonės dažnai nesugebate atsipalaiduoti, nes pastovi vidinė įtampa to neleidžia. Jie nuolat galvojate ir negalite susitelkti į kitus dalykus, todėl svarbu pasidalinti savo išgyvenimais su artimais žmonėmis, nebijokite garsiai kalbėti apie savo išgyvenimus. Jūsų devizas - „Pats su viskuo susitvarkysiu“.
Kiti žmonės, priešingai, linkę į agresiją. Tokiems žmonėms lengva greitai įsivelti į muštynes. Jie gali trenkti, pavyzdžiui, vazą į sieną ar kumštį į stalą, bet tai niekaip nepadeda išspręsti problemos. Jums gali padėti savikontrolės ugdymas. Prieš reaguodami pasistenkite padaryti pauzę, bent minutei stabtelkite. Tai suteiks laiko apgalvoti savo elgesį. Svarbu pripažinti, kad kartais prarandate kontrolę ir turite tai pripažinti dėl savęs ir dėl kitų, nes impulsyvumas ne kartą įskaudino artimus žmones.
Įrankiai stresui ir nerimui valdyti | „Huberman Lab Essentials“
Bystander Effect (Stebėtojo Efektas)
Labai svarbu žinoti apie vadinamąjį Bystander Effect (stebėtojo efektą). B. Latane ir J. M. Darley nustatė, kad kuo didesnis skaičius žmonių stebi įvykį, juo didesnė tikimybė, kad tarp jų atsiras bent vienas, kuris suteiks reikiamą pagalbą. Tačiau dažniausiai būna priešingai. Šis fenomenas vadinamas atsakomybės išsisklaidymu - juo daugiau žmonių stebi kritinę situaciją, juo labiau kiekvienas yra linkęs laukti, kol padės kas nors kitas.
Norint išvengti šio efekto, pagalbos prašymas turi būti nukreiptas į konkretų asmenį, o ne į žmones bendrai. Pagalbos prašantis žmogus turi aiškiai apibrėžti situaciją kaip kritinę ir reikalaujančią neatidėliotinų veiksmų, kalbėti trumpai ir monologu. Kalbėti ne bendro mandagumo frazėmis „ar negalėtumėt padėti?“, bet konkrečiau „pone, aš sužeistas!“. Kreipiantis į konkrečius asmenis reikia nurodyti konkrečius veiksmus kuriais jie galėtų padėti, pavyzdžiui, prašyti ne abstrakčiai „pagalbos“, o konkrečiai „iškvieskite greitąją“, „paskambinkit policijai“ ar panašiai.
Kaip Elgtis Stebėtojui?
Kai esate kritinės situacijos stebėtojas, svarbu prisiminti, kad jūsų veiksmai gali turėti didelę įtaką. Nebūkite pasyvus stebėtojas. Jei matote, kad žmogui reikia pagalbos, nedvejodami kreipkitės. Net jei jau yra kitų žmonių šalia, jūsų veiksmai gali paskatinti kitus prisijungti ir padėti. Atminkite, kad atsakomybės išsisklaidymas gali būti mirtinas, todėl svarbu būti aktyviu ir pilietišku.
Visuomenės Reakcija į Kritines Situacijas
Visgi tokia įvairiapusiška žmonių reakcija į kritines situacijas, yra natūrali. Pavyzdžiui, Kaune sekmadienio vakarą dingusi 9-metė antradienio vakarą buvo rasta gyva garažų masyve, apie pusantro kilometro nuo pagrobimo vietos. Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla trečiadienio naktį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad mergaitė yra Kauno klinikose, apžiūrima ekspertų ir prižiūrima tėvų. Įtariamasis buvo sulaikytas „Aro“ pareigūnų. „Nei kiek neabejojome, kad pasakysime Agota grįžta namo”, - savo puslapyje tada rašė Lietuvos policija.
Žmonių reakcijos į šį įvykį buvo įvairios:
- Kai kurie net patys išėjo ieškoti mergaitės.
- Be to, dalis gyventojų kreipėsi į būrėjus ir dalinosi jų komentarais apie mergaitės dingimo aplinkybes bei buvimo vietą.
- Kai kurie žmonės dar policijai nepatvirtinus, su kokia mašina buvo pagrobta mergaitė, ėmė savavališkai tikrinti šviesios spalvos automobilius „Mazda“.
Psichiatras Martynas Marcinkevičius teigia, kad toks žmonių elgesys yra natūralus. Vaikų nelaimių tema daugumoje visuomenių yra ypač jautri tema. „Čia vėlgi vaiko dingimas, galimai vėlgi kažkokia prievarta. Tokie dalykai mus visus jaudina. Ginti vaiką yra mūsų pasąmonėje. Tai įsijungia tas pasąmoninis iš dalies lygmuo ir mes visi reaguojam į tokius dalykus. O kaip reaguojam, čia jau kiekvieno žmogaus adekvatumas“, - kalbėjo M. Marcinkevičius.
Svarbu atsiminti, kad kritinėse situacijose svarbu išlikti adekvačiam ir vadovautis protu, o ne emocijomis. Taip pat svarbu prisiminti, kad net ir sunkiausiose situacijose visada yra išeitis.
Teksto autorė: Aistė Zaveckaitė.