Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27 straipsnyje.
Šiame straipsnyje aptariama, kokios civilinės bylos priskiriamos apygardos teismų kompetencijai pagal ieškinio sumą ir kitus kriterijus.
Apygardos teismų kompetencija civilinėse bylose
Pagal Civilinio proceso kodekso 27 straipsnį, apygardos teismai nagrinėja šias civilines bylas:
- kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo;
- dėl autorinių neturtinių teisinių santykių;
- dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių;
- dėl bankroto ir restruktūrizavimo;
- kurių viena šalis yra užsienio valstybė;
- pagal ieškinius dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo;
- pagal ieškinius dėl juridinio asmens veiklos tyrimo;
- dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo;
- kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai.
2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija patikslino šį straipsnį.
Nagrinėjamas atvejis Šiaulių apygardos teisme (Civilinė byla Nr. 2-58-856/2017, Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00256-2013-7) iliustruoja, kaip apygardos teismas sprendžia bylas dėl žalos atlyginimo.
Pavyzdžiui, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Agminas“ kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo iš atsakovų A. G. ir M. N. Šioje byloje teismas turėjo nustatyti, ar atsakovai padarė žalą bendrovei ir ar jie privalo ją atlyginti.
Ieškovė BUAB „Agminas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Tytus“, 2013-05-13 kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. G. 224 613 Lt (vėliau sumažinta iki 146 422,33 Lt) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas, o iš atsakovo M. N. 194 043 Lt (vėliau sumažinta iki 182 516,97 Lt) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas.
Ieškinyje nurodyta, kad 2010-01-29 Šiaulių valstybinė mokesčių inspekcija atliko UAB „Agminas“ mokestinį patikrinimą, kurio metu nustatyta, jog už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31 bendrovės atskaitingi asmenys nepildė avanso apyskaitų, nuo 2009-08-01 atskaitingi asmenys kartą per mėnesį neatsiskaitė už jiems išmokėtas pinigines lėšas, bendrovės direktorius nepatvirtino tvarkos ir terminų dėl atskaitingų asmenų atsiskaitymo už jiems išmokėtas pinigines lėšas, pagal UAB „Agminas“ buhalterinės apskaitos duomenis, atskaitingi asmenys bendrovei skolingi 418 656 Lt, t. y.: M. N. - 194 043 Lt, A. G. - 224 613 Lt.
Atsakovai A. G. ir M. N. nesutiko su ieškiniu, teigdami, kad pinigai buvo panaudoti bendrovės naudai.
2017-02-07 ieškovė BUAB „Agminas“ pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio pagrindo patikslinimo, prašydama priteisti: 1) iš atsakovo A. G. 42 406,84 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas; 2) iš atsakovo M. N. 52 860,57 Eur žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas.
Ieškinyje nurodyta, jog šiai bylai prejudicinę reikšmę turi įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-24 nutartis bei įsiteisėjęs Šiaulių apygardos teismo 2016-04-13 nuosprendis, kuriuo atsakovai pripažinti kaltais ir kuriuo konstatuota, jog A. G. pasisavino 166 422,33 Lt UAB „Agminas“ piniginių lėšų, taip padarydamas bendrovei žalą, o M. N. pasisavino 182 516,97 Lt UAB „Agminas“ piniginių lėšų, taip padarydamas bendrovei žalą, todėl įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veiksmų ir jų padarinių nereikia įrodinėti šioje civilinėje byloje, kadangi jie sudaro įrodinėjimo dalyką.
Nors visos aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos, ieškovė pabrėžia, kad konkrečiu atveju egzistuoja visos sąlygos kilti civilinei atsakomybei: 1) neteisėti veiksmai; 2) žala; 3) priežastinis ryšys; 4) kaltė.
Atsakovai M. N. ir A. G. atsiliepime į pareiškimą dėl ieškinio pagrindo patikslinimo nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, mano, kad ieškovas pakeitė tiek ieškinio pagrindą, tiek dalyką, 2017-02-07 pateikė naują ieškinį, kadangi anksčiau teiktuose ieškinyje bei jo tikslinimuose prašė iš atsakovų priteisti pinigines lėšas kaip be pagrindo įgytą turtą, o šiuo metu jau remiasi Šiaulių apygardos teismo nuosprendyje ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, kurios yra skirtingos nei ieškovo pirmiau teiktuose ieškinyje bei jo tikslinimuose, reikalavimą kelia iš delikto, o ne iš savarankiškos prievolės rūšies.
Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokato padėjėja A. G. prašė patikslintą ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Taip pat pažymėjo, jog šioje byloje nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį, kadangi teismui 2017-02-07 pateiktas pareiškimas nėra naujas ieškinys, o tik patikslinimas atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje priimtus ir įsiteisėjusius procesinius sprendimus.
Atsakovų atstovas advokatas D. N. teisminio bylos nagrinėjimo metu patikslintą ieškinį prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Taipogi prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi teismui pateiktas paskutinis pareiškimas dėl ieškinio pagrindo patikslinimo yra naujas ieškinys, o ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti yra nustatytas sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas.
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013-03-01, UAB „Agminas“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tytus“ (I t., 6-7 b. l., Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. B2-42-357/2017).
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartimi palikta nepakeista, bankrutavusios UAB „Agminas“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-616/2016 A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, o M. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje.
Teismas nustatė, jog A. G., būdamas UAB „Agminas“ direktoriumi, kuriam priklausė 50 procentų bendrovės akcijų, laikotarpiu nuo 2008-11-05 iki 2009-08-24 pasisavino UAB „Agminas“ pinigines lėšas 166 422,33 Lt (48 199,24 Eur) sumai, o M. N., būdamas UAB „Agminas“ akcininku, kuriam priklausė 50 procentų bendrovės akcijų, ir kuriam buvo patikėta bendrovės turtinė teisė, ja pasinaudojęs laikotarpiu nuo 2008-10-29 iki 2009-07-21 pasisavino UAB “Agminas” priklausančių lėšų 182 516,97 Lt (52 860,57 Eur) sumai.
Taip pat nuosprendžiu nustatyta, jog UAB „Agminas“ buhalterei M. Š. nebuvo teikiami visi dokumentai, ko neneigė ir A. G., todėl buvo atmesta jo versija, kad buhalterė galėjo ir turėjo tinkamai tvarkyti dokumentus pagal matomą elektroninėje erdvėje įmonės banko sąskaitą, kadangi buhalterija tvarkoma pagal pirminius dokumentus.
Teismas nurodė, jog pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms atsako įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam, todėl jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju, ir padarė išdavą, jog A. G. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.
Remiantis pateikta informacija, apygardos teismai Lietuvoje nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma viršija 150 000 litų (išskyrus tam tikras išimtis), taip pat bylas dėl autorinių teisių, viešųjų konkursų, bankroto, jei viena iš šalių yra užsienio valstybė, ir kitas įstatymų numatytas bylas. Konkrečiu atveju, aprašytu Šiaulių apygardos teismo byloje, buvo nagrinėjamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, kur ieškovas siekė prisiteisti pinigus iš atsakovų, remiantis teismo nuosprendžiu dėl pasisavintų lėšų.
Ši informacija gali būti naudinga asmenims, planuojantiems kreiptis į teismą ar dalyvaujantiems teisminiuose procesuose, siekiant suprasti teismų kompetenciją ir bylos nagrinėjimo ypatumus.
Svarbiausi aspektai
- Apygardos teismai nagrinėja bylas, kuriose ieškinio suma viršija 150 000 litų (apie 43 443 eurus).
- Apygardos teismai nagrinėja bylas dėl bankroto ir restruktūrizavimo.
- Apygardos teismai nagrinėja bylas, kurių viena šalis yra užsienio valstybė.
Ši byla iliustruoja, kaip apygardos teismai nagrinėja civilines bylas dėl žalos atlyginimo, atsižvelgdami į įsiteisėjusius teismo nuosprendžius ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Šaltinis: teismai.lt
Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindinius ieškinio reikalavimus ir sumas, kurios buvo nurodytos ieškinyje.
| Atsakovas | Pirminė ieškinio suma (LTL) | Patikslinta ieškinio suma (LTL) | Patikslinta ieškinio suma (EUR) |
|---|---|---|---|
| A. G. | 224 613 | 146 422,33 | 42 406,84 |
| M. N. | 194 043 | 182 516,97 | 52 860,57 |
Ši informacija gali būti naudinga teisininkams, studentams ir visiems, besidomintiems teise ir civilinėmis bylomis Lietuvoje.
Šaltinis: E.paslaugos