Šiame straipsnyje nagrinėjama, kokia informacija gali būti naudojama be leidimo, atsižvelgiant į įslaptintos informacijos apsaugą, ikiteisminio tyrimo duomenų viešinimą ir asmens atvaizdo naudojimą. Aptarsime, kokios taisyklės galioja skirtingose situacijose ir kokia atsakomybė numatyta už neteisėtą informacijos atskleidimą.
Įslaptintos informacijos naudojimas
Paslapčių subjekto darbuotojams teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, šauliams - krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo. Paslapčių subjekto vadovui teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia paslapčių subjekto vadovą į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo, kai vadovą į pareigas skiria kolegialus subjektas, teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia kolegialaus subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Ši teisė suteikiama iki darbo (tarnybos) santykių nutraukimo arba iki renkamų ar skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pasibaigimo.
Informaciją, ar asmuo atitinka nustatytas sąlygas, surenka paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo, jeigu tikrinamas asmuo yra šaulys, arba kolegialaus subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, jeigu tikrinamas kolegialaus subjekto į pareigas skiriamas paslapčių subjekto vadovas, iš valstybės informacinių išteklių arba kreipdamasis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, tvarkančias atitinkamą informaciją, o šios turimą informaciją privalo pateikti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Asmeniui prireikus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima aukštesne slaptumo žyma, negu yra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, asmuo tikrinamas iš naujo. Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, išduodamas ne ilgesniam kaip 5 metų terminui, o su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“, „Konfidencialiai“, - ne ilgesniam kaip 10 metų terminui nuo tikrinimą atlikusios institucijos išvados datos.
Jeigu leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neteko galios, naujas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui išduodamas neatliekant patikrinimo, jeigu nuo dienos, kurią leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neteko galios, nepraėjo 12 mėnesių ir iki nustatyto termino pabaigos liko ne mažiau kaip 6 mėnesiai.
Asmuo papildomai tikrinamas nesibaigus nustatytiems terminams, jeigu gauta duomenų, kad galėjo atsirasti numatytų aplinkybių. Tokiu atveju patikrinimo metu paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens arba kolegialaus subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens, jeigu tikrinamas kolegialaus subjekto į pareigas skiriamas paslapčių subjekto vadovas, sprendimu asmeniui uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ar aukštesne slaptumo žyma ar jos atitikmenimis. Patikrinimas negali trukti ilgiau, negu nustatyta įstatyme. Jeigu paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kolegialaus subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, jeigu tikrinamas kolegialaus subjekto į pareigas skiriamas paslapčių subjekto vadovas, nusprendžia, kad asmuo, kuriam uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali atlikti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, toks asmuo perkeliamas į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, o jeigu nėra pareigų, į kurias šis asmuo galėtų būti perkeltas, jis nušalinamas nuo pareigų.
Jeigu į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių šaukiamam aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariui, turinčiam galiojantį leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo metu reikės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ar aukštesne slaptumo žyma, karys į šias pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių kviečiamas tik patikrinus, ar neatsirado numatytų aplinkybių.
Ši informacija apibendrina pagrindinius įstatymų pakeitimus, susijusius su įslaptintos informacijos tvarkymu ir leidimų išdavimu skirtingiems asmenų tipams.
Ikiteisminio tyrimo duomenų viešinimas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius.
Duomenų neskelbtinumo priežastys:
- Siekiant išvengti atskirų asmenų privataus gyvenimo duomenų paviešinimo.
- Ikiteisminio tyrimo duomenų paskelbimas gali sutrukdyti įvykdyti ikiteisminio tyrimo uždavinius ir (ar) trukdyti tinkamai išspręsti bylą teisme.
- Vykstant ikiteisminiam tyrimui įtariamasis nelaikomas kaltu, todėl informacijos skelbimas gali pažeisti nekaltumo prezumpcijos principo laikymąsi.
Tačiau įstatymas palieka prokurorui teisę leisti viešinti ikiteisminio tyrimo medžiagą, t.y. atskleisti ar leisti paskelbti dalį duomenų. Ribota informacija apie ikiteisminį tyrimą gali būti pateikiama, pavyzdžiui, iškilus būtinybei informuoti visuomenę apie ją labai jaudinančių nusikalstamų veikų tyrimą.
Bet kuriuo atveju skelbiant informaciją turi būti garantuota, kad dėl to nebus jokių neigiamų pasekmių ir nebus pažeisto baudžiamojo proceso normos. Dėl būtinybės garantuoti tinkamą vaiko teisių apsaugą, siekiant nepadaryti kitokios neigiamos įtakos nepilnamečiams, jokiais atvejais negali būti skelbiami duomenys apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius. Gali būti pranešama apie ikiteisminio tyrimo faktą, bet neturėtų būti skelbiama informacija apie nepilnamečio parodymų turinį ir pan. Neturėtų būti nurodomi nepilnamečių vardai, pavardės, kiti anketiniai duomenys bei duomenys, leidžiantys nustatyti aprašomų asmenų tapatybę.
Pareiga neskelbti ikiteisminio tyrimo duomenų tenka ne tik ikiteisminio tyrimo subjektams (ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams, prokurorams, ikiteisminio tyrimo teisėjams), bet ir visiems kitiems proceso dalyviams bei asmenims, dalyvavusiems ar atsitiktinai stebėjusiems ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, tarp jų ir įtariamųjų gynėjams (advokatams, advokatų padėjėjams). Reikiamais atvejais prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali įspėti proceso dalyvius ar kitus asmenis, mačiusius atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kad draudžiama be prokuroro leidimo paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis. Tokiais atvejais asmuo pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 247 straipsnį.
Atsakomybė už duomenų atskleidimą
Už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje be leidimo numato galimybę teismui skirti viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arbą areštą. Įspėjimas apie ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo neleistinumą nelaikytinas būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga, tačiau toks įspėjimas gali palengvinti įrodinėjimą, kad asmuo padarė Baudžiamojo kodekso 247 straipsnyje numatytą nusikaltimą.
Baudžiamoji atsakomybė už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą netaikoma, jei tai buvo padaryta su prokuroro leidimu. Tačiau prokuroro sprendimai gali būti skundžiami. Jei pasitvirtina, kad sprendimai nepagrįsti pareigūnas laikomas viršijusiu savo įgaliojimus ir gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn.
Baudžiamojon atsakomybėn negalėtų būti traukiami proceso dalyviai ir kiti asmenys, jei jie per visuomenės informavimo priemones ar kitais būdais skleistų ne ikiteisminio tyrimo duomenis, o kitą jiems ar kitiems proceso dalyviams palankią ar kitiems proceso dalyviams nepalankią informaciją, siekdami suformuoti tam tikrą viešąją nuomonę.
Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už šmeižimą, kai apie kitą žmogų skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti jį arba pakirsti pasitikėjimą juo, ar asmuo šmeižiamas neva padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Taip pat baudžiamoji atsakomybė numatyta už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą bei už tokios informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimą ar panaudojimą.
Apie savo įtarimus dėl galimo ikiteisminio tyrimo duomenų paviešinimo be leidimo ar neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, klausimo autorius gali pranešti tyrimą atliekantiems ikiteisminio tyrimo pareigūnams arba ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ar jam vadovaujančiam prokurorui, apylinkės prokuratūrai ar policijos komisariatui, kurių veiklos teritorijoje padarytos nusikalstamos veikos. Bylose dėl šmeižimo, neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ar panaudojimo ikiteisminis tyrimas paprastai neatliekamas. Tokiose privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis gali paduoti skundą teismui. Garbę ir orumą asmenys gali ginti ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Lietuvos žemėlapis
Asmens atvaizdo naudojimas
Gyvename moderniame bei technologijų kupiname amžiuje, kai nuolat dalinamės informacija su paskyros auditorija. Atvaizdas yra neatskiriama nuo teisės turėtojo asmens. Kita vertus, viešiems asmenims atvaizdo naudojimui paprastai nėra reikalingas jų sutikimas. Tačiau kiekvienas atvejis turi būti analizuojamas su pačiu paviešinimo ar naudojimo kontekstu, atsižvelgiant į garbės ir orumo, privataus gyvenimo neliečiamumo ir pan. aspektus.
Jei fotografuojamas nepilnametis, sutikimą duoda tėvai, įtėviai, globėjai. Sutikimas filmuoti ir viešai rodyti filmuotą medžiagą taip pat būtinas, išskyrus atvejus, kai fotografuojama viešoje vietoje. Sutikimas gali būti išreikštas tiek tiesiogiai, tiek per asmens konkliudentiniams veiksmams ir sutikimui.
Žalos atlyginimas:
- Neturtinė žala siejama su dvasiniais išgyvenimais, pablogėjusia reputacija, pažeminimu ir pan.
- Turtinė žala gali pasireikšti prarastu darbu ar panašiai.
Norint apginti savo pažeistas teises, būtina įrodyti, kad teisės buvo pažeistos bei pateikiant tai pagrindžiančią informaciją.
Svarbu: Pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.
tags: #kokia #informacija #gali #buti #naudojama #neatsiklausus