Kokia Energetinė Klasė Turi Būti Namams Iki 80 Kv. Metrų?

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji energiniai reikalavimai naujai statomiems pastatams - A++ (tiems, kuriems prašymas gauti statybų leidimą pateiktas po 2021 01 01). Aplinkos ministerija pranešimuose spaudai rašo, kad statybų sektorius gana lengvai prisitaikė prie pakeitimų nuo A iki A+.

A++ energinės klasės pastatuose ne mažiau kaip 50 proc. energijos turi būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius (biokuras, vėjo, saulės, geoterminė energija, šilumos siurbliai). Tačiau praktikoje reikalavimai išties pagriežtėjo.

Jeigu A+ name dar galima naudoti dujas, tai A++ dujas jau galima pamiršti. Netgi įsirengus šilumos siurblį oras-vanduo - nėra garantijos, kad namas atitiks A++ klasę. Greičiausiai papildomai dar reikės ir saulės baterijų. Langai su dar didesne varža, sienos, stogas taip pat. Apie kaminus, židinius, natūralias ventiliacijas jau ir taip pamiršom. Reikalingas rimtas A++ klasės rekuperatorius.

PASTABA! Kiekvienas namas individualus. Skiriasi plotai, langų dydžiai, naudojamos medžiagos ir t.t. Norint pasakyti ar konkrečiam namui galimi vieni ar kiti sprendimai dėl A++ - reikia atlikti skaičiavimus.

Reikalavimai reikalavimais, bet visa tai remiasi į pinigus - statybos sąnaudos išauga. O jei norisi savo jėgom pasistatyti nedidelį namelį sau? Jeigu nesinori „namo šiltnamio”? Jeigu norisi romantikos prie spragsinčio židinio vėsų rudens vakarą? O kaip su sodo namais? Natūralu, jog tai žmonėms rūpi.

Visa informacija apie minimalius energinius reikalavimus, privalomumą ir pan. naujiems statomiems pastatams (jų dalims); rekonstruojamiems, atnaujinamiems (modernizuojamiems) ar remontuojamiems pastatams (jų dalims), kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.

Išimtys: Kada Energiniai Reikalavimai Netaikomi?

Iškart kyla klausimas apie galimas išimtis.

  • 50m2 ribojimas. Vadinasi, 2021 metais statant, kad ir naują namą, kurio bendras plotas 49m2 - energiniai reikalavimai nėra nustatomi. Taigi, jei tiek m2 užtenka - puiku.
  • Sodų paskirties pastatai. Pasakyta, kad naudojamiems tik šiltu laikotarpiu. Nei ilgiau nei 4 mėnesius per metus. Čia klausimas kaip ir kas tai tikrina, kontroliuoja? Tikriausiai niekas stipriai (bent jau kol kas) nekontroliuoja. Tačiau pvz. iš praktikos galime pasakyti, kad jeigu sodo pastato kadastrinėje byloje pažymėta, jog pastatas šildomas - reikalavimai energiniam taikomi. Praktikoje perkant/parduodant tokį pastatą notaras tikrai paprašys energinio sertifikato. Ar būtinai A++? Tikriausiai ne.

Kada Privaloma Sertifikuoti Pastatą?

Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas:

  • Užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą.
  • Užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.
  • Parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas). Statytojas (užsakovas) ar savininkas galimam naujam nuomininkui arba galimam pirkėjui privalo pateikti susipažinti, o pirkėjui arba naujam nuomininkui perduoti galiojantį pastato ar jo dalies energinio naudingumo sertifikatą arba jo kopiją.
  • Didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. - didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas arba jo kopija.

Taigi visiems naujai pastatytiems pastatams, kuriems netaikomos išimtys, privalo būti energinis sertifikatas.

Kaip Tai Veikia Praktiškai?

Drįsčiau teigti, kad dar prie reikalavimų nespėta prisitaikyti. Dar nėra iki galo aišku kas ką kontroliuoja ir kas turi patikrinti ar pastatytas statinys tikrai atitinka A++?

DĖMESIO!!! - informacija yra nuomonės tipo, parengta remiantis praktiniais pavyzdžiais ir viešai prieinama informacija. Tai nėra oficiali valstybinių įstaigų nuomonė.

Pavyzdžiai ir Pasvarstymai

  • Naujai pastatytas 150m2 namas, kuriam leidimas derintas 2021 metais. Suprojektuota A++ klasė. Tokio namo pridavimas vykdomas derinant dokumentus su statybų inspekcija. Ji tikrai patikrins energinį sertifikatą. Jeigu pastatytas namas yra žemesnės klasės - įteisinti jo nepavyks. Čia kaip ir viskas aišku ir paprasta tuo klausimu.
  • Naujai suprojektuoti gyvenamieji namai iki 80m2. Tokių tikrai yra labai daug ne tik Vilniuje ir Kaune. Blokuoti vienbučiai gyvenamieji namai iki 80m2, jei jų bendras aukštis neviršija 8.5 metrų - priskiriami 2 grupės nesudėtingiems statiniams. Projekte nurodoma, kad bus statomi A++ atitinkantys namai. Norint užbaigti tokių namų statybą ir įregistruoti 100proc baigtumą - užtenka atlikti statinio matavimus, parengti kadastrinę matavimų bylą, atnaujinti žemės sklypo kadastrinius matavimus, surašyti deklaraciją ir pateikti Registrų centrui registruoti. Viskas. Registrų centras šiai dienai nereikalauja jokio A++ sertifikato, kadangi to reikalauti įstatymas nenumato. Išbandyta praktikoje.

Kas Jei Norėsite Parduoti Tokį Namą?

Notaras juk paprašys pateikti sertifikatą, kaip numatyta įstatyme. Taip tikrai. Bet kur pasakyta, kad notaras turi tikrinti kokia konkreti klasė tam namui turi būti? Praktika rodo, kad notarai tuo neužsiima ir netikrina ar pagal STR čia turėjo būti, B, A, o gal jau A++?

Vadinasi nors ir namas statytas 2021 metais - praktikoje net parduodant šiai dienai niekas netikrins to A++. Nebent notaras bus super protingas ir tokį klausimą iškels. Rašant šį postą skambinau pažystamam notarų biurui ir jie man šią informaciją dar kartą patvirtino. Notaras netikrina kokia energinė klasė namui privalo būti pagal metus.

Sodo Pastatai: Ar Taikomi Reikalavimai?

Klasikinis atvejis - 79m2 sodo pastatas, kuriam nereikia net statybos leidimo. Labai panašus kaip ir kiti du pavyzdžiai aukščiau. Tokiam naujai statomam sodo pastatui reikalavimas A++ yra. Niekas nesiginčija. Parduodant sodą irgi sertifikatas būtų reikalingas.

Tačiau, kas sodų atveju tą tikrina? Šiai dienai gaunasi, kad niekas. Ar taip bus visada? Greičiausiai ne. Viskas keičiasi. Pastebėjus šias spragas - greičiausiai kažkokia institucija (nesudėtingų statinių atveju greičiausia tai bus Registrų centras) bus įpareigota tikrinti ir A++ atitikimus. Ne tik VTPSI.

A++ Klasės Reikalavimų Pavyzdžiai

  • Išorinių sienų šilumos perdavimo koeficiento U(A++) vertė 0,102 (W/(m2K)). Laikančiajai konstrukcijai pasirinkti 25 cm tuščiaviduriai keraminiai blokeliai, kurių šilumos laidumo savybės turi būti ne didesnės negu 0,250 W/mK.
  • Šlaitinio stogo šilumos perdavimo koeficiento U(A++) vertė 0,100 (W/(m2K)). Šlaitinio stogo pagrindiniam apšiltinimui parinkta 35 cm akmens vata, kurios projektinis šilumos laidumo koeficientas, įvertinus įdrėkimo įtaką, ir medinę konstrukciją, turi būti ne didesnis negu 0,045 W/mK.
  • Langai numatyti plastikiniai 3 stiklų, 2 selektyvinių stiklų, šilumos perdavimo koeficiento vertė turi būti ne didesnė negu 0,80 (W/(m2K)), orinio laidžio 4 klasė.
  • Grindų ant grunto šilumos perdavimo koeficiento U(A++) vertė 0,133 (W/(m2K)). Grindys ant grunto apšiltinamos 30 cm baltu polistireniniu putplasčiu, kurio projektinis šilumos laidumas turi būti ne didesnis negu 0,041 W/mK.
  • Oro apykaitos pastate rodiklio n50 vertė ne didesnė negu 0,60 (1/h).
  • Įvertinta, jog pastate šilumos šaltinis šildymo sistemai yra šilumos siurblys, kai energija yra paimama iš oro, kurio naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis negu 4,60 arba SPF rodiklis turi būti ne mažesnis negu 4,14.
  • Numatyta priverstinė vėdinimo sistema su oro pašildymu, rekuperatorių skaičiuojamasis šilumos sugrąžinimo naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,80, o ventiliatoriaus elektros energijos kiekis turi būti ne didesnis už 0,45 Wh/m3.
  • Įvertinti 4 vnt. po 1,54 m2 (kolektoriaus plotas, neįskaitant rėmo) monokristalinio silicio saulės elementai, kurie yra vidutiniškai vėdinami, sumontuoti ant stogo 30o kampu, orientuoti į pietvakarių.

PASTABA. Pateikta informacija nėra oficiali LR įstaigų nuomonė.

Sodo Namo Energetinė Klasė Iki 80 Kvadratų

Nuo 2024-11-01 įsigaliojo statybos reglamento pakeitimas, kuriuo nustatyta, kad maksimalus sodo namo dydis gali būti 50m² (vidaus bendrojo ploto), aukštis ne didesnis kaip 5m (nuo vidutinio žemės lygio iki aukščiausios statinio konstrukcijos dalies) ir atstumas tarp laikančiųjų sienų ne didesnis kaip 6m.

Jei norite statyti didesnį nei 50m² pastatą, jo pavadinimas privalo būti gyvenamasis namas. Visiems gyvenamiesiems namams nuo 2017-01-01 privaloma rengti projektą ir gauti statybos leidimą.

Pastatams, kurių bendras vidaus plotas neviršija 50m² energiniai reikalavimai neprivalomi, nepaisant to, kad jie gyvenami ištisus metus. Didesniems namams nei 50m², kurie jau yra priskiriami gyvenamiesiems, taikomi A++ energinės klasės reikalavimai.

Energetinio Naudingumo Sertifikatas: Ar Verta Investuoti Į B Klasės Būstą?

Kaskart perkant būstą Lietuvoje, susiduriame su daugybe dokumentų. Vienas jų - energinio naudingumo sertifikatas. Daugeliui pirkėjų tai atrodo kaip eilinė formalybė, kurią tiesiog reikia „atžymėti” pirkimo procese. Šiame straipsnyje panagrinėsime energinio naudingumo klases ir išsiaiškinsime, ar verta investuoti į B klasės būstą.

Šiuo metu egzistuoja devynios energinio efektyvumo klasės: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G. Reitinge A++ yra aukščiausia klasė. Ja pažymėti objektai yra patys taupiausi bei sandariausi, o G - žemiausia, tad tokie objektai nėra labai sandarūs ar modernūs.

Energinio naudingumo sertifikatą su atitinkama energinio naudingumo klase galima gauti tik tada, kai į objektą atvyksta specialistas bei įvertina daugybę aspektų bei dalykų. Tai: langai ir jų sandarumas, šildymo sprendimas bei jo techninė charakteristika, karšto vandens ruošimo įranga, vamzdžių montavimas, grindų, sienų apšiltinimo storis bei daug kitų. Nepamirškite, kad tyrimą daryti gali tik sertifikuota, atestuota įmonė.

Net, jei objektas dabar yra žemos energetinės klasės, ją galima pakelti atlikus renovacijos, remonto darbus.

B klasės namai dažniausiai yra senesni. Jie statyti po 2000 m. Šie namai turi geresnį namo energetinio efektyvumo lygį nei C, D ar žemesnės klasės pastatai.

Visi, kurie planuoja renovuoti savo namus, turi žinoti apie B klasės reikalavimus. B klasės namai labai efektyvūs energijos suvartojime. Jie suvartoja 40% mažiau šiluminės energijos nei žemesnės klasės pastatai.

Pagrindiniai B Klasės Namų Reikalavimai:

  • Aukštesni reikalavimai šiluminei izoliacijai
  • Kokybiška sienų ir stogo izoliacija
  • Gera langų ir durų šiluminė varža
  • Efektyvios šildymo ir vėdinimo sistemos

Modernūs namo energetinio efektyvumo klasės B būstai reikalauja efektyvių šildymo ir vėdinimo sistemų. Jie padeda sumažinti energijos sąnaudas ir užtikrinti komfortišką aplinką. Vėdinimo sistemos taip pat turi užtikrinti gerą oro kokybę. Rekuperacinės vėdinimo sistemos yra populiarus pasirinkimas. Tinkami šildymo ir vėdinimo sprendimai yra esminiai siekiant pasiekti aukštą namo energetinio efektyvumo klasę B.

Ar Verta Investuoti Į B Klasės Būstą? Ekspertų Nuomonės

Lietuvos būsto rinkoje vis dažniau girdime apie energines klases ir jų svarbą. Tačiau ar tikrai verta mokėti daugiau už aukštesnės energinės klasės būstą? Kiek tai atsiperka ir kokiomis aplinkybėmis?

Nekilnojamojo turto ekspertas: Pirkėjai šiandien daug labiau išprusę energinio efektyvumo klausimais nei prieš 5-10 metų.

Energetikos inžinierius: Taip, tačiau svarbu suprasti, kad ne visada aukštesnė energinė klasė automatiškai reiškia proporcingai mažesnes sąskaitas.

Finansų analitikas: Mano patirtis rodo, kad žmonės dažnai priima sprendimus remdamiesi emocijomis, o ne finansiniais skaičiavimais.

Sertifikate svarbiausia - energijos suvartojimo intensyvumas, matuojamas kWh/m² per metus.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokiais būdais pasiekta aukšta energinė klasė. Ar tai pasiekta per gerą pastato apvalkalą (sienas, stogą, langus), ar per brangias inžinerines sistemas?

Investuojant į nekilnojamąjį turtą, visada reikia galvoti apie ilgalaikę perspektyvą.

Vidutinis 70 kv.m butas Vilniuje su E klase šildymo sezono metu „suvalgo” apie 1200-1500 EUR. Analogiškas C klasės butas - apie 700-850 EUR, o A klasės - 350-450 EUR.

Rinkos duomenys rodo, kad A klasės būstas kainuoja vidutiniškai 12-15% daugiau nei analogiškas E klasės būstas.

Perėjimas nuo G-F klasės prie D-C klasės beveik visada atsiperka per 5-7 metus. Perėjimas nuo C prie B - per 7-10 metų. Perėjimas nuo B prie A - gali užtrukti 10-15 metų.

Šiandien Lietuvos bankai siūlo vadinamąsias „žaliąsias” paskolas aukštos energinės klasės būstams.

Renovacija beveik visada apsimoka finansiškai, jei planuojate būste gyventi ilgiau nei 7-10 metų.

Kompleksinė renovacija beveik visada efektyvesnė nei dalinė.

Iš rinkos perspektyvos, dalinė renovacija dažnai neatsispindi būsto kainoje, o kompleksinė - beveik visada.

Geriau rinktis mažesnį, bet energiškai efektyvesnį būstą, nei didesnį, bet neefektyvų.

Atkreipkite dėmesį, kad nuomininkai vis dažniau teiraujasi apie komunalinių išlaidų dydį.

Visada apskaičiuokite bendrą paskolos kainą, įskaitant palankesnes sąlygas aukštesnės energinės klasės būstams.

Dažniausia klaida - žiūrėti tik į energinę klasę, negilinantis į detales.

Finansinė Nauda: Skaičiuoklė

Įsivaizduokite situaciją: jūs nusipirkote jaukų butą už 70 000 eurų, o jūsų kaimynas - panašų butą už 80 000 eurų. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad sutaupėte 10 000 eurų. Jei jūsų butas priklauso G energinio naudingumo klasei, o kaimyno - B klasei, per 15 metų (vidutinis laikotarpis iki pirmos didesnės renovacijos) vien šildymo išlaidoms išleisite apie 18 000 eurų daugiau.

40 kv. metrų ploto A+ energinės klasės butas per metus šildymui kainuoja apie 9 eurus. B klasės butas kainuoja daugiau, bet vis tiek gerokai mažiau nei C ar D klasių.

Žemiau esanti lentelė padės jums palyginti pagrindinius naujos ir senos statybos butų aspektus:

Savybė Nauja statyba Sena statyba
Kaina (€/kv. m) 2 500 - 4 500 1 200 - 2 500
Įrengimas Dažnai dalinė apdaila Pilnai įrengti
Šildymo efektyvumas Labai aukštas Vidutinis arba žemas
Lokacija Nauji rajonai, periferija Centras, senamiestis
Parkavimas Privatus ar požeminis Viešas, dažnai perpildytas

Valstybės Parama Modernizavimui

Jei norite modernizuoti savo namą, valstybė gali padėti. 2024-2025 metais yra planuojama 44 mln. eurų parama. Maksimali kompensacija gali būti iki 14 500 eurų. Parama gali būti suteikiama, jei šiluminės energijos sąnaudos sumažės ne mažiau kaip 40%. Norint dalyvauti, reikalinga energinio naudingumo eksperto pažyma. Paraiškas gali siųsti per specialią sistemą nuo spalio 1 iki spalio 30 d. Namai, kurie modernizuojasi, negali būti areštuoti. Jie negali būti naudojami komercinei veiklai.

Investuojant į B klasės namus, svarbu ne tik energetinio efektyvumo klasė. Svarbiau yra ilgalaikė ekonominė nauda. Namo energetinio efektyvumo klasė labai paveikia sąnaudas.

Tvarus namas su saulės baterijomis.

tags: #kokia #klase #turi #buti #namams #iki80