Lietuvos Respublikos Konstitucija - tai pilietinės Tautos nustatyta ypatinga aukščiausioji teisė, kuri nubrėžia valstybinės bendruomenės gyvenimo norminį pagrindą ir nustato teisės sistemos, visų kitų aktų gaires. Konstitucija priimta 1992 m. spalio 25 d. referendumu ir įsigaliojo 1992 m. lapkričio 2 d.
Preambulėje įtvirtinti svarbiausi principai - atvira, teisinga, darni pilietinė visuomenė ir teisinė valstybė, puoselėjanti tautinę santarvę, bei esminės vertybės - Lietuvos valstybės ir jos teisės tęstinumas, gimtosios (lietuvių) kalbos, rašto, papročių perimamumas, žmogaus teisių prigimtiškumas, neatsiejama asmens teisės į saviraišką dalis - teisė laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje.
Pagrindinę dalį sudaro 14 skirsnių (149 straipsniai). Svarbu atkreipti dėmesį į keletą skirsnių:
- II skirsnis "Žmogus ir valstybė" (18-37 straipsniai) nustato, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, įtvirtintos pilietinės ir politinės asmens teisės ir laisvės.
- IV skirsnis "Tautos ūkis ir darbas" (46-54 straipsniai) nustato ekonominės santvarkos pagrindus.
- XIV skirsnis "Konstitucijos keitimas" (147-149 straipsniai) nustato Konstitucijos keitimo tvarką.
Ekonominės santvarkos pagrindai
IV skirsnyje "Tautos ūkis ir darbas" (46-54 straipsniai) nustatyti ekonominės santvarkos pagrindai:
- ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise;
- asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva;
- nustatyti išimtinės valstybės nuosavybės objektai ir kita.
Vytis Turonis. Konstitucinės teisės į žmogaus gyvybės apsaugą probleminiai aspektai teisėkūroje
Šie pagrindai yra esminiai Lietuvos ekonominės sistemos elementai, užtikrinantys nuosavybės apsaugą ir ekonominės veiklos laisvę.
Lietuvos etnografiniai regionai
Konstitucijos keitimo tvarka
XIV skirsnyje "Konstitucijos keitimas" (147-149 straipsniai) nustatyta Konstitucijos keitimo tvarka. Pateikti Seimui sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją turi teisę 1/4 visų Seimo narių grupė ar ne mažiau kaip 300 000 rinkėjų.
Galiojant nepaprastajai ar karo padėčiai Konstitucija netaisoma. Skirsnių "Lietuvos valstybė" ir "Konstitucijos keitimas" nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu.
Pataisos dėl Konstitucijos kitų skirsnių turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime 2 kartus, tarp balsavimų darant ne mažesnę kaip 3 mėn. pertrauką.
Konstitucionalizmo raida Lietuvoje
Lietuvos valstybingumo rašytiniai šaltiniai ir pirmieji konstitucinės reikšmės dokumentai, įtvirtinantys valstybės suverenumą, jos teisinius pagrindus, bajorų luomo teises, varžantys absoliučią monarcho valdžią, yra Lietuvos Statutai, Gegužės trečiosios konstitucija ir ją lydintis Abiejų Tautų tarpusavio įžadas, kurio ypatingą reikšmę liudija šio akto forma, archajiška kalba, o svarbiausia - karaliaus bei jo įpėdinių pareiga laikytis šio akto ir jam prisiekti įžengiant į sostą.
Šiuolaikinės valstybės konstitucionalizmo raidai pirmasis konstitucinės reikšmės turintis dokumentas yra 1917 Lietuvių konferencijoje Vilniuje išrinktos Lietuvos Tarybos 1918 paskelbtas Vasario 16 Aktas. 1918 11 02 Valstybės Taryba priėmė pirmąją Laikinąją Konstituciją - Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinius Dėsnius.
Ši Konstitucija turėjo galioti tol, kol Steigiamasis Seimas nuspręs dėl Lietuvos valdymo formos ir nuolatinės Konstitucijos. Įstatymų leidžiamoji valdžia ir tarptautinių sutarčių tvirtinimas pavesta Valstybės Tarybai, vykdomoji - Valstybės Tarybos Prezidiumui (jį sudarė Prezidentas ir 2 viceprezidentai), kuris atstovavo valstybei, skelbė įstatymus, skyrė aukštesniuosius pareigūnus, ir Ministrų (Ministerių) Kabinetui (Lietuvos Ministrų Kabinetas), kurio nariai kontrasignavo Prezidiumo skelbiamus aktus. Iki Pirmojo pasaulinio karo galioję teisės aktai palikti galioti tiek, kiek neprieštarauja Laikinosios Konstitucijos Pamatiniams Dėsniams.
1919 01 24 Laikinoji Konstitucija buvo papildyta straipsniu, nustatančiu, kad įstatymų leidybos teisė suteikiama vykdomajai valdžiai, t. y. Ministrų Kabinetas gavo teisę tarp Valstybės Tarybos sesijų leisti laikinuosius įstatymus. 1919 04 04 Valstybės Taryba priėmė 1918 Laikinosios Konstitucijos naują redakciją.
1920 06 02 Steigiamasis Seimas priėmė antrąją Laikinąją Lietuvos Valstybės Konstituciją (įsigaliojo 1920 06 12 ją paskelbus Laikinosios Vyriausybės žiniose). Lietuva paskelbta demokratine respublika, suverenių galių įgyvendinimas pavestas Steigiamajam Seimui (suteikta teisė leisti įstatymus, ratifikuoti sutartis su kitomis valstybėmis, tvirtinti valstybės biudžetą ir prižiūrėti įstatymų vykdymą), vykdomoji valdžia - Prezidentui, renkamam Steigiamojo Seimo (faktiškai Prezidentas nebuvo renkamas, jo pareigas ėjo Steigiamojo Seimo pirmininkas), ir Ministrų Kabinetui, atsakingam Steigiamajam Seimui ir turinčiam turėti jo pasitikėjimą.
1922 08 01 Steigiamasis Seimas priėmė pirmąją nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją (įsigaliojo 1922 08 06 ją paskelbus Vyriausybės žiniose). Preambulėje skelbiama, kad Konstituciją priėmė Lietuvos Tauta per savo įgaliotuosius atstovus, susirinkusius į Steigiamąjį Seimą. Valstybės valdžios vykdymas pavedamas Seimui, Vyriausybei ir Teismui.
Skelbiamas teismų savarankiškumo principas, Konstitucijos viršenybė, kurios įgyvendinimas pavedamas įstatymų leidėjui. Atstovaujamoji valdžia pavesta vienerių rūmų Seimui, renkamam visuotiniais rinkimais (aktyviąją rinkimų teisę pripažįstant piliečiams, sulaukusiems 21, pasyviąją - 24 m.) pagal proporcinę rinkimų sistemą 3 metams. Seimas vienintelis turėjo teisę leisti įstatymus, tvirtinti valstybės biudžetą ir jo vykdymą, ratifikuoti svarbiausias tarptautines sutartis, spręsti karo ir taikos klausimus, prižiūrėti Vyriausybės darbus, tvirtinti nepaprastosios padėties įvedimą.
Įstatymų iniciatyvos teisė suteikta Ministrų Kabinetui, Seimo narių grupei ir 25 000 Seimo rinkimų teisę turintiems piliečiams, įstatymų skelbimo teisė pavesta Prezidentui. Seimui pavesta prižiūrėti Vyriausybės veiklą (teikti jai paklausimus ir interpeliacijas, skirti revizijas); absoliučia visų atstovų dauguma jis turėjo teisę kelti Prezidentui ir bet kuriam ministrui baudžiamąją bylą dėl tėvynės išdavimo ir tarnybinių nusikaltimų.
Seimui jo įgaliojimų laiku absoliučia balsų dauguma suteikta teisė rinkti Prezidentą, kuris Seimą galėjo paleisti ir anksčiau laiko, bet susirinkęs naujas Seimas t. p. turėjo rinkti Prezidentą. Vykdomoji valdžia pavesta Vyriausybei, t. y. Prezidentui ir Ministrų Kabinetui, privalėjusiam turėti Seimo pasitikėjimą.
Prezidentui pavesta skelbti įstatymus, reprezentuoti valstybę, kviesti ministrą pirmininką, patikėti jam sudaryti Kabinetą, jį tvirtinti ir priimti jo atsistatydinimą, skirti aukštuosius pareigūnus, vadovauti ginkluotosioms pajėgoms, suteikta teisė dalyvauti Ministrų Kabineto posėdžiuose ir jiems pirmininkauti, dovanoti bausmę.
Ministrų Kabinetui pasiūlius, Prezidentas galėjo skelbti nepaprastąją padėtį, sustabdyti piliečių teisių garantijas, bet apie tai turėjo pranešti Seimui; Prezidentas turėjo nesunkiai įveikiamą veto teisę Seimo priimtiems įstatymams, išskyrus įstatymus, Seimo pripažintus skubiais. Mandato gavimas iš Seimo ir visiškas kadencijų sutapimas Prezidentą darė priklausomą nuo Seimo. Prezidento aktų kontrasignavimo teisė pavesta Ministrų Kabineto atstovui (taip jis dalyvavo visuose valstybės valdymo aktuose ir prisiimdavo už juos atsakomybę Seimui).
1928 05 25 buvo oficialiai paskelbta ir įsigaliojo Prezidento pasirašyta antroji (oktrojuotoji) nuolatinė Lietuvos Valstybės Konstitucija, kurioje nustatyta, kad ne vėliau kaip per 10 m. Konstitucija turės būti tikrinama referendumu.
Konstitucijoje įtvirtinti autoritarinio valstybės valdymo pagrindai, valdžios sutelkimas Prezidento, kurį 7 metams renka specialių rinkikų kolegija - ypatingieji Tautos atstovai (išrinkti savivaldybių tarybų narių apskrityse), - rankose. Numatyta, kad Seimas bus renkamas proporcine sistema 5 m. kadencijai, bet nenustatytas pirmųjų rinkimų terminas. Seimui suteikta teisė nepasitikėjimą Ministrų Kabinetu pareikšti tik 3/5 atstovų balsų, o Prezidento aktui, kuriuo atleidžiamas Kabinetas, nebereikėjo Kabineto atstovo kontrasignacijos.
Tam tikrą vaidmenį įstatymų leidyboje Konstitucija pavedė naujai konstitucinei institucijai - Valstybės Tarybai, kurios viena pagrindinių funkcijų buvo rengti jų projektus ir kodifikuoti esamus; jos narius skyrė ir atleido Prezidentas.
1938 02 11 Prezidentui lojalus Seimas priėmė trečiąją nuolatinę Lietuvos Konstituciją, ji įsigaliojo 1938 05 12, t. y. po 3 mėn. (pagal 1928 Konstitucijoje nustatytą Konstitucijos keitimo tvarką, po preliminaraus Konstitucijos projekto paskelbimo nesulaukus Prezidento arba 50 000 piliečių reikalavimo teikti ją referendumui, ji buvo pasirašyta Prezidento, kontrasignuota Ministro Pirmininko ir oficialiai paskelbta). Lietuvos Respublikos pavadinime neliko žodžio demokratinė.
Prezidentą 7 m. renka Tautos atstovai. Pagal Konstituciją Prezidentas už savo galios veiksmus neatsako, už kitus veiksmus, kol vadovauja valstybei, t. p. negali būti traukiamas atsakomybėn. Prezidentui suteikti įgaliojimai paleisti Seimą ir skelbti naujo Seimo rinkimus, šaukti ir baigti Seimo sesijas (suteikta teisė užbaigti Seimo sesiją prieš baigiantis jai skirtam laikui, o nepaprastąją sesiją - neapsvarsčius visų tai sesijai numatytų reikalų), šaukti Ministrų Tarybos posėdžius, skirti ir atleisti ministrus, Seimui nesant ar tarp jo sesijų leisti įstatymus.
Pabrėžiant Prezidento savarankiškumą jis eliminuotas iš Vyriausybės, kuri dabar susidėjo iš Ministro Pirmininko ir ministrų, sudariusių Ministrų Tarybą. Seimui nesuteikta teisė reikalauti Ministrų Tarybos atsistatydinimo, Seimas galėjo tik svarstyti ir priimti įstatymų projektus, kuriuos tvirtino ir skelbė Prezidentas.
1940 okupacinis SSRS režimas apgaulingai, valstybės vadovui esant užsienyje, pasinaudojo jo asmenine, autoritarine galia paleisti Seimą, išleido naują rinkimų įstatymą ir inkorporavo Lietuvą į SSRS sudėtį. Lietuvos konstitucionalizmo raidą nutraukė 1940-90 SSRS okupacija.
20 a. 9 dešimtmečio pabaigoje pasinaudojus SSRS skelbiama kova su biurokratizmu, viešumo, pertvarkos idėjomis buvo priimti politiniam Tautos suvereniteto įtvirtinimui ir valstybingumo atkūrimui svarbūs pereinamojo laikotarpio teisės aktai.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio politinis spaudimas paskatino oficialią valdžią priimti LSSR Aukščiausiosios Tarybos 1989 05 18 deklaraciją Apie Lietuvos valstybinį suverenitetą, kurioje paskelbtas Lietuvos prievartinio prijungimo prie SSRS neteisėtumas, Lietuvos įstatymų viršenybė prieš SSRS teisės aktus, siekis tarpvalstybinėmis sutartimis nustatyti Lietuvos santykius su SSRS.
1990 02 07 priimtas LSSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Dėl 1939 m. SSRS primestas režimas buvo nutrauktas naujai Aukščiausiajai Tarybai 1990 03 11 priėmus aktą Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo (Kovo 11 Aktas), įstatymą Dėl 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo, Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą.
Juos priėmė 1990 02 24-03 04 Lietuvos žmonių laisva valia išrinktoji LSSR Aukščiausioji Taryba, todėl teisiškai ir kokybiškai tikra atstovaujamosios valdžios institucija, kuri pagal 1990 03 11 deklaraciją Dėl LTSR AT deputatų įgaliojimų buvo laikinai pavadinta Lietuvos Aukščiausiąja Taryba.
Pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą nuo 1990 03 11 valstybinę valdžią Lietuvoje vykdė Lietuvos Aukščiausioji Taryba, Vyriausybė ir Teismas. Aukščiausioji Taryba - aukščiausioji valstybinės valdžios institucija, turėjusi teisę priimti Konstituciją ir kitus teisės aktus, tvirtinti biudžetą, steigti jai atskaitingas institucijas, nustatyti teismų, prokuratūros sistemą ir įgaliojimus, sudaryti Vyriausybę, kurti savivaldos teisinius pagrindus, keisti teritorijos administracinę struktūrą, nustatyti užsienio politikos pagrindinius principus, rengti referendumus, vykdyti Vyriausybės veiklos parlamentinę kontrolę ir kita.
Aukščiausiąją Tarybą sudarė 141 deputatas. Aukščiausiosios Tarybos sudėtinė dalis buvo jos Prezidiumas (jį sudarė 11 Aukščiausiosios Tarybos deputatų), kuriam pavesta šaukti naujojo šaukimo Aukščiausiosios Tarybos pirmąją sesiją, organizuoti Aukščiausiosios Tarybos sesijų rengimą, koordinuoti jos nuolatinių komisijų veiklą, teikti pilietybę ir spręsti klausimus dėl pilietybės netekimo, prieglobsčio suteikimo, teikti malonę ir kita.
Vyriausybė (Ministrų Taryba) buvo atsakinga ir atskaitinga Aukščiausiajai Tarybai, o tarp sesijų - jos Prezidiumui. Jame teiginys "Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika" įtvirtintas kaip konstitucinė norma ir pamatinis valstybės principas; šie principai gali būti pakeisti tik plebiscito būdu, jei už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių aktyvią rinkimų teisę.
Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas 1992 06 08 priėmė konstitucinį aktą Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas, pagal kurį bet kokie mėginimai įtraukti Lietuvos Respubliką į buvusios SSRS pagrindu kuriamas valstybių sąjungas ar sandraugas laikomi priešiška Lietuvos nepriklausomybei veikla, t. p. uždraustas Rusijos, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ar jai priklausančių valstybių karinių bazių ir kariuomenės dalinių buvimas Lietuvos teritorijoje.
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje steigiamoji valdžia - Tauta - referendume priėmė didžiausios teisinės galios pirminį ir tiesiogiai taikomą aktą, kuriuo grindžiami visi kitų valstybės institucijų išleisti teisės aktai. Konstitucija įsigaliojo 1992 m.
Valdas Adamkus, Lietuvos Respublikos Prezidentas 1998-2003 ir 2004-2009 m.
tags: #kokia #nuosavybes #forma #buvo #itvirtinta #konstitucijoje