Šaulių Sąjungos likvidavimą, jau nepaprastai skubėjo. Nusistatę Sąjungą likviduoti.
Šiai sąjungai pradžią davė lietuvių partizanų veikla Lietuvoje 1918-1919 metais. Iš partizanų judėjimo 1919 metais gimė nauja organizacija - Šaulių Sąjunga. Šaulio vardas oficiališkai pirmą kartą pasirodė viešumoje 1919 m.
Savanorių organizacija bolševikams negalėjo patikti. Todėl Šaulių Sąjunga turėjo būti likviduota. Sąjungos likvidavimą pradžioje dangstė įvairiausiais „sudemokratinimais".
Atskiri šauliai ir visa jų organizacija. Fašistinę arba reakcinę lietuvių karinę organizaciją. Tikrai beveik neturėjo ginklo prieš Lietuvos okupantus.
Šaulių Sąjungos praeitis yra labai turininga ir įvairi. Jos pagrindą sudarė pirmasis Kauno šaulių būrys. Nuo 1919 m. pradėjo veikti Šaulių Sąjunga. Yra daug vardų, surištų su šaulių veikimo pradžia.
Šaulio vardas nebuvo skiriamas nuo partizano vardo. Garbės lenta, yra mūsų Vytauto Didžiojo Karo Muziejuje Kaune. Dr. J. Matusas suregistravo net 87 žuvusius partizanus ir šaulius. Oficiališkai užregistruotų žuvusių šaulių bei partizanų.
Ar galėjo jų būti dar daugiau? Galėjo ir buvo. Atsparumą, karinę dvasią ir visus kitus gero lietuvio ypatumus. Labai gražių ir vertingų pėdsakų.
Toliau seka trumpa Šaulių Sąjungos istorijos apžvalga. Apžvalga buvo padaryta NKVD tikslams. Todeso ji 1941 m. kovo 20 dieną raštu Nr.
Maskva primetė Lietuvai raudonosios rusų armijos įgulas Lietuvos teritorijoje. Kultūrinė Šaulių Sąjungos veikla.
Naujųjų 1940 metų proga Šaulių Sąjungos vadas plk. Pr. Saladžius savo įsakyme Nr. Neramiu laiku pradedame Naujuosius Metus. Šauliai visur atsidėję dirbo.
Pavyzdingą šaudymą buvo įteikti garbės ženklai „Geram šauliui". Didesnes dovanas laimėjo (Įsakymas Šaulių Sąjungai N1.
Susitarusi su Švietimo Ministerija (Įsakymas Šaulių Sąjungai 1940 m. d. Nr. 9 § 1) paskelbė taisykles mokinių šaulių veiklai normuoti. Ir mėnesiais buvo daroma Šaulių Sąjungai stiprinti.
Lietuviai patriotai, jautė besiartinantį pavojų. Atėjo nelemtoji 1940 m. Gandų buvo daug. Tarnybinių informacijų nei iš vyriausybės nei iš kariuomenės vadovybės- jokių.
Tą pačią dieną Respublikos Prezidentas A. krašto apsaugos ministeris b. gen. K. Musteikis paliko Kauną. Ministeris Pirmininkas A.
Delegacija prašyti ir įtikinti Respublikos Prezidentą A. Be jo, delegacijoje buvo kavalerijos viršininkas b. gen. Tallat-Kelpša, buvęs Respublikos Prezidento asmens adjutantas plk. g e r i s ir Šaulių Sąjungos vadas plk. Saladžius.
Šaulių Sąjungai Nr. Kaunas, 1940 m. birželio m. VI. d. 15 val. 1. Administracijai surasti ir parengti patalpas.
Birželio 17 d. Birželio 18 d. Birželio 20 d. Gen. pirmininką Justą Paleckį.
Birželio 19 d. Šaulių Sąjungos vadas plk. Pr. ir S-gos tarybos pirmininko pavaduotojas adv. R. jį ir jo asmenyje naująja vyriausybę Šaulių Sąjungos vardu.
Advokatas R. draugijos reikalus. Į tai iš J. pasitvirtino, nes tą pačią dieną buvo pasirašytas aktas apie plk. kariuomenės į atsargą. Birželio 20 d. plk.
Vyriausybė yra nutarusi jį paleisti iš užimamosios vietos ir iš kariuomenės. Buvo pasiūlyta paduoti prašymas išeiti į atsargą. Jei prašymo nepaduotų, tai būtų paleistas be prašymo.
Kariuomenės Štabo rikiuotės skyriaus raštas Nr. Respublikos Prezidento š. m. VI. 19 d. aktu Nr.
Po dviejų dienų, t. y. kariuomenei Nr. „Šaulių Sąjungos štabo viršininkui gen. št. pulk. itn. Petrui Žukui nuo š. m. birželio mėn.
Birželio 21 d. Šaulių Sąjungai Nr. Kaunas, 1940 m. Šauliai ir šaulės! gen. št. plk. ltn. Žukui. Nr. 34, 1940 m. birželio 21 d.).
Jau liepos vidury bolševikų saugumas pradėjo jo ieškoti Kaune. Visi šaulių rinktinių vadai. Rinktinės vadas plk. Jurgis Bobelis ir perkeltas į Kariuomenės Štabą.
Kretingos šaulių rinktinės Vadas plk. (Įs. kar. Nr. Raseinių šaulių rinktinės vadas plk.Raimundas Liormanas (Įs. kar. Nr. 75 § 5, 1940. VII.
Alytaus šaulių rinktinės vadas plk. ltn. u 1 i s, Šakių- plk. ltn. Bronius Pečiulis, Švenčionėlių - plk. ltn. ė n a s, Telšių - plk. ltn. Bronius Pulkauninkas, Ukmergės - plk. ltn. Matulionis, Vilkaviškio - plk. ltn. Antanas Pošiūnas ir Panevėžio - plk. ltn. Antanas Stapulionis (Įsakymas kariuomenei Nr. 71, 1940.VI.28 d. ir Nr.
Mažeikių šaulių rinktinės vadas plk. ltn. Išlinskas- į Alytų, Utenos šaulių rinktinės vadas plk. ltn. į Panevėžį, Trakų - plk. ltn. Vladas Žutautas - į Šiaulius, Rokiškio - plk. ltn. Mikas Jašinskas - į Raseinius, Zarasų - plk. ltn. Seinų - plk. ltn. Jonas Kazitėnas-Kaziutis - į Ukmergę, Biržų - plk. ltn. Kleopas-Vytautas Michalauskas - į Vilkaviškį, Tauragės - plk. Itn.
Antanas Dragūnas - į Tauragę, mjr. Avižienis -į Biržus, mjr. Antanas M a n e i k a - į Marijampolę, mjr. Daugvyda s-į Uteną, mjr. Stasys B a 1t r i m a s-į Kretingą, mjr. Miecevičius - į Telšius, mjr. Vaznonis - į Vilnių, kpt. Mažeikius, kpt. Domininkas J e č y s - į Seinų apskritį, kpt. Zarasus, kpt. Jonas Matelis - į Rokiškį, kpt.
(plūdimai, priekaištai, įžeidinėjimai, įtarimai) jau buvo pradėję reikštis. Komiteto atstovas Latvis viešai paskelbė „L. K. („Tiesa" Nr. 6, VI.26 d.).
Tarpe pasklido gandas, kad Justas Paleckis atleistam Šaulių Sąjungos vadui plk. Pati Šaulių Sąjunga nebūsianti likviduota. Šaulių Sąjungos palikimą, kaip plk. Padaryta, tačiau tas gandas labai greitai ir plačiai sklido.
Naujoms sąlygoms buvo pradėta diskutuoti pačių šaulių tarpe. Šaulių spaudą. ..... Kokie gi uždaviniai liko Šaulių Sąjungai?
Šie žodžiai visiškai išsamiai dar kartą aptaria Lietuvos šaulio uždavinius. Žodžiai paremti Šaulių Sąjungos ideologijos ir statuto dėsniais. Ištikima krašto vyriausybei. Respublikos vyriausybei, tvarkingiems ir pavyzdingiems.
Atitinkamus pageidavimus, siūlymus ir prašymus. Kurti naują socialistinę Lietuvą. Tegyvuoja Lietuvos liaudies Šaulių Sąjunga! Atstatyti pradinį demokratinį Šaulių Sąjungos statutą.
Ministeris P. P a k a r k 1 i s. Gen. št. plk. Itn. Žukas buvo nuvykęs pas ministerį; P. Pakarklį. Jis, kaip paskirtasis to klausimo referentas. Pradėjo ruošti naują Šaulių Sąjungos statuto projektą.
Negalėjo susirinkti. Statuto projektui pritarė. Vėliau plk. Itn. Ministerio Pirmininko pareigas prof. V. Ir jokio nutarimo tuo reikalu nebuvo padaryta.
Ministerių Kabinetą Sovietų Sąjungos atstovas N. G. jis su G. Krašto apsaugos ministerių gen. Vitkausku pasikalbėti. Valandą. Atvykę G. Pozdniakovas, G. Kurio pavardės nepamenu, man ir gen. Vitkauskui ultimatyviai pareiškė, kad. Būti nuginkluoti visi šauliai ir pradėtas Šaulių Sąjungos likvidavimas.
Ministeris gen. „Liet. Štabo viršininko padėjėją b. gen. Karvelį). Reikalų ministerio M. Lietuvoje. Sąjungos darbą.
Šaulių Sąjungos tarybos keli nariai (plk. Itn. Žuko atsiminimais, rodos, R. Skipitis, P. Gužas'ir A. Graurogkas) buvo nuvykę pas vidaus reikalų ministerį M. Gedvilą šiam klausimui išsiaiškinti. Pasimatyti, ir jie buvo priimti tik ministerio padėjėjo A. Guzevičiaus.
Po ultimatumo, birželio 15 d. turėjo kišeninio formato informacinę knygutę - brošiūrėlę apie Lietuvą. Straipsnio autoriui savo laiku teko tą knygutę matyti ir skaityti. Pajėgas, ūkinį ir kultūrinį gyvenimą. Knygelėje buvo parašyta.
Prabėgę dešimtmečiai svetimųjų „globoje" daug ką išdildė iš mūsų žmonių atminties, nes tikroji pokario istorija per tą laikotarpį ateivių okupantų ir savųjų kolaborantų buvo įžūliai iškraipoma.
