Kokia Santykinė Drėgmė Turėtų Būti Namuose: Optimalūs Lygiai ir Palaikymo Būdai

Šaltuoju sezonu daug dėmesio skiriame savo namų šildymui, o vasarai artėjant - vėsinimui. Tačiau ar kada nors pagalvojote apie drėgmės lygį patalpose, kuriose praleidžiate didžiąją dalį laiko? Reguliuoti drėgmę namuose norint gyventi patogiai ir sveiktai - taip pat svarbu, kaip ir palaikyti reikiamą temperatūrą.

Statistikos duomenimis, net iki 20 proc. visų pastatų kaupiasi drėgmė. Interneto vartotojai dažnai ieško informacijos, kiek drėgmės turi būti namuose. Dažna užklausa - ir kiek procentų drėgmės turi būti kambaryje.

Taigi, atsakome į klausimą: drėgmės pojūtis ir komfortas priklauso nuo įvairių faktorių, pavyzdžiui, metų laiko, dėvimų drabužių, kaip kūnas toleruoja drėgmę ir kt.

Optimali Oro Drėgmė Namuose

Tyrimai rodo, kad ideali santykinė normali drėgmė namuose turėtų būti 35-60 %, o optimali apie 50 %. Skirtinguose šaltiniuose šie skaičiai šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, teigiama, kad jei drėgmės lygis viršija 60 %, didėja pelėsio veisimosi rizika. Jei drėgmės namuose lygis yra ženkliai per didelis, žmonės jaučiasi ypač nepatogiai.

Normali kambario drėgmė garantuos Jums geresne gyvenimo kokybę be perštinčios odos, alergijų, niežtinčių akių ar pelėsio kambario kampuose. Anot K. Šnirpūnienės, normali drėgmė namuose yra 40-60% rėžiuose.

Labai svarbu gyvenamuosiuose kambariuose, ypač miegamuosiuose palaikyti tinkamą drėgmės lygį. Mat jei oro drėgnumas namuose nepakankamas, susiduriama su įvairiomis buities bei sveikatos problemomis, tokiomis kaip paūmėjusios alergijos, perštinti gerklė, užsikimšusi nosies gleivinė, sausa, skilinėjanti oda. Be to, iš medienos pagaminti baldai ir namų vidaus apdaila sugeria daug drėgmės iš oro, todėl jam išsausėjus gali atsirasti įvairių nepatogumų buityje.

Žiemos metu kambario drėgmė dažnu atveju nukrenta net iki 30% ar net dar žemiau ir tai sukelia diskomfortą, sveikatos problemas. Per didelė drėgmė taip pat nėra gerai. Gali greitai įsiveisti pelėsis ir kiti grybeliai.

Oro drėgmę padidina ir indai su po truputį garuojančiu vandeniu. Jeigu patalpoje yra per sausa, ženklai yra mažiau akivaizdūs, tačiau sauso oro pasekmes pajuntame mes patys: išsausėja oda, jautresni tampa kvėpavimo takai. Lietuvos nacionalinis visuomenės ir sveikatos centras rekomenduoja namuose visus metus palaikyti 35-60% drėgmę.

Išsausėja viršutinių kvėpavimo takų gleivinė. Išsausėjus gleivinei susilpnėja apsauginis barjeras, todėl lengviau „prikimba“ viršutinių kvėpavimo takų, peršalimo ligos, suintensyvėja alergijos simptomai, padažnėja astmos priepuoliai. Išsausėjusią gleivinę peršti, ji gali įtrūkti, tuomet iš nosies ima bėgti kraujas, atsiranda šašelių ir pan. Gleivinės išsausėjimą ypač greitai pajunta kūdikiai ir maži vaikai. Jie gali skųstis į peršalimą panašiais simptomais (tik be karščiavimo): gerklės skausmu, apsunkintu kvėpavimu, suprastėjusiu apetitu.

Net keletas tyrimų parodė, kad sausas oras - palankesnė terpė laisvai cirkuliuoti ir plisti ligas sukeliančioms bakterijos bei virusams, tarp jų ir gripo. Sausas oras neigiamai veikia ne tik viršutinių kvėpavimo takų, bet ir akių gleivinę. Išsausėja oda, plaukai, nagai. Nuolat ir ilgą laiką būnant sausame ore drėgmę praranda ir oda: ji ima šerpetoti, praranda elastingumą, skaistumą. Plaukai tampa šiurkštesni, nepaklusnūs, jų galiukai pradeda greičiau šakotis, gali atsirasti ar padaugėti pleiskanų.

Sausas patalpų oras gali pakenkti ne tik sveikatai, bet ir turtui. Įvairūs mediniai paviršiai ir mediniai daiktai perdžiūvę gali įtrūkti, deformuotis.

Jei per didelės drėgmės priežastys yra „techninės“ (prasta statinių būklė, avarijos), visų pirma, reiktų pašalinti jas.

JAV aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, optimali patalpų santykinė oro drėgmė turėtų būti nuo 30 iki 50 proc., bet jokiu būdu neturėtų viršyti 60 proc. O drėgmę mūsų organizmas labiau toleruoja.

Drėgmė namuose nėra tik „komforto skaičius“ termometro programėlėje: ji tiesiogiai veikia savijautą, miego kokybę, alergijų ir pelėsio riziką, taip pat pačių patalpų būklę (langų rasojimą, apdailos ilgaamžiškumą, medienos deformacijas).

Kasdienėje kalboje „drėgmė“ dažniausiai reiškia santykinę oro drėgmę (RH, %) - tai, kiek vandens garų ore yra palyginti su tuo, kiek jų oras galėtų „sutalpinti“ esant tai pačiai temperatūrai. Praktiškai tai reiškia du svarbius dalykus. Pirma, šildymo sezonu patalpos dažnai sausėja, nes šildomas oras „gali sutalpinti“ daugiau drėgmės, todėl santykinė drėgmė krinta.

Drėgmė svarbi ne tik komfortui. Kai ji per aukšta, lengviau vystosi pelėsis ir didėja dulkių erkučių aktyvumas; kai per žema - dažniau jaučiamas nosies, gerklės ir odos sausumas, erzina akys, juntamas „sausų patalpų“ diskomfortas.

Patikimiausios institucijos ir praktinės rekomendacijos dažniausiai sutaria dėl vieno aiškaus tikslo: siekti maždaug 30-50% santykinės drėgmės kasdienėse gyvenamosiose patalpose.

Dažniausiai probleminė riba prasideda, kai drėgmė ilgiau išlieka mažesnė nei 30%. Nors bazinis tikslas daugumai namų išlieka 30-50%, skirtingos patalpos turi skirtingą „drėgmės dinamiką“. Vonioje ar virtuvėje drėgmė natūraliai kyla, o miegamajame (ypač prastai vėdinant) ji gali kauptis naktį.

Venk kraštutinumų: nei „per sausa“, nei „per drėgna“. Naudok gartraukį, dangčius, po gaminimo 10-15 min.

Per didelė drėgmė dažnai prasideda nepastebimai: „sunkesnis“ oras, prastėjantis kvapas, lėčiau džiūstantys rankšluosčiai. Vėliau atsiranda ir aiškūs signalai - rasojantys langai, tamsėjantys kampai, burbuliuojantys dažai ar lupanti tapetų siūlė. Jei matai šiuos požymius, svarbiausia yra ne „užmaskuoti“ problemą, o suvaldyti drėgmės šaltinį.

Pradėk nuo trijų „greitų laimėjimų“: pašalink vandens patekimą (sutvarkyk pratekėjimus), pagerink oro šalinimą ten, kur susidaro garai (vonios ištraukimas, gartraukis), ir sumažink drėgmės gamybą (dengti puodus, džiovinti skalbinius su ventiliacija).

Per sausa aplinka dažniausiai išryškėja šildymo sezonu arba labai sandariuose būstuose, kai oras nuolat šildomas, bet mažai „papildomas“ drėgme. Jei RH ilgai laikosi žemiau 30%, koreguok po truputį. Svarbu ne „užkelti“ drėgmę bet kokia kaina, nes per didelis šuolis gali paskatinti kondensaciją ant šaltesnių paviršių.

Drėgmę gali padidinti ir įpročiai, bet su protu: kambariniai augalai, trumpalaikis skalbinių džiovinimas gerai vėdinamoje patalpoje, vandens garų šaltiniai (pvz., džiovyklės su išvedimu į lauką neturėjimas) - visa tai kelia drėgmę.

Normalus RH kambaryje dar negarantuoja, kad lokaliai ant šaltesnio paviršiaus nesusidarys kondensatas.

Galiausiai, „normali drėgmė“ - tai ne vienas skaičius, o stabilus režimas: kai RH didžiąją laiko dalį laikosi 30-50% intervale, o nei į viršų, nei į apačią nukrypimai būna trumpi ir paaiškinami (dušas, gaminimas, intensyvesnis vėdinimas).

Per daug šiltose patalpose mažėja darbingumas, vargina galvos skausmai, dirglumas. Be to, dažniausiai tokiose patalpose oras būna per sausas, todėl sausėja oda, gleivinės, dėl akių sausėjimo jas pradeda perštėti, skaudėti, o išsausėjusi nosis nebeatlieka savo apsauginės funkcijos - lengviau susergama kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis.

„Kuo oras sausesnis, tuo aplinkoje daugiau dulkių, alergenų, atitinkamai tuo didesnė ilgalaikė žala kvėpavimo sistemai. Kai temperatūra labai aukšta, atsiranda žalingas poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai, organizmas netenka vandens ir elektrolitų, iškyla šilumos smūgio pavojus. Būtent todėl vasarą vaistinėse ir pas gydytojus netrūksta žmonių su širdies permušimais, sunkiai kontroliuojamu kraujospūdžiu bei dideliu silpnumu“, - pažymi vaistininkė.

Jei namų aplinkos temperatūra nuolatos per daug žema, kraujotaka taip pat sutrinka, ypač galūnėse, sąnariuose, dėl to paūmėja sąnarių uždegiminės ligos, nervų ligos, silpnėja imunitetas. Esant žemai temperatūrai, didėja patalpų oro drėgmė, kambariuose atsiranda pelėsis, kurio sporos patekusios iš aplinkos į kvėpavimo takus sukelia alergiją ir astmą.

Ilgai nevėdintose patalpose, anot vaistininkės, atsiranda nemalonus kvapas, sumažėja deguonies kiekis, dėl to atsiranda nuovargis ir galvos skausmas.

Kuo mažesnės ir hermetiškesnės patalpos ir kuo daugiau žmonių jose yra, tuo didesnis CO2 lygis. Norint mėgautis puikia savijauta ir gyvybingumu reikia panaudotą patalpų orą nuolat keisti šviežiu.

Jei žiemą kambarius vėdinsime tiesiogiai įleisdami šaltą lauko orą, mūsų patalpų oras bus tikrai sausas, o tai gali sukelti tam tikrų nepatogumų. Pernelyg sausas oras nėra tinkamas mūsų gleivinei ir odai, taip pat mūsų baldams, parketo grindims ir kitiems mediniams paviršiams.

Žmogui komfortiški oro parametrų lygiai:

• Temperatūra nuo +20C iki +25C
• Drėgmė nuo 35% iki 60%
• CO2 < 1000ppm (palyginimui: pušyno CO2 koncentracija yra 400 ppm)

Kokybiškas vėdinimas padeda palaikyti optimalų drėgmės lygį namuose. Vėdinimo įrenginys pašalins panaudotą orą ir pakeis jį šviežiu lauko oru. Keliaudamas vidun - lauko oras yra papildomai išfiltruojamas, kad į namus nepatektų lauko dulkės ir kiti nešvarumai. Išfiltruotas šaltas lauko oras keliauja pro šilumokaitį, kuriame sušyla prasilenkdamas su išeinančiu šiltu patalpų oru.

Norint mėgautis puikia savijauta ir gyvybingumu reikia panaudotą patalpų orą nuolat keisti šviežiu. Jei vėdinimo įrenginyje naudojamas aukštos kokybės efektyvus plokštelinis šilumokaitis, šalinamas oras nesimaišys su grynu oru, o įeinantis oras prieš patekdamas į kambarius pakankamai sušils, kad būtų komfortiškai naudojamas ir taupytų šilumą.

Grąžinantis drėgmę šilumokaitis, gali grąžinti 74% patalpų drėgmės, o tai padeda išlaikyti santykinę oro drėgmę 5-10% aukštesnę nei naudojant rekuperatorių su standartiniu šilumokaičiu, ir to pakaktų, kad jaustumėtės patogiai savo namuose. Tuo pačiu, drėgmę grąžinantis rekuperatorius yra ženkliai taupesnis elektros naudojimo atžvilgiu, nes grąžinus drėgmę nesusidaro kondesato, kuris gali užšalti. Todėl elektrinis tenas įsijungia itin retai.

Optimali oro drėgmė labai svarbi. Drėgmės lygį galima išmatuoti drėgnomačiu. Namuose bei darbo patalpose žmogui rekomenduojama 40 - 60 % drėgmė, tačiau šaltuoju metų laiku šildymas labai išsausina patalpų orą. Ypač svarbu komfortišką drėgmės lygį palaikyti miegamajame, nes tai stipriai pagerina miego ir poilsio kokybę. Oro drėkintuvai gali pagerinti namų oro kokybę palaikydami optimalią drėgmę.

Dėl sauso oro džiūsta ir skauda akis, sausėja ir pleiskanoja oda, džiūsta burna ir nosies gleivinė, prastėja miegas. Be to, esant sausam orui, kur kas lengviau peršalti ar susirgti gripu. Namų vidaus apdaila ar baldai, pagaminti iš medienos ar audinių (užuolaidos, kilimas ir t. t.), sugeria iš oro labai daug drėgmės. Jei oras per daug išsausėja, gali atsirasti plyšiai medienoje (grindyse, balduose ir t. t.) ir susidaryti elektrostatiniai krūviai. Mediniai muzikos instrumentai, išsausėjus medžiui taip pat išsiderina.

Šaltas oras gali turėti kur kas mažiau drėgmės nei šiltas. Dėl šios priežasties drėgmės lygis vidaus patalpose žiemą dažnai nukrenta žemiau 30 %.

Lango atidarymas šaltuoju metų laiku nepadės padidinti drėgmės patalpose. Žinoma, reguliarus, trumpai trunkantis skersvėjis labai svarbus siekiant palaikyti sveiką orą namuose (žiemą patalpas rekomenduojama vėdinti 3-5 kartus per dieną ne daugiau kaip po 5 minutes). Tačiau per dažnas ir per ilgai trunkantis vėdinimas dar labiau sausina orą. Taip yra dėl to, kad lauko ore yra labai mažai drėgmės, o šildant šį orą jis dar labiau išsausėja.

Gripo virusai, bakterijos ir mikrobai sausame ore išgyvena ilgiau ir akių lygyje sklando ilgesnį laiką. Taip sausas oras skatina gripo virusų ir bakterijų perdavimą. Patalpoje esant optimaliai drėgmei (40-60 %) kondensato ir vandens lašeliai ore prilimpa prie virusų bei bakterijų ir traukia juos žemyn. Sveikas ir optimalus drėgmės lygis ne tik pakankamai drėkina burnos ir nosies gleivinę, taip stiprindamas jos gynybinius sugebėjimus prieš virusus, tačiau ir mažina jautrumą infekcijoms.

Prieš įsigydami drėkintuvą ar drėgmės surinkėją išsimatuokite patalpų drėgmę. Lengviausia tai padaryti su skaitmeniniu drėgnomačiu. Pastatykite drėgnomatį kambario viduryje, geriausiai akių lygyje. Nelaikykite drėgnomačio arti lango, durų ar ventiliacijos angos. Po kelių minučių jutikliai prisitaikys prie patalpos temperatūros ir parodys patalpos oro santykinę drėgmę. Medikai rekomenduoja 40-60 % santykinę drėgmę. Jei drėgmė mažesnė kaip 40 %, jums reikalingas drėkintuvas ją padidinti. Jei patalpoje drėgmė viršija 60 %, jums reikia oro sausintuvas.

Sausas oras dažniausiai būna žiemą, kai šildymas veikia visu pajėgumu ir dėl to patalpose drėgmė dažnai nukrenta žemiau 30 %. Langų atidarinėjimas tik dar labiau sausina orą. Lauko temperatūrai esant arti 0C oras gali išlaikyti vos 4 gramus vandens kubiniame metre. Net jei šiomis sąlygomis santykinė drėgmė lauke yra 69 %, tai atitinka vos 18 % drėgmės lygį patalpų ore. Atvėrus langą ir įleidus šviežio oro, jame esantis vandens kiekis išlieka toks pat, tačiau santykinė drėgmė kylant temperatūrai mažėja. Šis drėgmės trūkumas gali būti kompensuotas tik naudojant oro drėkintuvus.

Ideali patalpų drėgmė svyruoja nuo 40 iki 60 %.

Tinkamai drėkinamo oro teikiami privalumai:

1. Nosis, akys ir oda nebus išdžiūvę, pagerėja savijauta.
2. Sumažėja rizika susirgti gripu, nes virusai, esant optimaliai drėgmei, greitai žūva. Taip pat mažėja infekcijų rizika ir nedžiūsta burnos bei nosies gleivinė.
3. Miegas tampa geresnis ir labiau atpalaiduojantis.
4. Pagerėja koncentracija dirbant, nes jaučiama mažiau nuovargio ir mieguistumo.
5. Mažėja dulkių ir žiedadulkių kiekis ore.
6. Baldai, medinės grindys ir dažai bus apsaugoti, nes išvengsite plyšių.
7. Mediniai muzikos instrumentai neišsiderins.

Renkantis oro drėkintuvą svarbiausias kriterijus - drėgmės išgarinimo kiekis. Kuo didesnis nurodytas drėgmės išgarinimo kiekis, tuo galingesnis drėkintuvas ir tuo didesnėms patalpoms jį galima naudoti.

Kaip Tikrinama Normali Kambario Drėgmė?

Jei norite įvertinti, ar namuose oras nėra pernelyg sausas, jums padės higrometras - kambario drėgmės matuoklis, kuris tiksliai nustato esamą oro temperatūrą ir drėgmės lygį. Mažesnis nei 25 % drėgmės lygis yra kenksmingas sveikatai, tačiau vertinant rodiklius turite atkreipti dėmesį ir į tai, kad patalpose nebūtų susikaupę per daug drėgmės. Kai oro drėgmės lygis kambaryje viršija 55 %, atsiranda tikimybė pelėsio augimui, grybelio ir dulkių erkučių dauginimuisi.

Norint tinkamai pamatuoti santykinę oro drėgmę, matuoklį reikėtų statyti patalpos viduryje, kažkur ant stalviršio ar kito aukščiau grindų esančio paviršiaus.

Kaip Palaikyti Rekomenduojamą Drėgmę Namuose?

Geriausias būdas kovoti su sausu oru - oro drėkintuvai. Patogūs, nedideli, dailaus dizaino prietaisai užtikrina, kad normali drėgmė namuose būtų palaikoma nuolat. Šie įrenginiai gali būti įvairių rūšių: išskiriantys karštus garus, šaltų garų arba ultragarsiniai drėkintuvai.

Karštų garų drėkintuvas: veikimo principas panašus į virdulio - kaitinamam vandeniui užverdant į orą paleidžiami garai. Šaltų garų drėkintuvai: turi filtrus ir ventiliatorius, pučiančius filtruose esančius vandens garus į orą. Ultragarsiniai oro drėkintuvai: sistema veikia membranos vibravimo ultragarso dažniais, kurie vandenį skaidomas į mikrodaleles. Tai tyliausiai iš visų prietaisų veikianti oro drėkintuvų rūšis.

Jeigu pas Jus per žemas drėgmės lygis Jums pagelbės oro drėkintuvai jie skirti pakelti namuose drėgmės lygį. Geriausi yra šaltų garų oro drėkintuvai. Jie nepaliks baltų nuosėdų ant grindų ar baldų. Kuo patalpa didesnė tuo geriau rinktis galingesnį oro drėkintuvą taip jis greičiau pridrėkins kambarį iki norimo lygio.

Jeigu pas Jus per didelis drėgmės lygis Jums pagelbės tada buitiniai drėgmės surinkėjai jie skirti sumažinti kambario drėgmės lygį. Jei susiduriate dažnai su per didelę patalpos drėgme ir kambarys yra >25kv rekomenduojame imti galingesnį drėgmės surinkėją, kurio našumas nuo 15-20l/ 24h.

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, temperatūros ir drėgmės reguliavimui namuose labai svarbus reguliarus kambarių vėdinimas. Geriausia vėdinti dažniau, bet trumpai ir plačiai atvėrus langus. Jei tai neįmanoma, tinka ir du vėdinimai per dieną ar mikroventiliacija per orlaidę. Tuo tarpu jei oras per sausas, drėgmę galima padidinti laikant kambaryje atvirą indą su vandeniu, drėgnai valant paviršius, ant radiatorių pakabinant šlapius rankšluosčius. Jei vėdinimas neįmanomas arba namai yra prastos techninės būklės, galima įsigyti oro drėkintuvą ar sausintuvą.

Koreguokite kasdienius savo įpročius - tyrimais nustatyta, kad 4 asmenų šeima vidutiniškai generuoja net apie 15 litrų vandens garų. Kaip šį kiekį sumažinti? Vėdinkite patalpas - tinkamas būdas yra plačiai atverti visus namų langus ir vedinti patalpas apie 10 min. Pagalvokite apie naują ventiliacijos sistemą arba esamos patobulinimą - kai dėl sandarumo atsiranda drėgmės perteklius, o dėl menko vėdinimo įsiveisia pelėsis, rekomenduojama nieko nelaukti ir namuose įsirengti mini rekuperatorių.

Naudokite drėgmės rinktuvus - jei drėgmės lygis - gerokai per aukštas, įsigykite drėgmės sugėriklį (kitaip jie dar vadinami oro sausintuvais). Maks. Maks. Maks. Šie aukštos kokybės drėgmės surinkėjai skirti namams ir biurams, pramonei, rūsiams, baseinams ir kt.

Natūralūs Kambario Drėkinimo Būdai

Jei kol kas dar neįsigijote oro drėkintuvo, tačiau jaučiate sauso oro pasekmes, nieko nelaukite ir imkite įprastų kambario drėkinimo būdų. Per dieną bent du kartus gerai išvėdinkite patalpas pravėrus langus. Tai darykite ne mažiau nei 5-10 minčių. Tai ypač svarbu padaryti vakare, kad geriau išsimiegotumėte.

Drėgmę gerai sugeria ir druska, valgomoji soda, ryžiai ir kitos kruopos, tad viena iš šių priemonių pripildytą dubenėlį statykite vonioje, virtuvinėse spintelėse, sieninėse spintose ir t.t.

Drėgmės lygį kontroliuoti gali padėti ir augalai: pavyzdžiui, orchidėjos ir bambukai sugeria drėgmės perteklių iš oro.

Tačiau bene patogiausias, paprasčiausias ir, žinoma, vienintelis 100 % rezultatą suteikiantis būdas siekiantiems greitai sumažinti drėgmės lygį namuose - naudoti oro sausintuvus. Jie greitai padeda sumažinti drėgmę iki reikiamo lygio (20 - 50 %).

Šildymo sezono metu ant radiatorių galite uždėti sušlapintus rankšluosčius ar pledus. Drėgmę padidins ir kambaryje džiovinami skalbiniai.

Temperatūra ir Drėgmė Skirtinguose Kambariuose

Priklausomai nuo funkcijos, kurią atlieka gyvenamoji patalpa, joje temperatūra turi šiek tiek skirtis:

• Miegamajame kambaryje: optimaliausia temperatūra 17-18°С. Būtent ši temperatūra pagerins miego kokybę ir sumažins galvos skausmus.
• Virtuvėje: 18-19°С. Virtuvėje yra prietaisai, kurie patys skleidžia šilumą - viryklė, orkaitė, mikrobangų krosnelė, elektrinis virdulys ir kt. Todėl pernelyg aukštos temperatūros ten nereikia, prietaisai pakels patalpos temperatūrą.
• Vonios kambaryje: 24-26 ° C. Vonios kambaryje oro temperatūra turi būti aukštesnė, nes ten drėgmės kiekis yra žymiai didesnis nei kitose patalpose, o esant žemai temperatūrai, jaučiasi drėgmė ir sukelia diskomfortą.
• Vaikų kambaryje: temperatūra gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus. Jei kūdikiui optimaliausia yra 23-24°C, tai vyresniam vaikui galite šiek tiek sumažinti temperatūrą iki 21-22°С.
• Kitų patalpų vidutinė rekomenduojama temperatūra 18-22°C.

Skirtinguose kambariuose neturėtų būti per didelis temperatūrų skirtumas. 2-3 laipsnių skirtumas laikomas geru, kad žmogus, judėdamas bute, nejaustų skirtumo.

Rekomenduojama oro temperatūra patalpoje, judėjimo greitis ir drėgmė

tags: #kokia #santikine #namuose #turi #buti #dregmes