Kiekvienam darbuotojui naudinga žinoti, kaip apskaičiuojami ir kada turi būti išmokami jo atostoginiai. Juk atostogos - vienas iš geriausių įvykių per metus, kurias kiekvienas nori praleisti įdomiai, smagiai ir turiningai.
Straipsnyje išsamiai atsakysime, kada mokami atostoginiai, kiek pinigų galima tikėtis, kaip apskaičiuojama atostoginių suma pagal išdirbtas darbo dienas. Taip pat straipsnio gale rasite atostogų prašymo formą.
O jeigu atostogauti norima užsienyje ar Lietuvos kurorte - greičiausiai tai kainuos daugiau, todėl iš anksto reikia planuoti savo biudžetą ir numatyti poilsio išlaidas.
Kaip apskaičiuoti atostogų kaupimą
Kasmetinių atostogų skaičiavimas
Kasmetinių atostogų privaloma išleisti darbuotoją bet kartą per metus. Darbuotojui dirbant 5 darbo dienas per savaitę - jam priklauso 20 darbo dienų atostogų. Jeigu dirbama kintančiu darbo grafiku - darbdavys privalo suteikti darbuotojui 30 dienų trukmės atostogas. Jeigu apmokamas valandinis darbo grafikas tai ir atostoginių vidurkis skaičiuojamas už valandą.
Specifinėmis darbo sąlygomis dirbantys, patiriantys didesnę protinę įtampą asmenys gali turėti pailgintas atostogas. Darbuotojas gali prašyti kasmetinių atostogų, jeigu darbovietėje yra išdirbęs daugiau nei 6 mėnesius.
Koks atlyginimas jums priklauso už kasmetines atostogas priklauso nuo to, kokį darbo užmokestį gavote per paskutinius 3 mėnesius. Apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis (VDI) per paskutinius tris mėnesius. Darbdavys turi mokėti vidutinį vienos dienos darbo užmokestį už kiekvieną atostogų dieną.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pateikė aiškesnius nurodymus dėl atostoginių skaičiavimo, papildydama juos praktiniais pavyzdžiais. Nors pati atostoginių apskaičiavimo tvarka nebuvo keista, VDI specialistai primena esmines taisykles: VDU skaičiuojant įtraukiamas tik darbo užmokestis už faktiškai atliktą darbą.
Į VDU neįskaičiuojamos išmokos, tokios kaip atostoginiai, ligos pašalpa, dienpinigiai, kompensacijos už nekonkuravimą, mokėjimai už prastovas ar premijos švenčių proga. Nedirbtas laikas, kai darbuotojas nebuvo įmonėje, taip pat neįtraukiamas į VDU skaičiavimą - tiek dienos, tiek valandos.
Įprastai VDU skaičiuojamas kaip dieninis. Visgi, jei darbuotojo darbo dienos trukmė skiriasi, tuomet naudojamas valandinis vidurkis. Skaičiuojamasis laikotarpis - paskutiniai trys mėnesiai iki atostogų pradžios. Jei per šį laiką darbuotojas nedirbo ir negavo užmokesčio, VDU skaičiuojamas remiantis sutartimi numatytu darbo užmokesčiu.
Jei darbo laiko norma pasikeitė per laikotarpį, už kurį suteikiamos atostogos, VDU rekomenduojama skaičiuoti vadovaujantis patvirtinta tvarka, tačiau išmokos dydis turėtų būti pritaikytas pagal realiai dirbtą darbo laiką. Suteikiant atostogas savaitėmis, VDU mokamas atsižvelgiant į nustatytą darbo laiką tam darbuotojui.
Kai atostogos prasideda vieną mėnesį, o baigiasi kitą, VDU apskaičiuojamas vieną kartą, remiantis paskutiniais trimis mėnesiais iki atostogų pradžios. Šis laikotarpis nesikeičia, nepriklausomai nuo to, ar atostoginiai mokami iš anksto, ar kartu su atlyginimu.
Teisės aktai nenurodo, kaip apskaičiuoti atostoginius, kai darbuotojas pradeda vykdyti papildomas darbo funkcijas. Vyriausybės nustatytos taisyklės liepia VDU skaičiuoti iš paskutiniųjų trijų mėnesių domenų.
Atostoginių mokėjimo laikas ir sąlygos
Atostoginiai turi būti išmokami ne vėliau nei likusią paskutinę darbo dieną iki atostogų, pagal Lietuvos respublikos Darbo kodekso (DK) 130 str. 2 d. nuostatą. Jeigu atostogų dienų yra daugiau nei 20 d.d., už likusias dienas atostoginiai išmokami atostogų metu, darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.
Darbuotojui pateikus prašymą, kad atostoginių suma būtų mokama tą dieną, kaip įprastas darbo užmokesčio mokėjimas, tokiu atveju pinigai prieš pat atostogas nėra pervedami.
Pagal Lietuvos respublikos įstatymus, atostoginius galima išmokėti kartu su atlyginimu, darbuotojui sutinkant ir pateikiant prašymą. Taip išmokėti atlyginimą patogu, kai imamos tik kelios dienos atostogų.
Ką daryti, jeigu laiku nesumokėjo atostoginių?
Darbo kodeksas (DK) numato, jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, darbuotojas, pateikęs prašymą, ne vėliau nei per tris dienas po atostogų, gali prisidėti dienas, už kurias nebuvo išmokėti atostoginiai, prie kitų atostogų. Tai numatyta DK 130 straipsnio 4 d. nuostatose.
Pavyzdžiui, jeigu jums pinigus pervedė trečią dieną atostogų metu, tokiu atveju, pateikite prašymą darbdaviui, kad jums kompensuotų vėlavimą ir prie sekančių kasmetinių atostogų pridėtų tris dienas. Galbūt darbdavys nebus patenkintas dėl tokio prašymo, tačiau jo atmesti negali.
Atostoginių išmokėjimas kartu su atlyginimu
Atostoginiai už ilgesnes nei kasmetines atostogas mokami įprasta atlyginimo mokėjimo tvarka.
Pavyzdžiui, darbuotojas 2025 metais turėjo sukaupęs 10 nepanaudotų atostogų dienų, o 2026 metais prie jų prisidėjo einamųjų metų atostogos ir jis nusprendė išeiti 30 kalendorinių dienų atostogų. Tokiu atveju darbdavys privalo ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki atostogų pradžios išmokėti atostoginius už 20 darbo dienų, o už likusias 10 dienų atostoginiai išmokami įprasta tvarka kartu su darbo užmokesčiu.
BSS Personalas ir atlyginimai sukurtas naujas atskaitymas IUA Išmokėjimas už atostogas. Anksčiau atostoginių suma būdavo tokiu pačiu atskaitymu, kaip kad ir atlyginimas, todėl būdavo sudėtinga DU mokėtinose sumose išfiltruoti tik atostoginių sumas.
Dabar atostoginių išmokėjimus darbuotojams rasite nauju koduku IUA Išmokėjimas už atostogas. To pasekoje keitėsi ir atostoginių skaičiavimo logika, jei atostoginiai išmokami periodo eigoje: skaičiuojant atostoginius, jei darbuotojui taikomas NPD, atostoginių išmokėjimui NPD nebus taikomas ir atostoginių GPM bus paskaičiuotas nepritaikius NPD.
Lygiagrečiai žiniaraštyje susikurs minusinė GPM suma, kuri bus lygi skirtumui, koks būtų mokėtinas darbuotojo GPM pritaikius NPD. Žinoma to skirtumo sumai papildomai pasikurs ir išmokama suma darbuotojui. Tokia skaičiavimo logika aktuali tik tada, kai atostoginiai išmokami mėnesio eigoje.
Situacija, kai atostoginiai išmokami periodo eigoje
1 punkte aprašytas skaičiavimo principas taikomas tik tada, kai nėra žinoma bendra mėnesio pajamų suma ir nėra galimybės teisingai pritaikyti NPD. Čia svarbu suprasti, kad priskaitytiems atostoginiams NPD nėra taikomas, bet kartu paskaičiuojama minusinė GPM suma, kuri susidaro padarius prielaidą, kad NPD atostoginiam gali būti pritaikytas.
Dėl to pasikuria ir atskira išmokėjimo suma, kuri lygi sumažėjusiai GPM sumai dėl pritaikyto NPD (kitaip sakant išmokama suma padidėja, nes buvo pritaikytas NPD).
1 Situacija
Darbuotojui taikomas standartinis NPD. Darbuotojas atostogauja nuo spalio 7 iki 9 d. t.y. 3 darbo dienas. Darbuotojo VDU yra 136,36. Atostoginius reikia išmokėti spalio 6 d.
Atostoginių gyventojų pajamų mokestis (nepritaikius NPD) = 409,08*20 proc.
GPM pritaikius NPD = (409,08-(400-0,19*(409,18-607))*20 proc.
SODRA = 409,08*19,5 proc.
Galite išmokėti abi šias sumas, tada bus išmokėti atostoginiai pritaikius NPD.
Periodo gale atliekami skaičiavimai įprastai. Matysite, kad persiskaičiavo gyventojų pajamų mokestis, įvertinus NPD.
2 Situacija
Darbuotojui taikomas standartinis NPD. Darbuotojas atostogauja nuo spalio 7 iki 9 d. t.y. 3 darbo dienas. Darbuotojo VDU yra 136,36.
Panagrinėkime situaciją, kai atostoginiai yra išmokami kartu su atlyginimu. Kai jau žinomos visos darbuotojo mėnesio pajamos, yra galimybė pritaikyti NPD formulę teisingai.
GPM pritaikius NPD = (2999,99-(400-0,19*(2999,99-607))*20 proc.
SODRA = 2999,99*19,5 proc.
| Skaičiavimo Būdas | NPD Taikymas | GPM Poveikis | Išmokėjimo Laikas |
|---|---|---|---|
| Periodo eigoje | Netaikomas | Skaičiuojamas nepritaikius NPD | Prieš atostogas |
| Kartu su atlyginimu | Taikomas teisingai | Įvertinamas NPD | Kartu su atlyginimu |
Neradote Jums reikalingos instrukcijos?
Kas gali sumažinti arba padidinti atostoginius?
Atostoginius gali sumažinti sumažėjęs darbo atlyginimas. Jeigu per paskutinius tris mėnesius iki atostogų keitėsi atlyginimo dydis ir jis sumažėjo - jūsų vidutinio dienos užmokesčio suma bus mažesnė, nes skaičiuojamas 3 mėnesių, o ne metų vidutinis 1 dienos ar 1 valandos atlyginimas.
Atostoginius gali padidinti: apskaičiuojant atostoginius svarbu per paskutinius tris mėnesius gautos premijos, priemokos ar priedai, kurie gali padidinti vidutinį darbo dienos užmokestį.
Verta žinoti, kad prie atostoginių skaičiuojami priedai ir premijos tik už darbo rezultatus, o priedai šventės ar įmonės jubiliejaus proga nėra skaičiuojami, taip pat neįskaitomos ir motyvacinės piniginės premijos ar pajamos už įmonės automobilio naudojimą.
Atostoginių dydis nesikeis: jeigu darbuotojas sirgo ir ėmė biuletenį, ėmė neapmokamų atostogų, buvo prastovose. Vidutinio darbo užmokesčio taisyklėse yra nustatyta, kad skaičiuojamas tik faktinis darbo laikas ir neįtraukiamas laikas, kai buvo nedirbama dėl ligos ar prastovos.
Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo atostogos numatomos birželio 1-30 dieną, jo VDI bus nustatomas pagal kovo, balandžio ir gegužės mėnesio išdirbtą laiką. Sakykime, kad mėnesio atlyginimas yra 1000 eurų. Tačiau, jeigu darbuotojui susirgus buvo paimtas biuletenis nuo gegužės 1 d. iki birželio 1 d., jo VDI bus skaičiuojamas tik pagal kovo ir balandžio mėnesiais išdirbtą darbo laiką. Per šį laiką gaunamas 2000 eurų atlyginimas dalinamas iš 40 darbo dienų. Gaunamas 1 d.d. atlygis - 50 eurų. Taigi, jei darbuotojas eina atostogauti 20 dienų, jis gaus 1000 eurų atostoginių.
Daugiau apie tai skaitykite atostoginių išmokėjimas.
Kaip pačiam apskaičiuoti savo atostoginius?
Dėl tikslaus atostoginių skaičiavimo galima kreiptis į buhalterį, kuriam nebus sudėtinga pateikti tikslų atsakymą dėl atostogų apmokėjimo. Norint preliminariai pačiam žinoti ar numatyti savo atostoginius, svarbu rinkti darbo užmokesčio paskaičiavimo lapelius. Tokį lapelį darbdavys turi pateikti darbuotojams kartą per mėnesį. Jame nurodomas atlyginimas už išdirbtas darbo dienas arba valandas.
Turinčiam tokius lapelius darbuotojui tereikia paskaičiuoti trijų mėnesių vidurkį prieš atostogas ir jis žinos, kiek gali tikėtis gauti atostoginių.
Neišnaudotos atostogos - svarbu, kad jos netruktų ilgiau nei 3 metus
Dažnai darbuotojai neišnaudoja visų savo atostogų per metus. Tačiau atostoginių išmokėjimas privalomas tik už panaudotas atostogų dienas.
Taigi, jeigu jūsų atostogos liko nepanaudotos, pvz. 10 dienų, tai jas galite prisidėti prie kitų metų atostogų, turėsite 30 dienų atostogų ir už visas jas gausite atostoginius.
Tačiau jeigu darbuotojo atostogos atidedamos daugiau nei 3 metams, tai po 3 metų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, jos gali būti nubrauktos ir už jas atlyginimo neprivaloma mokėti. Jos nepasibaigia automatiškai, tačiau darbdavys gali nebesuteikti jų, jei darbuotojas per 3 metus nesikreipia, ir kompensacija taip pat nebeprivaloma, jeigu nėra reikalavimo suteikti.
Darbdavys turi apmokėti darbuotojo kasmetines ir nepanaudotas atostogas, kurios buvo kaupiamos iki 3 metų, nutrūkus darbo sutarčiai. Taigi, jeigu išeinate iš darbo ir turite sukaupę 30 darbo dienų atostogų per 2 metus, galite tikėtis kompensacijos už visas atostogų dienas ar valandas.
Kada kyla sunkumų skaičiuojant atlyginimą už kasmetines atostogas?
Lietuvos buhalterių ir auditorių sąjungos prezidentės Daivos Čibirienės teigimu, dažnai susiduriama su problema dėl neteisingai apskaičiuotų atostoginių. Dažniausiai klausimai iškylą apskaičiuojant vidurkį, nes ne visada darbuotojas dirba tipinę darbo savaitę, kartais dirbama pagal iškvietimą, nėra pastovaus grafiko, dirbama vieną mėnesį darbo dienomis, kitą mėnesį - valandomis.
Daugiau apie tai skaitykite - Ar reikia keisti atostoginių skaičiavimo tvarką?
Mėgaukitės atostogomis ir žinokite, kiek ir kada atostoginių jums priklauso.