Neįprastai sušilus orams, viešojoje erdvėje pasirodė diskusijų apie pernelyg karštus rankšluosčių džiovintuvus („gyvatukus“), įrengtus vonių patalpose ir šių patalpų perkaitinimą. Šildymo sezonas - tai metas, kai komfortas ir sveikata tiesiogiai priklauso nuo tinkamos temperatūros mūsų būstuose. Aptarkime, kaip nustatyti tinkamą gyvatuko temperatūrą, kokios yra higienos normos ir kaip galima taupyti energiją.
Karšto Vandens Temperatūra ir Jos Poveikis Gyvatukams
Buitinis karštas vanduo įprastai ruošiamas pastato šilumos punkte, kur šaltas geriamas vanduo pašildomas iki tokios temperatūros, kad vartojimo vietoje jis būtų ne mažiau kaip 50 °C. Kad vartotojus pasiektų reikalingos temperatūros karštas vanduo, šilumos punkte jo temperatūra turi būti keliais laipsniais didesnė, nes cirkuliuodamas jis šiek tiek atvėsta. Karšto vandens temperatūra dažniausiai palaikoma pastovi ir nepriklauso nuo išorės oro temperatūros.
Geriamasis karštas vanduo cirkuliuoja ir „gyvatukais“, tačiau esant labai aukštai išorės (tuo pačiu ir vidaus patalpų) temperatūrai šis atvėsimas sumažėja ir, galimai, atskirų butų vonių patalpas (gyvatukus bei maišytuvus) pasiekia karštas vanduo, kurio temperatūra kiek didesnė nei įprastai. Situacija kiekviename pastate skirtinga, priklausomai nuo pastato geometrijos, vamzdynų ilgio, sistemų išbalansavimo ir kitų aplinkybių.
Kaip Reguliuoti Karšto Vandens Temperatūrą?
Karšto vandens temperatūrą šilumos punkte nustato ir „užduoda“ pastoviai palaikyti automatiniam reguliavimo įtaisui, jeigu toks yra, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Šią paslaugą atskiruose pastatuose atlieka bendrijos ar administratoriaus atstovai, jų samdomos įmonės ar specialistai. Jeigu namo gyventojai įsitikinę, kad karšto vandens temperatūra per aukšta, jie turi kreiptis į minėtą prižiūrėtoją ar pastato valdytoją, kad jis patikrintų ir, esant reikalui, pareguliuotų šią temperatūrą šilumos punkte.
Jeigu atskirame pastate karšto vandens tiekimas nekokybiškas, namo gyventojai gali inicijuoti jos rekonstrukcijos projektą, kuriam šiuo metu gali būti skiriama parama iki trečdalio projekto vertės, pagal paramos priemonę, taip vadinamai, mažajai renovacijai. Įgyvendinant tokį projektą gali būti pakeičiami ne tik susidėvėję karšto vandens vamzdynai ir „gyvatukai“, sumažinami vamzdynų skersmenys (greičiau atiteka reikiamos temperatūros karštas vanduo), vamzdynai izoliuojami, bet ir keičiama rankšluosčių džiovintuvų technologija, įrengiama atskira reguliavimo sistema ir pan. Namo gyventojai turi kreiptis į pastato valdytoją dėl detalaus galimybių paaiškinimo, kaip taupyti šilumą.
Higienos Normos ir Temperatūros Reikalavimai
Karšto vandentiekio vandens temperatūra turi būti 52 laipsniai. Vis dėlto yra priemonių, kaip išsigelbėti kaštą dieną. LRT radijo klausytojai skundžiasi, kad karštą dieną gyvatukas duoda ne naudos, o žalos.
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18°C temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius.
Minimalios Temperatūros Normos Bute
Šaltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra gyvenamosiose patalpose turėtų siekti 18-22 laipsnius šilumos, o santykinė oro drėgmė - 35-60 proc. Privaloma higienos norma.
Patalpų temperatūros normos:
- Gyvenamosiose patalpose: 18-22 °C
- Laiptinėse ir vestibiuliuose: 14-16 °C
- Koridoriuose: 18-21 °C
- Vonios ir tualeto patalpose: 20-23 °C
- Rūsiuose: 4-8 °C
Jei šalta gyvenamosiose patalpose, reikia kreiptis į savivaldybę, žinoma, prieš tai išsiaiškinus su namo administratoriumi ir kaimynais.
Kaip Išsirinkti Tinkamą Gyvatuką?
Pirmasis dalykas, kurio griebiatės po dušo yra rankšluostis, o taip malonu įsisukti į jį šiltą… Tokią smulkią prabangą suteikia rankšluosčių džiovintuvas arba kitaip - gyvatukas. Kurį gyvatuką, vandeninį ar elektrinį, pasirinkti? Rankšluosčių džiovintuvo tvirtinimo būdą lemia tik jūsų pageidavimai.
Atsižvelgdami į vonios kambario išplanavimą ir asmeninius poreikius, galite rinkitės iš trijų modelių:
- Laisvai stovintis
- Tvirtinamas prie sienos
- Tvirtinamas ant grindų
Be to, rankšluosčių džiovintuvą galite įrengti ne tik vonios kambaryje, bet ir kitose patalpose!
Standartiniai rankšluosčių dydžiai:
- Maži: 70x140 cm
- Dideli: 76x143 cm
- Itin dideli: 90x160 cm
Tai leis jums apskaičiuoti, kiek rankšluosčių kabės vonioje. O dabar sutalpinkime juos į galimus rankšluosčių džiovintuvo dydžius:
- 600x800 mm rankšluosčių džiovintuvas - du maži rankšluosčiai
- 750x700 mm rankšluosčių džiovintuvas - du dideli rankšluosčiai
- 900x750 mm rankšluosčių džiovintuvas - du itin dideli rankšluosčiai
- 700x1200 mm rankšluosčių džiovintuvas - trys vonios rankšluosčiai
- 1000x1500 mm rankšluosčių džiovintuvas - trys itin dideli rankšluosčiai
Šildyti ar Taupyti?
Pastarosiomis dienomis viešojoje ir socialinėje erdvėje gausu diskusijų: „šildyti ar taupyti?“. Žmones baugina brangstanti energija, tačiau pamirštama, kad tai žiemos mėnesių prognozė. O kaip šiuo metu išgyventi? Juk dažname būste jaučiama nemaloni temperatūra ir drėgmė.
Kadangi į kiekvieną pastatą patenkantį bendrą šilumos kiekį tiksliai išmatuoja šilumos skaitiklis, tai iš bendrojo kiekio išskaičiavus šiluminę energiją, sunaudotą karšto vandens ruošimui ir jo temperatūros palaikymui („gyvatuko“ mokestis) likusi šiluma priskiriama šildymo poreikiams - kai šildymo sistema įjungta ir joje cirkuliuoja tinklo vanduo. Šis šilumos kiekis kiekvienam pastate skirtingas, tačiau jo dydį labiausiai lemia išorės oro temperatūra.
Teisiniu požiūriu sudarytos visos sąlygos pastato bendraturčiams priimti savarankišką sprendimą dėl šildymo sezono pradžios. Deja, šio sprendimo priėmimą turi organizuoti pastato valdytojas, o tai papildomas rūpestis, kurio dažnas administratorius ar bendrijos pirmininkas vengia. Tokioje situacijoje klausimą „šalti ar šildytis?“ turi kelti patys gyventojai. Jeigu pastato valdytojas nereaguoja į gyventojų prašymus - jį galima pakeisti.
Problemų Šalinimas: Kodėl Gyvatukas Nėra Visuomet Šiltas?
Problema, kad gyvatukas nėra visuomet šiltas, greičiausiai susijusi su cirkuliacija karšto vandens sistemoje.
Galimos priežastys ir sprendimai:
- Cirkuliacinis siurblys: Įsitikinkite, kad cirkuliacinis siurblys, atsakingas už vandens cirkuliaciją tarp boilerio ir gyvatuko, veikia tinkamai.
- Termostatinis vožtuvas: Patikrinkite, ar nėra termostatinio vožtuvo, kuris reguliuoja gyvatuko temperatūrą.
- Vandens slėgis ir temperatūra: Atkreipkite dėmesį į vandens slėgį ir temperatūrą sistemoje.
- Oro kišenės: Nors teigiate, kad gyvatukas nuorintas, kartais oras gali susikaupti kituose sistemos komponentuose, kurie gali trukdyti cirkuliacijai.
- Boilerio ir pečiaus nustatymai: Patikrinkite, ar boilerio ir pečiaus nustatymai yra tinkami, kad jie reguliariai tiektų šilumą gyvatukui.
Jei šios diagnostikos priemonės nepadeda, rekomenduojama kreiptis į šildymo sistemų specialistą, kad atliktų detalesnį patikrinimą.
Kreipimasis į Šilumos Tiekėją
Gali būti, kad dėl įvairių priežasčių sutriko cirkuliacija karšto vandens stovuose (užsinešė stovai, neveikia cirkuliacinis siurblys ir kt.). Tikrąją gedimo priežastį gali nustatyti tik specialistai. Todėl daugiabučio namo gyventojas - vartotojas turi kreiptis į pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtoją.
Šilumos tiekėjas privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Jeigu šilumos tiekėjas netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą.
Legioneliozės Prevencija
Siekiant apsisaugoti nuo legioneliozės, būtina tinkamai prižiūrėti vandens tiekimo sistemas. Gyvenamųjų ir kitų pastatų savininkai, valdytojai, namų administratoriai turi užtikrinti, kad karštas vanduo visose pastatų karšto vandens sistemose būtų 50 °C - 60 °C . Karštas vanduo turi cirkuliuoti.
Gyventojams rekomenduojama neleisti vandeniui užsistovėti, jei jis buvo nenaudojamas ilgesnį laiką (ilgiau nei savaitę: atostogų, komandiruočių metu ir pan.), prieš pradedant vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti keletą minučių. Taip pat būtina prižiūrėti ir valyti dušus, valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos. Kartą per metus rekomenduojama išvalyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus.
tags: #kokia #turi #buti #gyvatuko #temperatura