Konkurencija yra neišvengiamas reiškinys tiek versle, tiek politikoje, tiek kasdieniame gyvenime. Įprastai daugiau nei trečdalį dienos darbingo amžiaus žmogus praleidžia kolegų apsuptyje - tai bene 40 dienų per mėnesį, 40 valandų per savaitę. Normalu, jog būnant tiek laiko kartu gali atsirasti trintis, o jei atliekamos panašios funkcijos - ir konkurencija.
Šiandien daug kalbama apie prekių ženklų bendradarbiavimą arba, tiksliau, gebėjimą sąžiningai konkuruoti įvairiose rinkose. Skirtingų sričių ekspertai ir patys verslų atstovai pastebi teigiamus pokyčius. Kuo daugiau skaidrumo, atvirumo ir pastangų dėl bendros gerovės specifinėje srityje - tuo daugiau galimybių augti atsiveria tiek individualiai, tiek kartu.
Tačiau ar visada konkurencija yra naudinga? Kada ji perauga į nesveiką varžymąsi? Pabandykime išsiaiškinti.
Kas yra sveika konkurencija?
Sveika konkurencija skatina nuolat tobulėti, vystyti esamas kompetencijas ir įgyti naujų, taip pat ieškoti naujų, nestandartinių būdų ar sprendimų darbui atlikti. Sveikos konkurencijos metu situacija, kai kolega sėkmingai įveikė užduotį, motyvuoja daugiau dirbti, stengtis, siekti sėkmės.
Sveikos konkurencijos metu skatinamas darbuotojų aktyvumas, produktyvumas, kūrybiškumas, noras pasiekti kuo geriausių rezultatų nekenkiant kitiems, sudaromos galimybės mokytis iš klaidų. Tokioje darbo aplinkoje kiekvienas darbuotojas jaučia ir stengiasi atlikti užduotį kiek įmanoma geriau.
Remiantis „New York Post“ publikuota tyrimo, kuriame buvo apklausti daugiau nei tūkstantis įvairių industrijų darbuotojų, apžvalga, daugiau nei pusė JAV darbuotojų mano, kad konkurencija juos skatina dirbti geriau. Net 67 proc. įsitikinę, kad konkurencija darbe yra gera motyvacija.
Konkurenciją vertinu kaip teigiamą dalyką, nes tai yra priežastis pasistiebti. Jos nebijau. Tu privalai tobulėti, būti geresnis, bet tai tau tik į naudą.
Sveika individuali konkurencija gali padėti pasiekti gerų rezultatų vienais atvejais, komandinis darbas bus daug efektyvesnis kitais atvejais. Komandinis darbas, bendri tikslai komandai ar bendri tikslai derinami su individualiais tikslais darbuotojams gali padėti pasiekti sėkmingiausių rezultatų daugelyje darbų.
Pasigendu sveikos konkurencijos. Kai žmogus turi ką vytis, jis pirmauja.
Neįsivaizduoju, kaip galima gyventi be konkurencijos, ar apskritai tai yra įmanoma.
Konkurencija atsiranda iš to, kad tu stengiesi būti geresnis, kitoks, tobulesnis. Bet juk tai yra pliusai, o ne minusai. Per verslo paskaitas aš apie tai ir kalbu.
Manyčiau, kad konkurencija galima tik tarp laisvų žmonių, t. y. kad tu gali dirbti ir gali nedirbti. Labiausiai konkurencija pasireiškia kapitalistinėje santvarkoje. Ekonomika augo būtent konkurencijos dėka. Pagrindinė valstybės funkcija - užtikrinti laisvą konkurenciją.
Su ja reikia ne kovoti, o rasti joje savąjį algoritmą, kaip įrodyti savo privalumus.
Sveikos konkurencijos privalumai versle:
- Prisideda prie modernaus prekių ženklo įvaizdžio formavimo.
- Skatina bendruomeniškumą.
- Yra galingas tobulėjimo įrankis.
Sveika konkurencija prisideda prie modernaus prekių ženklo įvaizdžio formavimo. Galima sakyti, kad draugiškumas kitų srities žaidėjų atžvilgiu šiandien nebėra pasirinkimas, o būtina sąlyga. Sąlyga, kuri leidžia išlikti atsakingų vartotojų pasirinkimo akiratyje.
Priešingai nei gali pasirodyti, gebėjimas dirbti ne tik vienoje rinkoje, bet tam tikra požiūriu išvien atneša ne nuostolius, o atradimus. Tiesa ta, kad tikslinga, aiški komunikacija ir net būrimasis į verslo bendruomenes gali suveikti visiškai priešingai. Tikėtina, gims naujos idėjos, atrasite naujus klientus ir partnerius. Beje, dažnu atveju įmonės, kurios atrodė it konkurentės, pasirodo, vykdo savitą, nelabai susijusią veiklą.
Kalbant apie rinką ir situaciją joje, sveika konkurencija yra itin galingas tobulėjimo įrankis. Šįkart tai ne apie individualių įmonių gerovę, bet apie specifinės rinkos tobulinimą. Beje, dažnai įvairiose inovatyviose verslo bendruomenėse susirenka ne tik specifinės srities verslininkai. Čia dažni svečiai - aktualius klausimus sprendžiantys skirtingų sričių specialistai. Prie diskusijų prisijungia ekspertai, dirbantys prie specifinio verslo procesų vystymo, vykdymo.
Kaip sakė vienas protingas žmogus, reikia stengtis būti pirmam, stengtis būti antram nėra prasmės.
Kada konkurencija tampa žalinga?
Kai konkuravimas, noras būti pirmesniam ir geresniam nebėra tiesiogiai susijęs su darbu, tai jau ženklas, kad konkurencija tikrai nėra sveika. Nesveika konkurencija būna ir tada, kai rezultatas ir jo pasiekimas tampa pats svarbiausias dalykas darbe ir nebėra jokio rūpinimosi darbuotojo sveikata, savijauta. Pačiam svarbu nuolat galvoti, kodėl aš konkuruoju, ką man duoda konkurencija, dėl kokių priežasčių aš siekiu laimėti. Ar noriu kuo geriau atlikti darbą, o gal jau darbo kokybė man nebesvarbi ir norisi tik būti pirmesniam už kitą bet kokiomis priemonėmis.
„Žalinga konkurencija tampa tuomet, kai tikslo pradedama siekti ne dėl bendros komandos gerovės, o norint būti geresniu už kitus. Įprasta manyti, kad darbuotojų našumą skatina iššūkiai, todėl kolektyvui „prisnūdus“ dauguma vadovų imasi konkurencijos skatinimo. Pasak V. Kriščiūnaitės, tokiais metodais didinant darbo našumą gali atsirasti trintis tarp komandos narių.
Pasak „Mars Lietuva“ Personalo skyriaus vadovės, konkurencija tampa žalinga, jei varžomasi tarpusavyje, o ne siekiant bendrų tikslų.
G. Markus teigia, jog anksčiau organizacijoje darbuotojai jautė nelygybės jausmą dėl vienašališko pareigų, naujų darbo vietų paskyrimo, todėl buvo jaučiama konkurencinė aplinka kolektyve.
Pavydas neišvengiamai yra susijęs su konkurencija. Nuo jo ji ir prasideda.
Manau, kad konkurencija tarp kaimynų daro žalą ir sąlygoja konfliktus.
Nesveikos konkurencijos požymiai:
- Koncentruojamasi į norą nugalėti, o ne į darbo produktyvumo didinimą.
- Rezultatas ir jo pasiekimas tampa svarbiausias dalykas, nepaisant darbuotojo sveikatos.
- Varžomasi tarpusavyje, o ne siekiant bendrų tikslų.
Ką daryti, jei konkurencija darbe tampa nesveika?
Jei darbuotojas jaučia, kad patiria daug neteisybės, tai kenkia ir jo motyvacijai dirbti. Nereikėtų veltis į destruktyvius konfliktus ar bandyti atsakyti tuo pačiu, tačiau spręsti situaciją yra būtina. Konstruktyvus, į situacijos sprendimą orientuotas pokalbis gali padėti tokiose situacijose.
Vadovas turėtų nustatyti aiškias ribas, kaip konkuruoti priimtina, kaip - ne. Visiems darbuotojams (ir pačiam vadovui) turėtų būti labai aišku, koks elgesys yra tinkamas, o koks neetiškas. Vadovas turėtų užtikrinti tokią darbo atmosferą, kurioje kenkimas kitam nebūtų priimtinas. Darbdavys turėtų būti tinkamas pavyzdys, neįsitraukiantis į nesveiką konkurenciją su kitais vadovais (jei tokių yra) ar kitais darbuotojais, taip pat kitų įmonių atstovais. Vadovo elgesys veikia darbuotojus, jis savo elgesiu demonstruoja, kas yra tinkama, galima, leidžiama konkuruojant, ir kas ne. Taip pat svarbu, kad vadovas darbuotojus skatintų ne tik už rezultatus, bet ir už bendradarbiavimą, pagalbą kitiems ir pan.
Tikrai ne visi žmonės gerai jaučiasi darbe, kur konkuruojama. Žmonės skiriasi pagal tai, kiek konkurencija juos motyvuoja ir kiek, priešingai, mažina motyvaciją dirbti ar net skatina pasitraukti iš tokių situacijų/darbų, kur tenka konkuruoti. Kai kurie žmonės konkurencijos situacijas priima kaip grėsmę, tai kelia stresą, kenkia susikaupimui darbe, darbo atlikimo kokybei. Taip pat yra darbuotojų, kuriems bendradarbiavimas, geri santykiai tarp kolegų, gera kolegų savijauta, gera, draugiška atmosfera darbe yra daug svarbesni už laimėjimus. Tokie darbuotojai teiks pirmenybę komandiniam darbui, kur yra galimybės dirbti kartu, padedant vienas kitam, puoselėjant, išlaikant gerus tarpasmeninius santykius.
Yra žmonių, kuriems svarbiausia konkuruoti patiems su savimi, t.y. vis geriau atlikti darbą, tobulinti savo įgūdžius, įveikti vis didesnius iššūkius. Ir tai juos geriausiai motyvuoja darbui. Darbuotojai, kurie labai sunkiai išgyvena pralaimėjimus, irgi gerai nesijaus darbe, kur nuolat vyksta stipri konkurencija.
„Mano supratimu, viskas, kas kelia nepasitenkinimą ar trintį komandoje, turėtų būti stabdoma ir valdoma. Visų pirma esame kolegos ir komandos nariai, o rezultatai dažniausiai būna daug geresni, jei dirbama komandiškai“, - sako V.
Nors mokslininkai vis dar sprendžia, koks darbo principas įmonėms neša didesnę naudą, „Mars Lietuva“ Personalo skyriaus vadovės teigimu, ilguoju periodu komandinis darbas pranašesnis pasiekiamais rezultatais: „Komandoje darbuotojų savijauta yra geresnė, jie jaučia savo pačių indėlio svarbą.
Sąžiningos konkurencijos palaikymas ir kūrimas šiuolaikinėje visuomenėje - nekvestionuojamas. Tiems, kurie vis dar abejoja jos nauda, verta susimąstyti ir pasverti visas rizikas, nuo įvaizdžio krizės iki milžiniškų baudų.
Konkurencija politikoje
Politikoje konkurencija taip pat yra neišvengiama. Partijos konkuruoja dėl rinkėjų balsų, o politikai - dėl įtakingų postų. Tačiau ir čia svarbu, kad konkurencija būtų sveika ir sąžininga.
Vienas Laisvės partijos lyderių taip pat tikino, kad politinės jėgos „stuburu“ ir toliau liks „žmogaus laisvės apsauga“. „Vien dėl šios idėjos Laisvės partijos buvimą Lietuvos politikoje matau būtinu. O suderinus tai su kitų aktualių problemų sprendimu pasiūlysime Lietuvai brandą, profesionalumą ir ryžtą išsaugoti tai, ką kuriame nuo pat Nepriklausomybės atgavimo pradžios“, - rašė V.Mitalas.
Dabartinis Laisvės partijos pirmininkas T.V.Raskevičius 15min teigė, kad savo sprendimą, ar kandidatuoti į partijos pirmininkus, praneš ketvirtadienį. Jis tvirtino sveikinantis kolegos sprendimą kandidatuoti ir vadino tai „sveika konkurencija“.
tags: #kokia #turi #buti #konkurencija