Dobilai (Trifolium) - vertingi ankštiniai augalai, puikiai tinkantys žaliajai trąšai ir pašariniams žolynams. Jie yra svarbus augalinės kilmės baltymų ir natūralus azoto šaltinis kitiems augalams. Dobilai geba pasisavinti atmosferos azotą ir kaupti jį ant šaknų, todėl jie turėtų užimti svarbią vietą ekologinėje žemdirbystėje, nes gerina dirvožemį po jų auginamiems augalams.
Raudonieji dobilai lauke
Dobilų Rūšys ir Veislės
Dobilų (Trifolium) gentyje yra apie 300 rūšių. Lietuvoje auginami ankstyvieji ir vėlyvieji raudonieji dobilai, kurie skiriasi išsivysčiusių tarpubamblių skaičiumi. Ankstyvieji raudonieji dobilai greičiau auga ir anksčiau pradeda žydėti, užaugina 2-3 žaliosios masės derlius. Vėlyvieji raudonieji dobilai geriau šakojasi ir žiemoja, tačiau blogiau atželia, o atolo derlius būna mažesnis už ankstyvųjų dobilų.
Raudonųjų dobilų veislės, įrašytos į nacionalinį veislių sąrašą:
- Arimaičiai - vėlyva diploidinė veislė, sukurta Lietuvos žemdirbystės institute. Augalai užauga iki 112 cm aukščio, mažai išgula, atsparūs nepalankioms žiemojimo sąlygoms.
- Nemaro - diploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Vokietijoje. Ištvermingumas žiemojimui buvo įvertintas vidutiniškai 7,3 balo.
- Nordi - vėlyvų diploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Danijoje. Ištvermingumas žiemojimo sąlygoms įvertintas 7,5 balo, o atsparumas išgulimui - 7 balais.
- Radviliai - diploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Lietuvos žemdirbystės institute. Jų ištvermingumas žiemojimui įvertintas vidutiniškai 6,9 balo.
- Vyčiai - ankstyvųjų diploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Lietuvos žemdirbystės institute. Ištvermingumas žiemojimui įvertintas 6,8 balo, o atsparumas išgulimui - 6,7 balo.
- Sadūnai - tetraploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Lietuvos žemdirbystės institute. Šių dobilų ištvermingumas žiemojimui įvertintas vidutiniškai 7,1 balo, o augalų atsparumas išgulimui - 8,6 balo.
- Sara - vėlyvų diploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Švedijoje.
- Skriveru tetra - ankstyva tetraploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Latvijoje. Ištvermingumas žiemojimo sąlygoms įvertintas vidutiniškai 6,7 balo, o augalų atsparumas išgulimui - 7,7 balo.
- SW Ares - vėlyva diploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Švedijoje.
- SW Nancy - vėlyvų diploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Švedijoje. Augalų vidutinis aukštis - 78 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 7,2 balo.
- Titus - tetraploidinių raudonųjų dobilų veislė sukurta Vokietijoje. Jų ištvermingumas žiemojimui įvertintas vidutiniškai 7,3 balo.
- Vesna - tetraploidinė raudonųjų dobilų veislė sukurta Danijoje. Šios veislės ištvermingumas žiemojimui įvertintas 8,8 balo.
Baltųjų dobilų veislės, įrašytos į nacionalinį veislių sąrašą:
- Dotnuviai - vidutinio ankstyvumo baltųjų dobilų veislė sukurta Lietuvos žemdirbystės institute. Jų ištvermingumas žiemojimui įvertintas vidutiniškai 6,3 balo, o atsparumas išgulimui - 8,4 balo.
- Nemuniai - vidutinio ankstyvumo baltųjų dobilų veislė sukurta Lietuvos žemdirbystės institute. Sėklas subrandina rugpjūčio pirmoje pusėje.
- Norstar (Hokv 9262) - baltųjų dobilų veislė sukurta Norvegijoje. Augalai palyginti ištvermingi šalčiams ir atsparūs išgulimui.
- Ramona - baltųjų dobilų veislė sukurta Švedijoje. Augalų ištvermingumas žiemojimo sąlygoms įvertintas 7,6 balo, kaip ir standartinės baltųjų dobilų veislės.
- Retor - baltųjų dobilų veislė sukurta Olandijoje. Augalų ištvermingumas žiemojimo sąlygoms įvertintas 7,5 balo.
- Riesling - baltųjų dobilų veislė sukurta Olandijoje. Augalai pasižymi atsparumu nepalankioms augimo sąlygoms.
- Rivendel - baltųjų dobilų veislė sukurta Danijoje. Augalai užauga vidutiniškai 37 cm aukščio, mažai išgula.
Dirvožemis
Raudonieji dobilai reiklūs dirvožemiui, geriausiai auga, kai dirvožemio pH 6-7, humusinguose priemoliuose ir priesmėliuose. Jiems tinka ir rūgštesnės, pakalkintos dirvos. Svarbu, kad gruntinis vanduo nebūtų arti žemės paviršiaus. Vėlyvieji dobilai užauga ir lengvesnėse, mažiau derlingose dirvose.
Baltieji dobilai nėra reiklūs dirvožemiui ir gerai auga įvairiuose dirvožemiuose, nusausintuose durpynuose ir priemolio dirvose. Netinka sausi smėlio dirvožemiai. Dobilai pakankamai gerai auga, kai dirvožemio pH 4,5-8,0, tačiau labai rūgščių dirvožemių nemėgsta. Baltieji dobilai mėgsta drėgną dirvą ir pakenčia aukštą vandens lygį dirvožemyje, taip pat yra atsparūs sausroms.
Sėja
Ruošiantis dobilų sėjai, svarbu apsirūpinti išvalytomis ir daigiomis sėklomis. Laukai parenkami nepiktžolėti ir gerai sukultūrintuose dirvožemiuose. Dirva supurenama sekliai iki 2-3 cm gylio, kad sėklos "atsigultų" ant gerai suslėgtos drėgnos dirvos sluoksnio. Užberti jas reikia puriu dirvos sluoksneliu. Smulkiosios baltųjų ir raudonųjų dobilų sėklos, pasėtos giliau negu 1,5 cm, gali iš vis nesudygti. Po sėjos reikia privoluoti, kad sėklos labai glaudžiai liestųsi su stipriai suslėgtu drėgnu dirvos sluoksniu.
Sėjos normos:
- Raudonuosius dobilus sėjant sėklai siauraeiliu būdu (6-8 cm) ar padrikai, reikia 12 kg/ha, plačiaeiliu būdu (14,5 cm) - 5 kg/ha.
- Baltuosius dobilus sėjant sėklai siauraeiliu būdu (6-8 cm) ar padrikai, reikia 7 kg/ha, plačiaeiliu būdu (14,5 cm) - 5 kg/ha.
Tręšimas
Sėklinių dobilų tręšimo poreikį reikėtų nustatyti atlikus dirvožemio tyrimus. Tręšti geriausia organinėmis trąšomis, tačiau tenka tręšti ir mineralinėmis. Tręšimą azotinėmis trąšomis kompensuoja ant dobilų šaknų esančios gumbelinės bakterijos, kurios kaupia ore esantį azotą ir aprūpina juo augalus. Dobilai ypač jautrūs fosforo ir kalio trūkumui, nes šie elementai skatina augalų vystymąsi. Atsižvelgiant į dirvožemio tyrimus, orientacinė norma - P40-60K60-90. Reikėtų paminėti, kad trąšos turi būti paskleistos labai tolygiai.
Sėklinių dobilų pasėlius tikslinga tręšti ir mikroelementais: boru, siera, magniu, manganu. Boro trūkumas stabdo žiedų formavimąsi ir sėklų brendimą. Siera taip pat turi įtakos žiedų formavimuisi. Trūkstant magnio, sumažėja azoto, fosforo ir kalio trąšų efektyvumas. Mangano būtinai reikia, kad gamintųsi fermentai ir augalai būtų sveiki.
Dobilų tręšimas
Priežiūra
Auginant baltuosius ir raudonuosius dobilus sėklai, būtina pasėlį purkšti dobilams registruotais herbicidais (Agil, Basagran 480, MCPA 750 ir kt.). Sėkliniams dobilų pasėliams daug žalos gali padaryti apionų lervos, lapinukai, blakės, tripsai, todėl sėklai auginamus pasėlius reikia bent du kartus purkšti insekticidais. Ir tai daryti reiktų iki augalų žydėjimo, kad nepakenktumėm bitėms. Kai dobilai pradeda žydėti, reikia pasėliuose statyti avilius su bitėmis. Tai padidins dobilų sėklų derlių. Priklausomai nuo sėklinio pasėlio būklės, vienam hektarui reikėtų 1-5 bičių šeimos. Sėklinių raudonųjų ir baltųjų dobilų derlius labai priklauso nuo vyraujančių sausų ir saulėtų orų bei bičių darbo.
Derliaus Nuėmimas
Sėklų derliaus nuėmimą apsunkina netolygus brendimas, didelis sėklažolių drėgnis, todėl prieš nuimant derlių tenka naudoti desikantus (Reglone super). Kuo vėliau dobilai subręsta, tuo labiau rizikuojama dėl padidėjusių nuėmimo nuostolių netekti žymios dalies sėklų derliaus.
Naudojamos šios dobilų nuėmimo technologijos: tiesioginis kombainavimas, dvifazis, atskirtinis, viso biologinio derliaus nuėmimas. Naudojant skirtingą techniką, galimi įvairūs šių technologijų variantai. Naudojami trys dobilų tiesioginio nuėmimo variantai: renkamos tik sėklos, renkamos galvenos (ankštelių ir laisvų sėklų mišinys), renkamos sėklos ir pelai.
Dobilų Nauda Žemės Ūkiui
Dobilai yra vertingi augalai žemės ūkiui dėl daugelio priežasčių:
- Dirvožemio gerinimas: Dobilai praturtina dirvožemį organine mase ir azotu, gerina jo struktūrą.
- Maistinių medžiagų šaltinis: Jie yra svarbus pašarų baltymų šaltinis gyvuliams.
- Piktžolių kontrolė: Dobilai padeda sumažinti piktžolėtumą laukuose.
- Biologinė įvairovė: Jie pritraukia bites ir kitus apdulkintojus, kurie yra svarbūs žemės ūkio ekosistemai.
Todėl neatsitiktinai pažangių augalininkystės ūkių šeimininkai lauko sėjomainose augina ne mažiau kaip du laukus daugiamečių ankštinių žolių.