Kūdikio maudynės - neišvengiamas mažylio auginimo procesas. Iš pradžių daugelis tėvelių jo baiminasi, manydami, kad kūdikis išsigąs, įtrauks į plaučius oro ar išslys iš rankų. Tačiau įgyjant patirties šis procesas tampa vis paprastesnis. Vienas svarbių žingsnių, padedančių maudynes paversti lengvesniu, smagesniu užsiėmimu, yra pasiruošimas joms iš anksto, reikiamų daiktų pasidėjimas šalia maudymo vietos.
Mažylio susilaukę tėveliai, ypač, jei tai pirmasis vaikas šeimoje, su šiokiu tokiu nerimu laukia jo pirmųjų maudynių. Jiems kyla begalė klausimų, pradedant kaip laikyti kūdikį maudant, kad neišslystų iš rankų, kokia turi būti vandens temperatūra, baigiant kaip dažnai tai daryti ir kokias higienos priemones naudoti. Grįžus namo iš ligoninės vakare Jūsų laukia pirmosios kūdikio maudynės, tad reikėtų pasiruošti šitam ritualui.
Svarbu tinkamai pasiruošti maudynių erdvę ir vystymo stalą, greitai ir sklandžiai atlikti šluostymą ir rengimą, nes kūdikiams tai nepatinka. Na, o jeigu pirmą kartą maudant naujagimį lengva nebuvo ir toliau pasitikėkit savimi, nes kūdikio priežiūroje visada reikia laiko Jūsų įgūdžiams.
Prieš maudant kūdikį pasiruoškite:
- Muilą ar prausiklį, šampūną
- Kempinę arba plaušinę
- Vandens termometrą
- Rankšluostį
- Sauskelnes, rūbelius
Geriausiai naudoti specialiai kūdikiams skirtas priemones, kurios yra švelnios, pritaikytos jautriai odai, nedirgina akių, nealergizuoja odos, ją drėkina. Taip pat labai svarbus daiktas maudant kūdikį yra vandens termometras. Mažylių odelė yra kur kas plonesnė nei suaugusiųjų, todėl įvertinti vandens temperatūrą pasikliaunant vien savo alkūne nederėtų. Ypatingai pirmąjį mėnesį kūdikių odelė yra itin jautri. Todėl siekiant išvengti odos pažeidimų, naudokite termometrą.
Kada ir kaip dažnai maudyti kūdikį?
Prieš kelis dešimtmečius kūdikius buvo kone primygtinai rekomenduojama maudyti kasdien.
Kūdikio maudymas
Kartais kyla abejonių, kada naujagimį reikia maudyti pirmą kartą. Pasaulio sveikatos organizacija siūlo tai daryti ne vėliau nei praėjus parai nuo gimimo, nes per tą laiką susibalansuoja naujagimio kūno temperatūra, odos drėgnumas. Jei kūdikio virkštelė dar nenukritusi, verčiau rinktis apšluostymą, taip sumažinant infekcijos patekimo į žaizdelę riziką.
Patogiausia tai daryti pasiguldžius kūdikį ant rankšluosčio ar kokio nors patiesaliuko ir drėgna kempinėle ar sudrėkintu minkštu audiniu švelniais, lengvais judesiais apšluostyti pirmiausia veidą, o po to ir visą kūnelį, skiriant didžiausią dėmesį odos raukšlėms - kirkšnims, pažastims, sėdmenims, taip pat sričiai už ausų, tarpupirščiams.

Tinkama vandens temperatūra ir maudymo priemonės
Tinkamiausia vandens temperatūra kūdikiui yra 32-37°C. Reikia išbandyti skirtingą, nes šilumos pojūtis yra individualus, vieni kūdikiai jaučia komfortą, kai vanduo vėsesnis, kiti kai gerokai šiltesnis. Nepatyrusiems tėvams reikalingas vandens termometras, su juo matuoti vandens temperatūrą yra saugiausia. Ilgainiui, kai maudymasis tampa įprasta kasdienybės dalimi, galima pasikliauti rankos riešu ar alkūne. Vanduo turi atrodyti maloniai šiltas.
Kūdikio maudynėms reikalingas specialus vaikiškas muilas ar kūno prausiklis vaikams. Šios higienos priemonės tausoja jautrią mažylių odą, nepažeidžia apsauginio jos sluoksnio, nedirgina, nes paprastai būna patikrintos dermatologų, sudėtyje neturi dažančių medžiagų, kvapiklių, putojimą sukeliančių medžiagų. Prieš pirkdami atidžiai paskaitykite, kokio amžiaus kūdikiams jie skirti. Jeigu vaikučio oda sausa, dirgli, išbandykite aliejinį prausiklį. Prausiklius naudokite saikingai, užtenka kelių lašų. Plaukučiai plaunami kūdikiams skirtu šampūnu arba universaliu kūno ir plaukų prausikliu švelniai išmuiluojant vieną kartą.
Kaip maudyti kūdikį?
- Patogiausia ir saugiausia kūdikį maudyti specialioje stabilioje vonelėje, plastikinėje ar metalinėje, padėtoje ant tvirto pagrindo - ant lentos, uždėtos ant didelės vonios, stalo arba vystymo stalo.
- Į vonelę geriausia pilti vandens iki pusės jos gylio.
- Pirmiausia į vandenį kyštelėti kūdikio kojytes, o po to palaipsniui panardinti, kad pusė kūnelio būtų po vandeniu.
- Viena ranka reikia tvirtai laikyti kūdikio nugarytę, galvytę ir kaklą, o kita prausti.
- Reguliariai reikėtų pasemti vandens iš vonelės ir apipilti virš vandens esančią kūno dalį, kad vaikutis nesušaltų.
- Kempinėle iš pradžių nuprausiamas veidukas, galvytė ir plaukučiai, vėliau visas likęs kūnas.
Niekada negalima nė minutei palikti kūdikio vonelėje vieno, net jei jo galvą laiko specialus ratas ar jis sėdi maudymosi kėdutėje. Ignoruokite telefono, durų skambučius, kitų šeimos narių pakvietimus, o jei kažką užmiršote atsinešti, trumpam iškelkite kūdikį iš vonelės, įsupkite į rankšluostį, nueikite, kur reikia, o po to tęskite maudynes. Jei maudynėms užtrukus vanduo pravėsta, prieš pilant šilto vandens būtina kūdikį iškelti iš vonelės. Kūdikio kūnellį rekomendiojama pradėti prausti nuo viršutinės kūno dalies.

Ką daryti, jei kūdikis verkia maudynių metu?
Jei maudynių metu kūdikis verkia, vadinasi jis jaučiasi nepatogiai, tam gali daryti įtaką tiek vandens temperatūra (per šiltas, per šaltas), tiek patalpos, kurioje maudomas vaikutis per žema temperatūra, tiek nepatogus gulėjimas vonelėje. O gal mažyliui tiesiog nepatinka kontaktas su vandeniu. Verkimu kūdikis pasako, kad kažkas jam nepatinka ar sukelia diskomfortą.
Dauguma kūdikių maudytis mėgsta. Tačiau yra tokių, kurie vandens ir šio proceso bijo. Priežastys gali būti įvairios: naujagimiui prie maudymosi reikia laiko įprasti, nes jam tai nauja patirtis. Jis vandenyje gali jaustis nesaugiai, jam gali nepatikti nusirengti ir apsirengti, temperatūrų skirtumai, vandens pojūtis, galvos plovimas, šluostymąsis. Pasitaiko, kad bijoti maudynių pradedama maždaug 9-10 mėnesių, tokio amžiaus kūdikiams ima reikštis įvairios baimės, ir tai yra natūralaus jų raidos proceso dalis.
Odelės drėkinimas po maudynių
Gydytojai dermatologai rekomenduoja kūdikių odelę po kiekvienų maudynių papildomai drėkinti. Tam tinkami drėkinamieji kremai, losjonai, aliejai. Šios priemonės turėtų būti bekvapės, be dirbtinių dažiklių. Tai ypač svarbu daryti žiemos metu, kai patalpos šildomos ir jose natūraliai sumažėja drėgmės, sausas oras kūdikių odelę neigiamai veikia labiau nei suaugusiųjų. Būtina kaskart po maudynių kruopščiai drėkinti mažylių odelę, jei jie serga atopiniu dermatitu, jei oda yra sausa, paraudusi, pleiskanoja, yra bėrimų.
Taip pat pasiruoškite sauskelnes, rūbelius. Po maudynių kūdikis dažniausiai pasijunta alkanas, tad jei maitinate ne pati, būtinai pasirūpinkite, kad greitai galėtumėte pasiruošti pienuko. Rankšluostis turi būti minkštas, švelnus, pralaidus orui, nedirginti odos, gerai sugerti drėgmę. Į jį galėsite įsupti ir švelniai nusausinti kūdikį.
Maudynės po ligos
Maudynės yra svarbi kūdikio higienos procedūra, teikianti ne tik švarą, bet ir emocinį ryšį su tėvais. Vis dėlto, tėvams dažnai kyla klausimų, kada saugu maudyti kūdikį po ligos. Svarbiausia atsižvelgti į vaiko būklę ir ligos pobūdį. Jei kūdikio temperatūra pakilusi, maudynių reikėtų vengti. Palaukite, kol temperatūra nukris, ir tik tada galite apiprausti mažylį. Tačiau, jei temperatūra nežymi (iki 38 °C), o vaikas jaučiasi gana gerai, trumpa maudynė gali būti net naudinga.
Jei kūdikis serga sloga, kosuliu ar kitais ūmios infekcijos požymiais, maudynes geriau atidėti. Vis dėlto, nedidelė sloga, jei vaikas jaučiasi gerai, nebūtinai yra kliūtis maudynėms. Atidžiai stebėkite vaiko elgesį. Jei jis yra irzlus, vangus, mieguistas, maudynes geriau atidėti. Kai kūdikis pasveiksta ir neturi jokių ligos simptomų, galite grįžti į įprastą maudymosi režimą. Tačiau, jei po ligos vaikas yra nusilpęs, reikėtų palaipsniui pratinti prie įprastos trukmės maudynių.
Patarimai maudant sergantį kūdikį:
- Maudynių trukmė neturėtų viršyti 10 minučių.
- Vandens temperatūra turėtų būti 36-37 °C.
- Po maudynių kūdikį reikia kuo greičiau nusausinti ir aprengti šiltais drabužiais.
- Vonios kambarys turėtų būti šiltas (ne mažiau kaip 24 °C).
Svarbiausia - niekada nepalikite, kūdikėlio vieno vonelėje!