Kaip pasistatyti kokybišką, jaukų ir širdžiai artimą namą, o už jo statybą nepermokėti? Tokia dilema niekuomet neaplenkia būsimų namų šeimininkų. Neretai per menkas dėmesys įvairioms namo projektavimo ir statybos detalėms gali namo vertę padidinti kone dvigubai.
Nuo neatmenamų laikų žmonės rinkdavosi vietą statiniams. Minėtus klausimus nagrinėja radiostezijos mokslas, apibendrinantis visą senovės laikų mokslinį patyrimą ir pritaikydamas jį šiuolaikiniam pasauliui. Parinkdami statiniui vietą daugiausiai žinių gauname iš teorinių fengšui šaltinių.
Taigi, klaidų sąrašas, renkantis sklypą, tikrai nemažas. Ką daryti, kad išsirinktume geriausią variantą? Pirmiausia reikia susirasti ir išnagrinėti teritorijos, kurioje planuojama pirkti sklypą namo statyboms, bendrąjį planą. Reikia įsitikinti, ar teritorija, kurioje planuojama pirkti sklypą, yra gyvenamoji, ar kažkur šalia nėra komercinės, sandėliavimo paskirties sklypų, kuriuose ateityje kaimynystėje gali atsirasti koks nors sandėlis.
Prieš perkant sklypą, reikia atkreipti dėmesį į visą sąrašą „kabliukų“, kad išleisti pinigai nebūtų išmesti į balą. Svajonių namų galite ir neturėti, jeigu įsigysite sklypą, netinkamą nuosavo namo statyboms.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis sklypą?
Renkantis sklypą svarbu atsižvelgti į daugelį aspektų, kurie gali turėti įtakos būsimo namo statybai ir gyvenimo kokybei. Štai keletas svarbiausių dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Vieta: Pasirinkite vietą, kuri jums patinka ir atitinka jūsų poreikius. Ar norite būti arčiau miesto centro? Ar norite gyventi arti darbo vietos ar arti vaikų mokyklų?
- Paskirtis, dydis, forma, reljefas ir gruntas: Renkantis sklypą svarbu atsižvelgti į jo paskirtį, dydį, formą, reljefą, gruntą, inžinerinius tinklus, aplinką ir susisiekimą. Geriau rinktis sklypą, kuris yra ant kalnelio arba lygiame reljefe, nes taip išvengsite paviršinio gruntinio vandens ir galėsite lengviau statyti namą. Palankiausias statyboms gruntas yra laidus vandeniui, ne molis. Jei sklypo vieta yra žemesnė, reikia patikrinti gruntą ir jo hidrologinę padėtį.
- Sklypo dydis turėtų atitikti jūsų poreikius. Ar norite turėti didelį kiemą ar mažą, lengvai prižiūrimą kiemą? Taip pat turėkite omenyje, kad didesnis sklypas reikalauja daugiau priežiūros ir yra brangesnis.
- Geodeziniai tyrimai: Būtina atlikti geodezinius tyrimus, kad būtų nustatytos sklypo savybės, tokių kaip sklypo ribos ir plotas. Tai padės jums patikrinti, ar sklypas yra teisingai parinktas ir ar jame nėra jokių problemų.
- Aplinkos ypatybės: Apsvarstykite aplinkos ypatybes, tokias kaip aplinkiniai pastatai, arti esantis eismas, oro tarša ir pan.
- Biudžetas: Nustatykite savo biudžetą ir apsvarstykite sklypo kainą.
- Teisėtumas: Būtina patikrinti, ar sklypas yra teisėtas, ar nėra jokių teisinių problemų ir ar jame nėra jokių apribojimų ar ribojimų, galinčių kliudyti būsimo namo statybai.
- Užterštumas: Patikrinkite, ar jūsų pasirinktas sklypas nėra užterštas arba nesaugus gyventi dėl arti esančių gamtinių ar pramoninių zonų. Jei sklypas yra šalia miško, parko ar vandens telkinio, jis bus vertingesnis ir gražesnis.
Atkreipkite dėmesį, kad sklypo pasirinkimas yra individualus ir priklauso nuo jūsų poreikių ir gyvenimo būdo.
Pagrindiniai DOKUMENTAI
- Nuosavybės dokumentas (atkreipkite dėmesį, koks žemės naudojimo būdas ir pobūdis? Kokie yra sklypo naudojimo apribojimai, servitutai?)
- Sklypo planas (svarbu - apsaugos zonos, apribojimai, servitutai per sklypą).
- Topo nuotrauka gali ir nebūti.
- Detalusis planas (jei jis buvo rengtas, būtina atkreipti dėmesį į pagrindinį ir inžinerinį brėžinius. Jei nebuvo rengtas, pasižiūrėkite pagal sklypo vietovę galiojančius bendruosius, specialiuosius planus.
Taip pat prieš perkant sklypą reikėtų prašyti pardavėjo, kad suteiktų informacijos apie sklypo detalųjį planą. Pasiaiškinti, kokiu būdu buvo suformuotas sklypas - ar tiesiog kadastriniais matavimais, ar detaliuoju planu, ar formavimo pertvarkymo projektu. Nes du paskutiniai dokumentai gali reikšti, kad sklype yra kažkokių apribojimų.
Taip pat reikia pasižiūrėti NT išrašą, nes jame taip pat galima rasti daug naudingos informacijos, būna aprašyti servitutai, ar tokių sklype yra, apsaugos zonas. Bet išrašas turi būti atnaujintas.
Mažiausiai „kabliukų“ atsiranda tuomet, kai sklypui yra parengtas detalusis planas. Taip pat visada patrauklu turėti galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, vandentiekio, dujų.
Sklypo GRUNTAS
Perkant sklypą svabu įverinti, ar sklype neauga pelkiniai augalai, ar nėra šlapia, ar aplinkinių sklypų atžvilgiu nėra žemiausia sklypo vieta. Labai svarbu išsiaiškinti, koks yra gruntas: pasiklausiti aplinkinių kaimynų (jei yra), numatomoje namo vietoje su kastuvu iškasti 1,2m duobę ir jei gruntas kelia įtarimų, o rimtai galvojate pirkti sklypą, verta pasidaryti geologinį tyrimą, kuris preliminariai kainuoja apie 290 eur. Nuo to priklauso, kokie pamatai bus projektuojami.
Jei gruntas prastas, t.y. nėra "kieto pagrindo", pamatai kainuos dvigubai brangiau (gali būti ir brangiau), nei įprasti pamatai. Tokio pobūdžio informaciją būtų geriau žinoti prieš nusiperkant sklypą, nei netikėtai sužinoti pradedant statybas.
Sklypo ORIENTACIJA pagal pasaulio kryptis
Optimaliausia, kai įmanoma namo garažą ar automobilio stoginę suprojektuoti iš šiaurinės pusės, o, pavyzdžiui, miegamuosius iš rytinės ar vakarinės pusės, svetainę iš pietinės ar vakarinės pusės ir tt.
Inžineriniai TINKLAI
Inžineriniai tinklai yra vienas esminių dalykų, nustatančių sklypo vertę. Ar yra pažymėti esami tinklai reiktų žiūrėti topografinėje nuotraukoje. Ji turėtų būti daryta ne seniau, nei prieš metus. Joje atkreipkite dėmesį, ar yra tinklų atvadai (kanalizacijos šulinukas, elektros įvadinė dėžutė) įvesti į jūsų sklypą. Jei vandentiekis parodytas gatvėje ar kažkur netoliese reiktų pasidomėti kam priklauso tas tinklas, ir ar bus galima prie jo prisijungti. Pagrindinis dalykas yra, ar tinklai topografinėje nuotraukoje, pažymėti kaip esami ar detaliajame plane ar kitokiame projekte kaip projektuojami ar planuojami tinklai.
Jeigu perkate sklypą be inžinerinių tinklų - ši dalis jums mažiau aktuali, tik verta pasidomėti, kokios perspektyvos laukia pasirinktos vietovės. Tada visą dėmesį sutelkti į elektros įvadą į sklypą. Jei jo nėra prie sklypo ribos, pasidomėkite, kur arčiausiai yra transformatorinė. Jeigu jos nėra - domėkites elektros įvedimo projektu, terminais. Geriausia tai daryti elektrą tiekiančioje įmonėje.
Jeigu elektros nėra, pagalvokite, kaip gaminsite elektrą statybos metu, ar įmanoma statybos laikotarpiui laikinai pasijungti elektrą. Jeigu vandentiekio ir kanalizacijos tinklai tik planuojami, tada reiktų naudotis vietiniais inžineriniais tinklais - šachtiniu šuliniu ar giluminiu gręžiniu, sertifikuota nuotekų kaupimo talpa, ir, jei yra galimybė suprojektuoti vietinius valymo įrengimus (tai padaryti paprasčiau kai šalia sklypo yra upelis, melioracijos griovys, sklypas didesnis nei 15 arų, kai tai numatyta detaliajame plane ).
Dujotekis rečiausiai pasitaikantis inžinerinis tinklas. Dujų tiekimo įmonėje pasidomėkite.
DRENAŽINIAI vamzdžiai labai dažnai pasitaiko rajoniniuose sklypuose . Tą matysite tik topo nuotraukoje, o jei jos nėra, informacijos galite gauti melioracijos skyriuje arba savivaldybėje pagal jūsų sklypo buvimo vietą . Jeigu drenažas yra - reikia atkreipti dėmesį: koks diametras ir ar jis neina per numatomos statybos vietą. 100mm ir didesnio diametro drenažą paprastai draudžiama naikinti, o apvedimai brangiai kainuoja, bet jie būtini. Patikslintos drenažo linijos apsaugos zona - 5 m, projektinės -15 m. Apsaugos zonoje statyti negalima, bet galima patikslinti, o patikslinus drenažo vietą nežinia į kurią pusę ji pasistums.
Jei visus punktus įvertinote ir ruošiatės pirkti sklypą prieš pasirašydami pirkimo sutartį įvertinkite ar viskas, kas yra žadama pardavėjo yra įtraukta į sutartį . Taip pat darbų atlikimo terminai ir atsakomybė.
VIENINTELIS būdas sukurti romano siužetą (tai lengviau, nei manote!)
5 dažniausios sklypo planavimo klaidos
Dažniausia klaida renkantis sklypą yra visų galimų apsaugos zonų sklype ir, kur yra sklypas, neįvertinimas. Dažnai žmonės pagalvoja apie tai, kad svarbu įsivertinti įvažiavimą į sklypą, iš kurios pusės bus įvažiuojama - pietinės, rytinės, vakarinės ar šiaurinės. Tai svarbu dėl namo orientacijos. Bet dažnu atveju nežinoma apsaugos zonų, kurios yra nustatytos sklypui.
Apsaugos zonos, pirmiausia, gali būti inžineriniams tinklams, pavyzdžiui, sklype arba palei sklypą iš gatvės pusės gali eiti elektros apsaugos zona. Taip pat vandentiekio, nuotekų inžineriniai tinklai, kurie gali eiti per sklypą ir riboti užstatymą.
Taip pat būna kelio apsaugos zona, ypač vietinės reikšmės keliai turi tokias zonas, kurios gali siekti ir 10 metrų nuo įvažiavimo pusės, tai tokiu atveju pastatą jau reiktų traukti net 10 metrų nuo kelio.
Labai svarbu žinoti gaisrinius reikalavimus, kurie riboja užstatymą iki kaimyninių pastatų. Jei kaimynas pasistatė namą 3 metrai iki savo sklypo ribos, pirmasis gavo tokiam projektui statybos leidimą, jis išlaiko reikalavimus, nes šalia esantis sklypas šalia buvo dar tuščias. Tarkime, kad namas yra mūrinis, tai jo gaisrinės saugos klasė bus antra ir mums, kitame sklype norint statyti kitą pastatą, iki šito kaimyno namo reikėtų išlaikyti 8 metrus.
Projektuojant namą mieste reikalaujama, kad nuo jo iki gaisrinio hidranto būtų ne daugiau nei 200 metrų, o jeigu pastatas projektuojamas kaimo vietoje, pavyzdžiui, Vilniaus rajone, ne toliau nei 1 km atstumu nuo projektuojamo pastato turi būti vandens telkinys. Jeigu taip nėra, tokiu atveju sklype reikia arba projektuoti, kasti kūdrą, arba gaisrinius rezervuarus, o tai apriboja užstatymą.
Tačiau reikia būti atsargiems perkant sklypą šalia vandens telkinių.
Nuo vandens telkinio yra nustatoma apsaugos juosta ir nuo jos standartiškai 50 metrų statyba yra negalima. Yra atvejų, kai žmogus nusipirko sklypą labai gražioje vietoje, prie upės, mes įvertinome šlaitą, apsaugos juostą, apsaugos zoną dėl gatvės ir liko užstatymui tik apie 30 kv. m. Žmogus tikėjosi pasistatyti gyvenamąjį namą, bet to padaryti buvo neįmanoma. Tam, kad žmonės tokių klaidų išvengtų, būtų logiška prieš perkant sklypą įsivertinti ir pasišnekėti su ekspertais dar prieš perkant sklypą.
Taip pat, prieš perkant sklypą reikia atkreipto dėmesį, ar jame yra vandentiekio ir nuotekų sistemos, ir per kur jos eina, nes komunikacijos gali labai riboti užstatymo galimybes. Tai reikėtų pirmiausia pardavėjo klausti, ar iki sklypo ateina komunikacijos ir kur eina. Nes vėlgi, jos turi savo apsaugos zonas. Taip pat apsaugos zonas turi ir vietiniai gręžiniai, tad jeigu sklypas mažas, o namo žmogus nori didesnio, gali nepavykti tokio noro įgyvendinti.
Dar vienas niuansas dėl įvažiavimų į sklypą.
Kokio dydžio sklypą pirkti geriausia?
Įsigiję sklypą, naujakuriai ima braižyti savo svajonių namo projektą. Tačiau, ne visada yra galimybė suprojektuoti tokį namą, kokio nori pirkėjai, nes jam tiesiog netinka įsigyto sklypo forma.
Žmonės, pirkdami sklypą, neįvertina, kokios namo formos, kelių aukšto namo norės. Taip pat, ar jam reikia papildomų pastatų sklype. Nes ne visuose sklypuose galima pastatyti bet kokį namą ir dar priestatų.
Taip gali nutikti ir dėl užstatymo intensyvumo rodiklių, kurie nustatomi bendruoju planu arba detaliaisiais planais. Tai vėlgi, net jei sklypas yra didesnis, užstatymo tankumas jame gali būti mažesnis.
Jeigu žmogus nori pasistatyti vieno aukšto namą su garažu, jam reikėtų ieškoti apie 12 a sklypo. Jeigu turime 10-12 a sklypą, dažniausiai projektuojame vieno aukšto namą, normalaus dydžio kiemą. Tai yra komfortiškas variantas.
Jeigu kalbant apie tankumo rodiklius, tai 12 a. sklype galima užstatyti preliminariai, jei nėra kažkokių kitokių reglamentų, kuriais būtų sumažinti tie rodikliai, 300 kv.m, tad pastatams galėtume skirti apie 280 kv.m. Tai jau yra dideli skaičiai. Dažniausiai žmonės domisi namais iki 100 kv. m, tai tokiems namams, jeigu nėra papildomų sąlygų, apribojimų, užtektų ir 8 a sklypo.
Iš esmės viskas eina kartu - reikia kartu ir galvoti, žinoti, kokio namo reikia, ir tuomet rinktis sklypą.
Minimalūs sklypo reikalavimai ir statybos leidimai
Norint statyti individualų gyvenamąjį namą minimalus žemės sklypo dydis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti Aplinkos ministerijos nustatytus vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų reikalavimus. Minimalaus namui skirto žemės sklypo dydžio reikalavimas galioja visoje Lietuvoje.
Apskritai vienbučiam ar dvibučiam gyvenamajam namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m2. Kai pasirenkamas vienbučio blokuoto užstatymo tipas, kiekvienam namui skirtas sklypas (arba jo dalis) turėtų būti ne mažesnis kaip 200 m2.
Taip pat, planuojant gyvenamojo namo statybą reikėtų įvertinti ir maksimalų sklypo užstatymo tankį, pavyzdžiui, 400 m2 dydžio žemės sklypo užstatymo tankis negali viršyti 40 proc., o 600 m2 - 35 proc.
Žemės sklypo užstatymo tipas gali būti nustatomas teritorijų planavimo dokumentuose, įvertinus teritorijoje vyraujančią pastatų ir erdvių išdėstymo struktūrą.
Reikia pasižiūrėti lentelę, kurioje nurodyti užstatymo tankiai sklypams. Man atrodo, užstatymo tankis jūsų sklype yra 40% - pagal tai galite statyti. Bet kuriuo atveju, jums reikia pasitarti su projektuotoju, kuris projektuos namą ir derins statybos leidimą.
Projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, Namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m2, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo kiekvienam Namui skirtas sklypas (ar jo dalis) - ne mažesnis kaip 200 m2.
Namuose valdose sklypuose statybos leidimas yra būtinas tik tada, kai planuojamas pastato dydis viršija tam tikras ribas arba kai pastatas turi būti naudojamas nuolatiniam gyvenimui. Tačiau yra tam tikrų atvejų, kai galima statyti mažesnius namus ar kitus statinius be statybos leidimo, laikantis nustatytų taisyklių.
Pagal Lietuvos statybos įstatymus, gyvenamosios paskirties namas arba kitas statinys gali būti statomas namų valdos sklype be statybos leidimo, jei atitinka kelis svarbius reikalavimus. Tai leidžia statyti mažesnius, sezoninius ar pagalbinius pastatus be biurokratinių procedūrų.
Pagal galiojančius teisės aktus, namuose valdos sklype galima statyti mažesnius gyvenamuosius pastatus, kurie atitinka tam tikras ribas, nesukeliant būtinybės gauti statybos leidimą.
- Gyvenamasis namas arba vasarnamis, kurio naudingojo ploto dydis neviršija 80 m2.
- Paskirtis - namas turi būti skirtas sezoniniam naudojimui.
- Žemės paskirtis - namas turi būti statomas namų valdos sklype, kuris yra skirtas gyvenamajai statybai.
- Teritorijų planavimas - statant namą arba pagalbinį pastatą, būtina įsitikinti, kad statymas atitinka vietinius teritorijų planavimo reikalavimus.
Lietuvoje, namų valdos sklypuose galima statyti gyvenamąjį namą arba ūkinį pastatą, kurio dydis neviršija 80 m2 ir kuris naudojamas sezoniniam gyvenimui, be statybos leidimo. Tokie pastatai gali būti naudojami kaip vasarnamiai, poilsio nameliai ar pagalbiniai ūkiniai pastatai.
Minimalūs sklypo reikalavimai ir statybos leidimai
| Reikalavimas | Aprašymas |
|---|---|
| Minimalus sklypo plotas | Vienbučiam ar dvibučiam namui: 400 m2. Blokuoto užstatymo atveju: 200 m2 kiekvienam namui. |
| Sklypo užstatymo tankis | Priklauso nuo sklypo dydžio (pvz., 40% 400 m2 sklypui). |
| Statybos leidimas | Būtinas, jei namas didesnis nei 80 m2, naudojamas nuolatiniam gyvenimui arba yra kultūros paveldo teritorijoje. |
| Statyba be leidimo | Galima statyti iki 80 m2 sezoninius pastatus namų valdos sklypuose, laikantis teritorijų planavimo reikalavimų. |
Svarbu: Prieš perkant sklypą ir pradedant statybas, rekomenduojama pasikonsultuoti su projektuotoju ir vietos savivaldybe dėl konkrečių reikalavimų ir apribojimų.
Ar sklypo pasirinkimas įtakoja namo statybos kainą?
Namo statybos kaina priklauso ne tik nuo bendrojo ploto, tačiau ir nuo sklypo ploto ir jo konfigūracijos.
Renkantis sklypą, reikėtų atkreipti dėmesį į:
- Sklypo formą ir reljefą
- Reglamentus ir apribojimus
- Atsitraukimą nuo sklypo ribų
- Komunikacijas ir tinklus
- Apsaugos zonas
Sklypo Padalijimas
Planuojant atidalinti žemės sklypą prie esamo pastato, svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi minimaliam sklypo dydžiui ir kitoms sąlygoms. Jei turite 15 arų sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu ir norite sklypą padalinti, pirmiausia reikėtų kreiptis į matininką arba tiesiai į savivaldybę.
Kiekvienas rajonas turi skirtingus minimalius sklypo dydžius: mieste sklypai paprastai mažesni, o rajone - didesni. Pavyzdžiui, Vilniaus rajone minimalus namų valdos sklypo dydis yra 10 arų, o mieste vidutinis minimalus sklypo dydis yra 5-6 arai.
Svarbūs aspektai prieš pradedant:
- Sklypo paskirtis: Reikia žinoti, kokia yra sklypo paskirtis.
- Vieta: Svarbu vadovautis tos vietovės bendruoju planu, kuriame numatytas mažiausias galimas sklypo plotas.
- Pastatų registracija: Reikia įvertinti, ar ūkinis pastatas yra registruotas ir ar galima jį atskirti nuo pagrindinio pastato dalinant sklypą.
Jeigu sklype yra gyvenamasis pastatas, galima daryti prielaidą, kad sklypo naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Tokiems sklypams turi būti formuojami ne mažesni kaip 4 arų sklypai (arba 2 arai, jei planuojama blokuota statyba).
Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad kai kurios savivaldybės bendraisiais, specialiaisiais planais, mero, tarybos potvarkiais ar kitais teisės aktais gali nusistatyti reikalavimus minimaliam sklypo dydžiui. Todėl būtina išsiaiškinti, kokie reikalavimai galioja Jūsų konkrečioje savivaldybėje.
Svarbu suprasti, kad ant atskiro sklypo vien ūkinis pastatas negali funkcionuoti. Ūkinis pastatas yra tik priklausinys, todėl atidalijant žemės sklypą prie ūkinio pastato, turi būti pakankamai žemės pastatyti pagrindiniam pastatui.
Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, norint tiksliai atsakyti, kiek mažiausiai arų turi būti prie ūkinio pastato, būtina žinoti konkrečios savivaldybės reikalavimus ir sklypo paskirtį. Rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie padės įvertinti situaciją ir priimti tinkamus sprendimus.
Kiti svarbūs terminai:
- Topografinė nuotrauka: Detalus 2,5 D vietovės planas, rengiamas masteliu 1:500.
- Žemės sklypo kadastriniai matavimai: Tikslieji žemės matavimai.
- Geodezinis planas: Žemės kadastrinių matavimų planas.
Patarimai, Kaip Nepadaryti Klaidų
- Pirmiausia reikia susirasti ir išnagrinėti teritorijos, kurioje planuojama pirkti sklypą namo statyboms, bendrąjį planą.
- Reikia įsitikinti, ar teritorija, kurioje planuojama pirkti sklypą, yra gyvenamoji, ar kažkur šalia nėra komercinės, sandėliavimo paskirties sklypų, kuriuose ateityje kaimynystėje gali atsirasti koks nors sandėlis.
- Taip pat prieš perkant sklypą reikėtų prašyti pardavėjo, kad suteiktų informacijos apie sklypo detalųjį planą.
- Pasiaiškinti, kokiu būdu buvo suformuotas sklypas - ar tiesiog kadastriniais matavimais, ar detaliuoju planu, ar formavimo pertvarkymo projektu. Nes du paskutiniai dokumentai gali reikšti, kad sklype yra kažkokių apribojimų.
- Taip pat reikia pasižiūrėti NT išrašą, nes jame taip pat galima rasti daug naudingos informacijos, būna aprašyti servitutai, ar tokių sklype yra, apsaugos zonas. Bet išrašas turi būti atnaujintas.
- Mažiausiai „kabliukų“ atsiranda tuomet, kai sklypui yra parengtas detalusis planas.
- Taip pat visada patrauklu turėti galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, vandentiekio, dujų.
Atminkite, kad parinkti sklypą - svarbus ir sudėtingas darbas. Nereikia skubėti, svarbu tam negailėti laiko, jėgų ir lėšų. Sklypo VIETA yra vienas esminių dalykų, nustatančių sklypo vertę.