Skyrybos - tai sudėtingas ir skausmingas procesas, ypač jautriai išgyvenamas vaikų, kuriems būtina saugi ir stabili aplinka. Šiame kontekste itin svarbu užtikrinti vaikų, augančių atskirai nuo vieno ar abiejų tėvų, teises ir geriausius interesus.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip skyrybų procese užtikrinamos vaiko teisės, kokie principai taikomi nustatant vaiko globos tvarką ir kokie iššūkiai kyla siekiant geriausio sprendimo vaikui.
Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tendencijos Lietuvoje
Prieš kelis dešimtmečius, nagrinėjant skyrybų bylas, vaiko priežiūros klausimas dažniausiai nekeldavo papildomų klausimų ir globa dažniausiai būdavo priskiriama mamai. Priešingą sprendimą nulemti galėjo nebent labai nepalankios mamai aplinkybės. Tačiau pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimos teigiamas tendencijos, susijusios su vaiko teisių užtikrinimu skyrybų procese.
Advokatų kontoros „Cobalt“ šeimos teisės vyresnioji teisininkė Renata Cibulskienė teigia, kad kelis pastaruosius metus Lietuvoje populiarėja tolygaus besiskiriančių tėvų bendravimo su vaiku laiko paskirstymas. Anot poros psichologo Mykolo Truncės, vien Lietuvoje kiekvienais metais po skyrybų be vieno iš tėvų auga net 6400 vaikų.
50/50 principas: ar tai geriausias sprendimas vaikui?
„Laiko, skiriamo vaiko globai, perskyrimas laikantis 50/50 principo, ko gero, yra geriausias sprendimas vertinant iš vaikų pozicijos. Mat tokiu būdu lygiavertiškai pasidalijant globos laiką vaikas turi abu tėvus. Tik, aišku, ne vienu metu.
„Esant ginčui tarp tėvų, teismai labai retai tenkina prašymą nustatyti 50/50 bendravimo su vaiku tvarką, nes prioritetą teikia vaiko gyvenamosios vietos pastovumui ir stabilumui, o ne vienodo bendravimo laiko suteikimo abiems tėvams. Įprastai laikomasi nuomonės, kad vienos ir pastovios gyvenamosios vietos turėjimas geriau atitinka vaiko interesus. Ir tokioje situacijoje vis dar dažniau priimamas sprendimas, kad vaikas turėtų augti su mama“, - savo praktikos patirtimi dalinasi R. Cibulskienė.
Advokatės teigimu, prieš 20 metų Lietuvoje tokia sąvoka, kaip 50/50 bendravimo su vaiku tvarka, net nebuvo vartojama. Tuometinėje teismų praktikoje maksimalus, skyrium gyvenančio, tėvo bendravimas su vaiku buvo suprantamas kaip du savaitgaliai per mėnesį, nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, ir 30 dienų vasaros atostogų metu.
„Pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismas vienoje byloje buvo pasisakęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku jo mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu nėra tikslingas, nes jam ir taip nustatyta teisė bendrauti su vaiku du savaitgalius per mėnesį“, - informuoja R.
Iššūkiai įgyvendinant 50/50 principą
Nepaisant to, kad 50/50 bendravimo principas Lietuvoje yra plačiai žinomas, dažniausiai vienas iš vaiko tėvų (dažniau mamos) yra linkę akcentuoti vaiko gyvenamosios vietos stabilumą kaip labiausiai atitinkantį vaiko interesus ir nenori sutikti su 50/50 principu, kuris reiškia, kad vaikas turi dvi lygiavertes gyvenamąsias vietas.
Psichologas M. Truncė teigia, kad įprastai tėčiui vaikų priežiūra yra sudėtingesnė užduotis. „Jei vaikas vienas, tai yra visai įveikiama užduotis. Bet gana dažnai šeimoje susilaukiama ir dviejų ar daugiau vaikų. Kuo daugiau atžalų, tuo daugiau iššūkių tėvui, jeigu jis nėra pratęs vykdyti savo pareigas ir tinkamai atlikti vaidmenį be paramos iš sutuoktinės. Nors ir matome daug puikių lygiaverčių partnerių sudaromų sąjungų, bet praktikoje gana dažnai susiduriama su tėvais, kurie šeimoje atlieka „maitintojo“ vaidmenį“, - nurodo M. Truncė.
Dabartinė teismų praktika dėl bendravimo su vaiku tvarkos
R. Cibulskienė nurodo, kad dabartinėje teismų praktikoje maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku principas dažniausiai yra įgyvendinamas suteikiant teisę jam praleisti su vaiku ar vaikais kartu praleidžiant du savaitgalius per mėnesį. Įprastai - nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro arba prailgintais savaitgaliais, pavyzdžiui nuo ketvirtadienio vakaro iki sekmadienio. Taip pat - viena ar dviem dienomis per savaitę be nakvynės bei puse visų vaiko atostogų laiko.
Psichologas M. Truncė antrina, kad 50/50 - tai ne akmenyje iškalta taisyklė. Be to, dalijantis vaikų globos laiką svarbu atsižvelgti į vaiko amžių. Pavyzdžiui, specialistai rekomenduoja, kad 3-5 metų vaikai be mamos nebūtų ilgiau nei 1 naktį iš eilės. Tik vėlesniame amžiuje šį laiką galima ilginti.
Svarbūs aspektai, siekiant užtikrinti vaiko gerovę
- Tėvų susitarimas ir bendradarbiavimas: Jeigu tėvai skyrybų metu geba draugiškai susitarti, kad vaikas pakaitomis, kas savaitę ar kas dvi savaites, gyvens su kiekvienu iš tėvų, tai jie sugebės susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos. Tokiu atveju teismui beliks tik patvirtinti tokį tėvų susitarimą. Anot R. Cibulskienės, teismus dažniau pasiekia ginčai dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, kai bandoma standartinę tvarką (du savaitgaliai, viena-dvi darbo dienos ir pusė atostogų) pakeisti į kassavaitinį bendravimą, kas geriau užtikrina abiejų tėvų lygias galimybes dalyvauti vaiko ugdyme ir auklėjime.
- Vaiko poreikių įvertinimas: Vaikui augant, jo poreikiai ir santykiai su tėvais gali keistis. Taip pat gali keistis abiejų tėvų gyvenimo aplinkybės. Todėl svarbu nuolat peržiūrėti ir pritaikyti bendravimo tvarką, atsižvelgiant į vaiko amžių, brandą ir individualius poreikius.
- Tėvų pasirengimas: „Taip pat abiem tėvams - ypač tėčiui - reikia blaiviai įsivertinti, kokius vaikų užimtumo ir ugdymo aspektus jis išmano, o kurių - ne. Jų spektras aprėpia įvairiausias temas, nuo asmeninių vertybių ir santykių su kitais žmonėmis iki požiūrio į pinigus ir gebėjimo spręsti problemas. Ir kai šie aspektai yra ne tik nežinomi, bet ir nėra aiškiai suprantama, kad jie yra nežinomi, tėvai elgiasi taip, kaip išmano. Neatsakius atvirai sau į šiuos klausimus, gali būti žalojama vaiko psichika ir tikdomas jos vystymąsis“, - mintimis dalinasi M. Truncė.
- Vienodos taisyklės abiejuose namuose: Be to, tėvams būtina sutarti dėl vienodų taisyklių, kurios vaikams galioja ir mamos, ir tėčio namuose. Tai padeda vaikui jaustis saugiau ir užtikrina nuoseklumą auklėjime.
- Emocinė parama vaikui: M. Truncė akcentuoja, kad vaikai dėl skyrybų traumą patiria visuomet - jie išgyvena atstūmimo, nereikalingumo, nesaugumo jausmus, jaučia gėdą, kaltę, menkavertiškumą, baimę, pyktį. Santykių specialisto teigimu, vienas svarbiausių dalykų vaikams, kai jie auga dvejuose namuose (o gal ir dvejose šeimose) yra užimtumas. Jis įgyja dar didesnę svarbą vaikams, kurie per tėvų skyrybas jaučiasi atstumti. Taip pat labai svarbu sukurti artimą tėčio ir mamos ryšį su vaiku, išmokyti vaikus valdyti stresą ir pykčio priepuolius.
Vaikystės traumos. Pokalbis su psichologe Jūrate Bortkevičiene
Vaiko globa
Vaiko globa yra svarbi priemonė užtikrinti vaiko gerovę, kai tėvai negali tinkamai pasirūpinti savo atžala. Lietuvoje vaiko globa reglamentuojama įstatymais ir yra griežtai kontroliuojama valstybės. Laikinoji globa nustatoma, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti vaiku - pavyzdžiui, dėl sveikatos problemų, priklausomybių ar kitų socialinių sunkumų. Tuo tarpu nuolatinė globa skiriama, kai aišku, kad biologinė šeima negali užtikrinti vaiko gerovės ilgalaikėje perspektyvoje.
Globos skyrimo procesas: nuo artimųjų iki institucijų
Neretai šeimos nariai ar artimi asmenys, norintys globoti vaiką, mano, kad užtenka „žmogiško susitarimo“, ypač jei vaikas jau gyvena jų namuose. Tačiau svarbu žinoti, kad bet koks globos procesas turi būti įteisintas.
Pirmiausia, pirmenybė teikiama vaiko artimiesiems giminaičiams - seneliams, pilnamečiams broliams, seserims, dėdėms, tetoms. Vis dėlto, tai nereiškia, kad bet kuris šeimos narys automatiškai tampa globėju. Net ir artimam žmogui būtina įveikti visus privalomus globos skyrimo žingsnius:
- Kreiptis į savivaldybę.
- Išklausyti specialius mokymus.
- Gauti išvadą apie tinkamumą globoti.
- Sulaukti teismo sprendimo, kuris paskirs jį vaiko globėju.
Globa nėra įvaikinimas: svarbu atskirti sąvokas
Reikia nepamiršti, kad vaiko globa nėra alternatyva įvaikinimui. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pavyzdžiui, 2020 m. byloje Nr. e3K-3-182-916/2020 teismas nagrinėjo situaciją, kai laikinoji globėja vengė bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos tarnyba, neleido vaikams susitikti su biologiniais artimaisiais ir buvo linkusi formuoti įsivaizduojamą „šeimą“ be jokios institucijų kontrolės. Teismas pažymėjo, kad vaiko globa yra paslauga vaikui, kurią organizuoja ir už kurios kokybę atsako valstybė, o globėjas yra šios paslaugos vykdytojas.
Globėjo atsakomybė: ne tik emocinė, bet ir teisinė
Žmonės, kurie nori tapti vaiko globėjais, turi žinoti, kad jų atsakomybė - ne tik emocinė, bet ir teisinė. Globėjas įsipareigoja ne tik rūpintis vaiku kasdienėje buityje, bet ir užtikrinti jo ugdymą, sveikatos priežiūrą, psichologinį stabilumą. Svarbu suprasti ir tai, kad jei globa yra netinkamai vykdoma, vaiko teisių apsaugos tarnyba gali inicijuoti globėjo nušalinimą.
Teismo vaidmuo vaiko globos procese
Teismas atlieka svarbų vaidmenį vaiko globos procese, užtikrindamas vaiko teises ir interesus. Teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo šeimos (nuo abiejų tėvų arba nuo vieno iš tėvų, kuris rūpinasi vaiku), kai tai leidžia teisės aktai. Taip pat teismas sprendžia dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo paskyrimo.
Teismo sprendimų apskundimas
Galite skųsti teismo sprendimus dėl tėvų bendravimo teisių apribojimo ir sprendimus dėl vaiko perkėlimo į globos įstaigą aukštesnės instancijos teisme. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs jūsų prašymą, nuspręs, ar sprendimas dėl vaiko perkėlimo į globos įstaigą turėtų būti panaikintas ar vykdomas. Aukštesnės instancijos teismas gali įpareigoti žemesnės instancijos teismą dar kartą išnagrinėti visas aplinkybes ir įvertinti tuos aspektus, kurių jis neįvertino nagrinėjant bylą pirmą kartą.
Vaikų dalybos skyrybų atveju
Skyrybos ir vaikų dalybos - vienas nuo kito neatskiriami procesai. Jeigu šeima turi nepilnamečių vaikų, nutraukiant santuoką visais atvejais turi būti išsprendžiami vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant klausimai. Kai santuokos nutraukimo procese egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai teismai skiria ypatingą dėmesį. Teismų praktikoje pasisakoma, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant.
Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku.
Laikoma, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia.
Kai santuoka yra nutraukiama bendru sutuoktinių sutikimu teismo tvarka, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų pagal tėvų susitarimą. Atvejais, kuomet sutuoktiniai nesutaria ir kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu.
Tėvų pareiga bendrauti su vaiku po skyrybų
Pažymėtina, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Ši pareiga neišnyksta net ir po skyrybų bylos. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalo ją vykdyti.
Vaiko nuomonės svarba teismo procese
Tuo tarpu į vaiko norą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų teismas atsižvelgia, tačiau tai teismo neįpareigoja priimant sprendimą dėl globos. Lietuvos teisės aktai numato, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Tuo atveju, kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaikas (nepriklausomai nuo jo amžiaus), sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais.
Vis dėlto, vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje.
Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju turi būti išsiaiškinama, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Pažymėtina, kad vaiko apklausos metu dažnai nustatoma, kad tėvas ar motina, siekiantis, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, darė įtaką vaiko apsisprendimui, pavyzdžiui, žadant nupirkti, ko vaikas nori. Tokiais atvejais į vaiko norą, jeigu jis neatitinka vaiko interesų apsaugos, neatsižvelgiama.
Teismo praktika: vaiko išklausymo svarba
Birželio 11 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) išnagrinėta byla, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo leidimo paimti vaiką iš tėvų išdavimo procedūros teisėtumo bei vaiko teisės būti išklausytam teisme žodinio proceso tvarka sprendžiant nurodytą klausimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo teismo pareigą, sprendžiant klausimą dėl leidimo paimti vaikus į laikinąją globą, išklausyti vaikų nuomonę, surengti žodinį bylos nagrinėjimą, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino tėvų prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti nepilnamečius vaikus, siekiant išsiaiškinti jų nuomonę. Apeliacinės instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo išsklaidyti abejones dėl vaikų nuomonės ir užtikrinti, kad vaikai tiesiogiai ar per atstovą būtų apklausiami žodiniame teismo posėdyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad vaikų laikinoji globa jau tęsiasi ilgiau nei šešis mėnesius, todėl bylos grąžinimas iš naujo bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui dėl proceso teisės normų pažeidimo, neišklausant vaikų žodinio proceso tvarka, neatitiktų proceso ekonomiškumo principo, nepagrįstai užtęstų vaikų laikinosios globos trukmę, be kita ko, neatitiktų geriausių vaikų interesų užtikrinimo.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, šiuo metu esant nustatytai laikinajai vaikų globai, tikslinga ne grąžinti bylą nagrinėti iš naujo dėl apeliacinės instancijos teismo padaryto proceso teisės normų pažeidimo, sudarant sąlygas išklausyti vaikų nuomonę, o Tarnybai operatyviai reaguoti ir spręsti klausimą dėl galimybės vaikus grąžinti šeimai, įvertinant galimai pasikeitusią šeimos padėtį ir aplinkybes, arba spręsti klausimą dėl nuolatinės globos nustatymo poreikio.
Vaikų dalybos proceso eiga
Vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma pačių tėvų susitarimu. Nors vis daugiau dėmesio skiriama ir tam, kad biologinių tėvų meilės nepatiriantys vaikai turėtų kuo daugiau galimybių bendrauti, augti kaip asmenybės ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui, dažnai klausiama, ar tai pasiekti pavykstama.
Vaikų teisių ir pareigų balansas
Tačiau juk apie vaikų teises ir pareigas taip pat galima kalbėti ir iš kitos pusės - ko vaikams reikia, kad jie patys rūpintųsi savo ir kitų teisėmis, bei pareigomis.
Teisininkė: reikalingas teisių ir pareigų balansas
Advokatė Renata Narbutienė tvirtina, kad vaikų teisių ir pareigų santykio klausimas yra aktualus ne tik kalbant apie globos namus, bet ir apie visą visuomenę. Tais atvejais, kai nėra užtikrinamas šis santykis, kenčia tiek patys vaikai, tiek ir tie, kurie jais rūpinasi - biologiniai tėvai, globėjai ar globos institucijų darbuotojai.
“Manau, kad turėtų būti interesų pusiausvyra - ir teisių, ir pareigų aspektu. Nes dabar, kuomet ypatingai akcentuojamos vaikų teisės, pareigos kažkaip ima ir nublanksta. Todėl šiuo klausimu turėtų vis labiau rūpintis ne tik teisininkai, bet ir psichologai. Būtina priemonių visuma, kuri padėtų pasiekti pokyčių šioje srityje. Nes kai pamirštamos pareigos, kyla konfliktai tarp vaikų (nepilnamečių) ir suaugusiųjų. Tokia situacija kartais tampa tiesiog nevaldoma“, - sako R. Narbutienė.
Vaiko teisių užtikrinimas pirmiausiai priklauso ir nuo aplinkos, kurioje jis gyvena. Ir ypatingai nuo suaugusiųjų, kurie juo rūpinasi kiekvieną dieną. Kartais svetimas globėjas gali būti geresnis už artimą giminaitį.
„Yra daug pavyzdžių, kuomet vaikas, augantis ne biologinėje šeimoje, gauna visą jam būtiną priežiūrą, atstovavimą ir ugdymą. Tam tikrais atvejais matome, kad, tarkime, krikšto mama, nesusijusi su vaiku kraujo ryšiais, juo pasirūpina daug geriau, nei tai galėtų padaryti kokie nors artimi giminaičiai. Taigi, vaiko teisių užtikrinimas labiausiai priklauso nuo vaiku besirūpinančio asmens - koks yra jo arba jos požiūris į savo ir vaiko teises, pareigas“, - remdamasi savo praktika kalba ekspertė.
Vaikų globos namuose vaikų teisių užtikrinimas - įmanomas, įsitikinusi advokatė. Tiesa, tam reikalingos milžiniškos pastangos ir Lietuva tikrai turi kur pasitempti.
„Yra geriausia, kad vaikas augtų šeimoje. Institucinė globa egzistuoja tik kaip neišvengiamas pakaitalas. Tam, jog globos institucijoje būtų užtikrinamos vaikų teisės ir tuo pačiu būtų ugdomas jų suvokimas apie pareigas, pirmiausiai institucijų darbuotojai turi būti labai aukštos kompetencijos. Kitas aspektas - tinkamas ir pakankamas institucijų finansavimas. Šiais klausimais Lietuvai dar tikrai yra kur tobulėti“, - aptakų receptą gerinti situacijai siūlo advokatė.
Globos namų direktorė: gerų pavyzdžių tikrai yra
Nepaisant į viešąją erdvę kartas nuo karto prasiveržiančios negatyvios informacijos apie įvairius įvykius, dažnai pamirštama kad gerieji pavyzdžiai ir dėmesio verti pasiekimai globos namuose dažnai nesulaukia nė trupučio dėmesio.
Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro vadovė Diana Deveikienė akcentuoja, kad yra per mažai informacijos apie tai, kaip ir kuo gyvena vaikai globos institucijoje. „Vaiko, gyvenančio tiek šeimoje, tiek globos namuose teisės ir pareigos nesiskiria. Visi vaikai pamiršta savo pareigas, tad jiems reikia jas priminti - sudominant, pateikiant įvairios informacijos, nuosekliai auklėjant. Reikalingos ir ribos, aiškios taisyklės.
Su pareigomis yra sunkiau tiems vaikams, kurie yra patyrę įvairiausiais skriaudas, neturi saugaus artimųjų palaikymo rato ir nemano, kad turi teisių. Kitas svarbus aspektas - globos namuose augantys vaikai turi dažniau prisiminti ir vykdyti savo pareigas, prisiimti didesnę asmeninę atsakomybę. Šeimoje gyvenantiems vaikams pareigas iki galo vykdyti padeda tėvai, artimieji. Pavyzdžiui, šeimoje vaikas batukus rištis pradeda sulaukęs 3 metų, nes nuolat šalia esanti mama, daug ką skubėdama padaro už jį. O globos namuose augantis vaikas stengiasi būti pirmas, mokosi iš vyresnių kartu gyvenančių vaikų“, - apie vaikų aplinką ir galiojančias taisykles pasakoja centro direktorė.
D. Deveikienė taip pat pasakoja, kad siekiant sukurti ir išlaikyti kuo tinkamesnę jaunoms asmenybėms augti aplinką reikia labai daug pastangų. Tam, kad vaikai jaustųsi gerai, neužtenka vien finansų ar gerai įrengtų namų - būtinas nuolatinis dėmesys, priežiūra ir darbuotojų pasiaukojimas.
„Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre yra įkurtos 3 bendruomeninio tipo šeimynos - kiekvienoje iš jų auga iki 8 vaikų. Kiekvienoje šeimynoje dirba 5 darbuotojai - dienos metu po 2, o naktimis po vieną. Specialistų komanda (socialiniai pedagogai, socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai) yra ne tik profesionali, bet ir labai šilta - vaikai juos vadina vardais. Kiekvienoje šeimynoje dirba ir vyrai, ir moterys, tad mažieji centro gyventojai mato gražų bendravimą ir bendradarbiavimą, pagarbą, pagalbą, draugystę, darbų pasidalijimą ir šeimyniško gyvenimo pavyzdį.
Vis tik pagrindinis kelias į vaiko širdį ir protą eina per sukurtą šiltą ryšį. Be jo neįmanoma daug sunkių patyrimų išgyvenusiam vaikui padėti suvokti ir prisiimti tiek savo teises, tiek ir pareigas. „Net ir geroje aplinkoje sužeistos asmenybės „gydymas“ - ilgas ir sunkus procesas. Nusivylus suaugusiais yra sunku rasti pavyzdį, į ką lygiuotis, iš ko mokytis. Labai svarbu vaikui padėti atrasti savo stipriąsias puses ir padėti jas vystyti - kad atsirastų savivertės jausmas. Šiuo atveju svarbu ir savanorių, mentorių veikla ir visos visuomenės palaikymas, geranoriškumas, supratimas“, - aiškina D. Deveikienė.
Teisinis reglamentavimas
Socialinės globos namų veiklą Lietuvoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai, apimantys tiek bendruosius socialinės apsaugos principus, tiek specifinius reikalavimus, taikomus tokioms įstaigoms.
Pagrindiniai teisės aktai
- Socialinių paslaugų įstatymas - pagrindinis įstatymas, nustatantis socialinių paslaugų sistemą Lietuvoje, įskaitant socialinės globos organizavimą ir teikimą.
- Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo ratifikavimo - užtikrina neįgaliųjų teises, įskaitant teisę į socialinę globą.
- Tikslinių kompensacijų įstatymas - reglamentuoja tikslinių kompensacijų skyrimą asmenims, kuriems reikalinga socialinė globa.
- Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas - užtikrina apsaugą nuo smurto, įskaitant socialinės globos įstaigose gyvenančius asmenis.
- Biudžetinių įstaigų įstatymas - reglamentuoja biudžetinių socialinės globos įstaigų veiklą.
- Viešųjų pirkimų įstatymas - reglamentuoja prekių, paslaugų ir darbų pirkimus socialinės globos įstaigose.
Kiti svarbūs dokumentai
Be įstatymų, socialinės globos namų veiklą reglamentuoja ir kiti svarbūs dokumentai: