Tarnybinių Patalpų Privatizavimo Sąlygos Lietuvoje

Tarnybiniai butai Lietuvoje - aktuali tema, liečianti įvairių sričių specialistus ir kelianti klausimus dėl jų skyrimo, privatizavimo ir poreikio. Šiame straipsnyje aptarsime tarnybinių butų privatizavimo sąlygas, remiantis įvairiais atvejais ir teisine baze.

Lietuvos regionų žemėlapis

Tarnybiniai Butai ir Valstybės Saugumo Departamentas (VSD)

Generalinė prokuratūra siekia, kad tarnybinius butus privatizavę Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojai atlygintų valstybei padarytą žalą. Prokurorai įtaria, kad saugumiečiai butus privatizavo mažesnėmis nei rinkos kainomis.

Gindamas viešąjį interesą generalinis prokuroras Algimantas Valantinas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Iš saugumiečių prokurorai siekia prisiteisti po daugiau kaip 100 tūkst. litų. Dėl privatizuotų tarnybinių butų ieškinių sulaukė trys VSD pareigūnai, tarp jų - ir buvusio direktoriaus Arvydo Pociaus pavaduotojas Alfonsas Balzaris. Jis praėjusių metų kovo 15-osios sutartimi yra privatizavęs 5 kambarių butą bei jam priklausančias papildomas patalpas.

Įtariama, kad turto vertinimo ataskaitas pateikusi bendrovė „Geomatas“ sumažino realią būsto vertę, todėl pareigūnams buvo sudarytos sąlygos butus įsigyti gerokai mažesne kaina. Generalinė prokuratūra įsitikinusi, kad butus privatizavę VSD pareigūnai turėjo butus įsigyti už Registrų centro nustatytą rinkos kainą, todėl siekia, kad į valstybės biudžetą būtų grąžintas skirtumas tarp valstybei sumokėtos ir privatizavimo dieną Registrų centro užfiksuotos rinkos kainos.

Pirmasis generalinio prokuroro ieškinys Vilniaus apygardos teisme turėtų būti nagrinėjamas jau kovo viduryje. DELFI primena, kad praėjusių metų pavasarį kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad tuometinis VSD vadovas A. Pocius savo įsakymu buvo leidęs sau privatizuoti beveik dvigubai mažesne nei rinkos kaina tarnybinį 4 kambarių butą sostinės Jeruzalės rajone.

VSD direktorius 2006-2007 metais savo įsakymu leido privatizuoti 39 tarnybinius butus, VSD žinioje palikti tik 6 neprivatizuojami tarnybiniai butai, neskaitant konspiracinių. Aiškindamas tarnybinių butų privatizavimo aplinkybes, A. Pociaus pavaduotojas A. Balzaris yra sakęs, kad esą tarnybiniai butai tapo nereikalingi ir buvo leisti privatizuoti, nes VSD neišgalėjo jų kapitaliai remontuoti. Patiems nuomininkams atlikus butų remontus, VSD esą neišgalėjo sumokėti už remontus, todėl leista juos išsipirkti. Esą dar 1986 metais statyti 36 butai nuo pat pradžių buvo avarinės būklės.

Praėjusių metų liepą Seimo Audito komiteto raštą išnagrinėjusi Generalinė prokuratūra nustatė, kad valstybei priklausančius ir patikėjimo teise valdomus butus išsipirkę juos nuomoję pareigūnai nepažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų normų reikalavimų. Išsipirkti butus nuomininkams pirmumo teise leido įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

Tarnybiniai Butai "Kauno Vandenys" Pavyzdyje

Kleboniškio miške apsupta tvorų stūkso Eigulių vandenvietė. Veikia ir vandens tyrimų laboratorija. Toje pačioje teritorijoje stovi du namai, kuriuose gyvena kauniečiai. Tai - bendrovės „Kauno vandenys“ tarnybiniai butai, kuriuose įsikūrę šios įmonės darbuotojai.

Eigulių vandenvietė, kurioje įsikūrę "Kauno vandenų" darbuotojai

Nuo pašalinių akių apsaugota graži miško vieta kažkuo primena prabangias sostinės Turniškes. Važiuojant Jonavos gatve, vedančia ir per Kleboniškio mišką, prieš akis išnyra senomis sovietmetį menančiomis metalinėmis tvoromis aptverta nemaža teritorija. Prie vartų stovi akmuo, skelbiantis, kad čia, Jonavos gatvės 53 numeriu pažymėtoje vietoje, nuo 1929 metų veikia Eigulių vandenvietė. Greta kabančioje lentelėje skelbiama, kad tai sanitarinė zona ir eiti per ją pašaliniams - draudžiama. Tačiau paradoksas - sanitarinėje zonoje stovi du gyvenamieji namai. Jų kiemuose žydi gėlės, auga svogūnai ir kitokios daržovės. Gyventojai yra pasistatę ir šiltnamius, įsirengę pavėsines.

Greta miške nuo seno įrengta krepšinio aikštelė. Patekus į šią kurortine ramybe dvelkiančią gražią miško teritoriją, klausantis čiulbančių paukščių taip ir peršasi mintis, kad žmonės čia gyvena tarsi garsiosiose Vilniaus Turniškėse - apsaugoti nuo pašalinių akių ir miesto šurmulio.

Šviečiant saulei namo kieme lepinosi saule viena gyventojų. Ji pasakojo, kad būtent iš Eigulių vandenvietės Kaunui pradėtas centralizuotai tiekti vanduo. 1938 metais įmonės darbuotojams buvo pastatytas vienas dviejų aukštų namas. Jo patalpų išdėstymas priminė bendrabučio kambarių sistemą. Gyventojai naudojosi bendrais tualetais. Greta buvusi vieno aukšto dyzelinė elektrinė taip pat netrukus buvo pritaikyta gyvenimui. Abiejuose pastatuose, dešimtyje butų, nuo seno ir gyvena „Kauno vandenų“ darbuotojai.

„Žinybinius butus „Kauno vandenys“ nuomodavo savo darbuotojams. Žmonės pamažu juos tvarkėsi, rengėsi tualetus, keitė pastatų langus, patys patalpas remontuodavosi. Pastaruoju metu dalyje būstų buvo įsikūrę jau ne „Kauno vandenų“ darbuotojai, bet jų vaikai ir anūkai.

Prieš keletą metų miesto savivaldybė susigriebė, kad „Kauno vandenų“ įmonės žinybiniai butai - paskutinis ir vienintelis toks tarnybinių būstų bastionas Kaune. Tačiau ką nors keisti iš esmės taip ir nesiryžo.

Kaunietė pasakojo, kad įmonėje nedirbantiems žmonėms buvo nurodyta iš žinybinių būstų išsikraustyti. „Tie, kas nesutiko, gavo teismo nurodymus tai padaryti. Šį pavasarį buvo skaudu žiūrėti, kaip vyresni žmonės, čia gyvenę didžiąją dalį savo amžiaus, kraustėsi, kaip jie išgyveno“, - pasakojo kaunietė. Dabar, pasak moters, pusė tarnybinių butų stovi tušti. Laukia naujų gyventojų.

Kauno „Turniškių“ gyventoja pasakojo, kad tie, kas gyvena „Kauno vandenų“ žinybiniuose butuose, su įmone yra pasirašę nuomos sutartis. „Sutartyse rašoma, kad gyventi šiuose būstuose galime tik tol, kol dirbame bendrovėje. Žmonės norėjo privatizuoti butus, kuriuose ilgus metus gyveno. Tačiau to padaryti neleido. Gaila“, - kalbėjo kaunietė. Gyventoja atskleidė, kad už 61 kvadratinių metrų būstą per mėnesį moka 85 eurų nuomos mokestį.

Nekilnojamojo turto specialistė Miglė Kaminskaitė „Laikinajai sostinei“ teigė, kad už panašaus dydžio būsto nuomą tokiose prestižinėse vietose paprastai prašoma 300 - 400 eurų per mėnesį. 1 aro sklypo, jei iki jo atvestos visos komunikacijos, kaina - 8 - 13 tūkstančių eurų.

„Kauno vandenų“ generalinis direktorius L.Baltrėnas sakė, kad kai buvo statoma vandenvietė, jau tuomet buvo numatyta, kad šioje teritorijoje gyvens bendrovės darbuotojai. „Todėl tai istoriškai susiklostęs faktas. Namų priežiūros ir administravimo išlaidas sumoka patys nuomininkai. Savo žinioje turėdama šiuos butus įmonė nepatiria jokių nuostolių, bet ir nesiekia pasipelnyti“, - sakė įmonės vadovas.

Pasak „Kauno vandenų“ generalinio direktoriaus, parduoti vandenvietės teritorijoje esančius butus draudžia tokių zonų naudojimą reglamentuojantys įstatymai. Jos, kaip ir vandens tiekimas, turi būti valstybinių įstaigų žinioje.

L.Baltrėnas patikino, kad Eigulių vandenvietės teritorijoje žinybiniuose butuose gyvena tik įmonės darbuotojai. „Žinybiniai butai yra negriežto režimo zonoje. Statiniai stovi antrojoje vandentiekio apsaugos zonoje, kurioje įdiegtas centralizuotas nuotekų valymas. Todėl žmonės ten gyventi gali“, - sakė L.Baltrėnas.

Savivaldybės įmonės vadovas pranešė, kad tarnybiniuose butuose šiuo metu gyvena elektrikas, vandens apskaitos mazgų inžinierė, meistras, inspektorė ir operatorius. „Anksčiau butuose gyveno šaltkalviai, chloruotojas, elektrikas- montuotojas, operatoriai, vandenvietės viršininkas. Tai buvo darbuotojai, kurie ir prižiūrėdavo vandenvietę“, - sakė L.Baltrėnas.

Šiuo metu prašymus dėl laisvų butų yra pateikę projektų vadovas, apskaitininkė-sandėlininkė ir meistras. „Įmonei priklausantys butai skiriami pagal bendrovėje „Kauno vandenys“ patvirtintą tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo, naudojimo ir apskaitos aprašą. Butai skiriami pagal prašymo pateikimo datą, šeiminę ir socialinę padėtį, darbuotojų charakteristiką. Nuomos mokestis peržiūrimas kasmet. Jo dydis priklauso nuo namo priežiūros išlaidų“, - teigė L.Baltrėnas.

Savivaldybės Požiūris

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas teigia, kad žinybinių butų pati savivaldybė neturi ir nemano, kad jų reikia. Jis mano, kad naudingiau tokiems žmonėms mokėti priedus, nei savivaldybei išlaikyti tarnybinius butus. Pertvarkos gali paliesti ir „Kauno vandenų“ tarnybinius butus. Jie galbūt būtų reikalingi, jei į šią įmonę reikėtų pakviesti dirbti ypatingų specialistų.

Klaipėdos Savivaldybės Sprendimai

Miesto politikų valia lėmė, kad nuo šiol vadinamieji tarnybiniai butai bus skiriami tik Savivaldybės administracijos darbuotojams ir Savivaldybei pavaldžių biudžetinių įstaigų vadovams. Vadovaujantis anksčiau galiojusia tvarka, tarnybiniai butai būdavo skiriami policijos, muitinės pareigūnams, teisininkams, kariams, medikams bei mokslininkams. Tokiu būdu siekta uostamiestin privilioti kuo daugiau specialistų. Tačiau dabar apsispręsta, kad į Klaipėdą dirbti atvykstančiais žmonėmis privalo pasirūpinti ne Savivaldybė, o patys jų darbdaviai, juo labiau kad tokia nuostata deklaruojama tiek LR civiliniame kodekse, tiek Vyriausybės patvirtintoje Tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarkoje.

Pasak Savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus vedėjos Danguolės Netikšienės, net ir priėmus šį sprendimą tarnybinius butus jau gavę žmonės į gatvę nebus metami. Jie galės juos nuomotis tol, kol galios jų pasirašytoji darbo sutartis. Taip pat galimi ir kiti šios problemos sprendimo būdai - tarnybinius butus perduoti toms įstaigoms, kurių darbuotojai juos nuomojasi, arba leisti nuomininkams butus privatizuoti rinkos kaina. 2005-2006 metais jau buvo privatizuota 17 tarnybinių butų.

Per tą patį laikotarpį užregistruota 10 atvejų, kai buvo kreiptasi į teismą dėl tarnybinių butų nuomininkų, kurių darbo sutartis su darbdaviu baigėsi, iškeldinimo. Pasak D. Netikšienės, šiandien Savivaldybės žinioje yra 56 tarnybiniai butai. Iš jų tik keturi išnuomoti Savivaldybės darbuotojams. Šiuo metu užregistruota 14 pareiškimų tarnybiniams butui gauti. Aštuonis iš jų pateikė Savivaldybės administracijos bei jai pavaldžių biudžetinių įstaigų darbuotojai.

Teisiniai Aspektai ir Nuomos Sutartys

Nagrinėjant tarnybinių butų klausimą, svarbu atkreipti dėmesį į nuomos sutartis ir teisinį statusą. Vienas skaitytojas, pasivadinęs Hamletu, kreipėsi su klausimu dėl savo tėvų situacijos, gyvenančių mokyklai priklausančiame bute jau 21 metus. Jis norėjo išsiaiškinti, ar įmanoma teisiškai sutvarkyti, kad mama taptų buto savininke.

Atsakant į šį klausimą, svarbu atkreipti dėmesį, kad sprendžiant iš pateiktos informacijos, sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos, o ne tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Jeigu nuomininkas nutraukia darbo santykius su juridiniu asmeniu, kurio gyvenamąją patalpą jis nuomoja, tai negali būti pagrindas nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Civilinio kodekso 6.618 straipsnis numato, kad gyvenamosios patalpos tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusą gauna tik valstybės valdžios ar valdymo institucijos, savivaldybės tarybos, juridinio asmens valdymo organo sprendimu. Kadangi Jūsų tėvai bute jau gyvena (ir senokai), todėl šių patalpų statusas be Jūsų sutikimo negali būti pakeistas. Jeigu tai būtų padaryta prieš Jūsų valią, toks ginčas būtų sprendžiamas teisme.

Pasitikslinti buto teisinį statusą galite nekilnojamo turto registre pagal buto adresą. Jeigu paaiškėtų, kad minimas butas vis dėlto turėjo ir turi tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusą, tačiau nuomos sutartis sudaryta dėl gyvenamųjų patalpų nuomos, gali iškilti nuomos sutarties pakeitimo klausimas. Jis turėtų būti sprendžiamas šalių susitarimu, nesusitarus - teisminiu keliu.

tags: #kokie #atvejai #kai #tarnybines #patalpos #privatizuojamos