Sandėliavimo Įmonių Partnerystės Galimybės Lietuvoje

Verslo skaitmenizavimas, automatinės sandėliavimo sistemos, transporto valdymo programos ir tiekimo grandinės optimizavimo įrankiai nuolat keičia logistikos ir prekybos sritis, atverdami naujas galimybes ir iššūkius aukštos kvalifikacijos specialistams.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis pastebi, kad ši sritis išskirtinai dinamiška ir patraukli ambicingiems jaunuoliams, nes atveria plačias tarptautinės karjeros galimybes. Dekanas atkreipia dėmesį, kad logistika ir prekyba yra esminės bet kurios įmonės veiklos sritys.

VDU ŽŪA Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros vedėja doc. dr. Milita Vienažindienė atkreipia dėmesį, kad studijų programa Logistika ir prekyba yra vienintelė apimanti šias dvi glaudžiai susijusias sritis. „Augantys elektroninės prekybos srautai, globalizacija, tarptautinės prekybos reikšmės augimas lemia nuolatinę ir gana tolygią šio verslo sektoriaus plėtrą. Dabar nei vienas negalime įsivaizduoti ir savo asmeninio gyvenimo be logistikos, kaip veiklos, kuri aptarnauja prekių judėjimą iš vienos pasaulio vietos į kitą“, - pasakoja doc. dr. M. Vienažindienė.

Pasakodama apie studijų programą, pašnekovė atkreipia dėmesį, kad studijų programa Logistika ir prekyba neapsiriboja tik šiomis sritimis. „Mūsų dėstomų dalykų tinklelis apima įvairias temas, pradedant nuo idėjų generavimo, savo verslo kūrimo, marketingo sprendimų, vartotojų elgsenos, elektroninės prekybos iki įvairių procesų skaitmenizavimo, sandėliavimo bei transportavimo procesų valdymo, teisinių klausimų. Studentai mokosi labai įvairius dalykus, profesinės praktikos metu įgyja praktinės patirties, tiesiogiai susipažįsta su logistikos ir prekybos verslo sektoriaus specifika“, - apie pasiruošimą darbo rinkai kalba doc. dr. M. Vienažindienė.

Katedros vedėja pasakoja, kad logistikos ir prekybos sektorių specialistai nuo pirmų kursų skatinami domėtis tarptautine rinka ir jos specifika. „Studentai tarptautinės patirties, dalyvaudami kartu su dėstytojais, įgyja tarptautinėse projektinėse veiklose. Taip pat palaikome ir skatiname studentų dalyvavimą tarptautinėse mainų programose, išvykimą pagal „Erasmus+“ programą studijuoti į kitus Europos universitetus. Pas mus taip pat atvyksta studentai iš užsienio, kurie noriai dalijasi savo patirtimi. Apie kitų Europos šalių patirtį, kylančius iššūkius ir jų sprendimus mūsų studentai sužino ir iš kitų užsienio šalių atvykusių dėstytojų praktikų. Manome, kad šioje srityje labai svarbu išmanyti kuo platesnį kontekstą, nes logistikos ir prekybos sektoriaus neriboja valstybės sienos, negalime ir mes apsiriboti tik su Lietuva susijusiomis žiniomis“, - pasakoja doc. dr. M. Vienažindienė.

Doc. dr. M. Vienažindienė pasakoja, kad studijų metu studentus siekiama kuo daugiau supažindinti su logistikos ir prekybos sektorių specifika ir ypatingas dėmesys skiriamas glaudžių ryšių palaikymui su Lietuvos įmonėmis, socialiniais partneriais. „Puikiai suprantame, kad be aktyvios verslo partnerystės neįmanoma parengti aukštos kvalifikacijos specialistų, išmanančių verslo sektorių specifiką ir susipažinusių su aktualijomis. Dėstytojai su studentais lankosi logistikos centruose ir sandėliuose, važiuoja į transporto ir kitas susijusiuose sektoriuose veikiančias įmones. Verslo atstovai atvirai dalijasi patirtimi, supažindina su įmonėse vykstančiais procesais, taip pat mielai priima mūsų studentus profesinei praktikai. Šios išvykos ir profesinė praktika yra labai svarbios studijų proceso dalys, nes studentams padeda „pasimatuoti“ būsimos karjeros kryptį ar net konkrečias įmones. Be to, daugiau bendraudami su praktikais, studentai patys pamato ir savarankiško domėjimosi, ir žinių siekimo rezultatus“, - pasakoja doc. dr. M. Vienažindienė.

„Siekiame parengti aukštos kvalifikacijos vadybininkus, gebančius priimti sprendimus ir spręsti kylančias problemas, užtikrinti prekybos, logistikos procesų efektyvų veikimą. Siekiame, kad jie išmanytų tarptautinės prekybos organizavimo principus, logistikos verslo kūrimo ir plėtros subtilybes. Tokių specialistų poreikis ir dabar auga, ir augs ateityje, nes intensyvėja internetinė prekyba, įmonės siekia automatizuoti ir skaitmenizuoti kuo daugiau su logistika ir prekyba susijusių procesų, o šių sistemų diegimui ir vystymui reikalingi su IT technologijomis ir tiekimo grandinėmis susipažinę aukštos kvalifikacijos specialistai“, - pasakoja doc. dr. M. Vienažindienė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad aukštos kvalifikacijos specialistų reikės ir norint logistikos bei prekybos sektoriuje įgyvendinti su tvariu verslo vystymu susijusias pertvarkas. „Matome, kad žalioji logistika, iš „popierinio“ termino jau tampanti realybe, su prekyba ir logistika susijusiems verslo sektoriams kelia daug iššūkių. Doc. dr. M. Vienažindienė pasakoja, kad studijos gali būti patrauklios pusmečiu mažesne trukme. „Per 3,5 metų studentai įgyja platų ir gana universalų išsilavinimą. Nesiorientuojame vien į transporto ar sandėliavimo veikla užsiimančias įmones. Ir prekybinėse, ir gamybinėse įmonėse veikia labai panašūs procesai, tik šiek tiek kitaip, todėl ir absolventai dirba įvairiuose verslo sektoriuose“, - pasakoja doc. dr. M. Vienažindienė ir atkreipia dėmesį, kad dauguma dar studijuodami ar iškart po studijų renkasi darbą pagal specialybę.

„Mūsų studijų programos absolventai tikrai paklausūs ir laukiami darbo rinkoje. Studijų metu teorinių žinių įgiję ir pozityvių praktikų patirčių paskatinti, dalis studentų nusprendžia kurti savo verslus, savo logistikos ar prekybos srityse veikiančias įmones. Studijos intensyvios, bet net ir dieninių studijų studentams sudarytos galimybės dirbti dar studijuojant. Dėstytojai labai teigiamai ir lanksčiai žiūri į praktinės patirties siekiančius įgyti studentus, studijų metu kuriančius savo verslus ar įsidarbinančius pagal būsimą specialybę. Džiaugiamės, kad studentai žingeidūs ir siekia gilinti studijų metu įgytas žinias, papildyti jas praktine patirtimi. Universitetas suteikia stiprius teorinius ir praktinius pagrindus šiandieniniame nuolatinių pokyčių kontekste vis didesnę reikšmę įgyja ir studentų gebėjimas savarankiškai pildyti, gilinti įgytas žinias, nes norint išlaikyti aukštą kvalifikaciją ir baigus studijas reikės nuolat tai daryti. Siekiame, kad studentai įgytų šiuos įgūdžius ir vertintų visas galimybes siekti naujausių su specialybe susijusių žinių“, - įžvalgomis dalijasi doc. dr. M. Vienažindienė.

UAB „Hegelmann Logistics“ vadovas Andrius Šumskis pastebi, kad Lietuvoje šiuo metu yra nepakankamai prekybos ir logistikos specialistų, ypatingai trūksta šios srities profesionalų, kurie ne tik baigia studijas, bet ir savarankiškai gilinasi į šios srities specifiką, gyvena šia sritimi. „Reikia pripažinti, kad nėra lietuviškų vadovėlių, kuriuose studentai galėtų rasti visą svarbią ir aktualią informaciją, todėl didelė dalis žinių įgyjama savarankiškai jų ieškant, perimant užsienio šalių įmonių patirtį ir adaptuojant mūsų rinkai. Ši sritis Lietuvoje yra gana nauja, dar nėra realios praktinės patirties“, - pastebi įmonės vadovas. Jis pasakoja, kad pati šaka yra besivystanti ir atkreipia dėmesį, jog tiekimo grandinės svarba visai pramonei paskutinius keliolika metų auga.

Pašnekovas taip pat pasakoja, kad yra ir kitas dėmuo - technologinis tobulėjimas, kuris veda vis aukštesnio lygio kompetencijų poreikio link. Pasak A. Šumskio, gilus įsitraukimas į logistikos sritį ir nuoširdus domėjimasis šio sektoriaus naujovėmis suteikia plačias karjeros galimybes, nes logistikos išsilavinimas reikalingas ir kitose srityse. „Pavyzdžiui, IT sektoriuje logistikos ir tiekimo grandinės valdymo produktų kūrimas yra labai svarbus. Logistikos žinios būtinos ir gamyboje, kur daug procesų yra automatizuoti. Nors rankinio darbo mažėja, reikalingas automatizavimo sistemų kūrimas, diegimas ir priežiūra. Gamybos valdymas remiasi tais pačiais principais, kaip ir tiekimo grandinės ar logistikos valdymas, todėl jo planavimas ir valdymas yra atsakinga užduotis, kurią atlieka logistikos specialistai“, - teigia A. Šumskis.

Logistikos sritis yra specifinė, nes ji leidžia mums veikti ir konkuruoti ne tik Lietuvoje, bet ir daug plačiau. Norint, kad Lietuva įgytų konkurencinį pranašumą logistikos srityje, būtina kryptingai palaikyti šią sritį ir investuoti į jos augimą. „Logistika apima įvairias veiklas, tokias kaip tiekimo grandinės valdymas, sandėliavimas, transportavimas, rinkodara, tiekimo grandinės optimizavimas ir daug kitų. Tai suteikia plačias karjeros galimybes, tačiau dėl tokio platumo ir integralumo žmonėms, kurie nėra susipažinę su šios srities specifika, gali būti sunku tiksliai suprasti, kas yra logistika ir kaip ji prisideda prie valstybės ekonominio augimo“, - kalba A. Šumskis.

Įmonės vadovas pasakoja, kad didžioji dalis Lietuvos logistikos srities lyderių yra savamoksliai, per dvidešimt metų aktyviai domėjęsi ir dirbdami praktinį darbą sukaupę tiek teorinių žinių, tiek praktinių įgūdžių. „Jeigu būčiau studijavęs aukštos kvalifikacijos logistikos ir prekybos specialistus rengiančią programą, tą pačią pridėtinę vertę būčiau sukūręs per dešimtmetį ar dar greičiau. Tą patį pastebi ir kiti dabar vadovaujančias pareigas užimantys kolegos. Šiuo metu visi esame savamoksliai, investavę ir vis dar investuojantys daug resursų į aktualias žinias ir patirtį“, - sako A. Šumskis.

VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. B. Vaznonis teigia: „Darbo rinkai šiuo metu reikia vis daugiau specialistų, praktinėje veikloje gebančių taikyti verslo, vadybos teorines žinias ir išugdytus prekybos ir logistikos verslo gebėjimus. Studijų metu išskirtinis dėmesys skiriamas naujoms logistikos IT sistemomis, kuriomis noriai dalijasi verslo partneriai. Studijų metu įgytos kompetencijos leidžia plėtoti konkurencingą verslą šalies bei tarptautinėse rinkose. Kvalifikuotų logistikos specialistų paklausa Lietuvoje ir ypač Kauno regione ir toliau didės. Iki 2030 m. bus užbaigtas „Rail Baltica“ projektas, vis labiau plėtojama Kauno oro uosto infrastruktūra ir Kauno laisvoji ekonominė zona, modernizuotas laivybos kelias Nemunu“.

Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas pasakoja, kad dauguma bakalauro studijų programos Logistika ir prekyba 3 ir 4 kurso studentų jau dirba pagal specialybę. „Matome, kad įpusėję studijas mūsų studentai dirba logistikos centruose, pramonės ir prekybos įmonėse. Remdamiesi studijų metu įgytais teoriniais pagrindais, iš dėstytojų praktikų perimta patirtimi, naudodami pažangiausius vadybos, rinkodaros, pardavimo ir logistikos metodus ir naujausias elektroninės prekybos bei komunikavimo technologijas, jie planuoja, organizuoja, prognozuoja, vertina logistikos ir prekybos procesus, veiklos rezultatus“, - kalba prof. dr. B. Vaznonis.

„Siekiant studijų kokybės, tobuliname studijų programą palaikydami glaudžius ryšius su socialiniais ir verslo partneriais. Ypač džiaugiamės aktyviu bendradarbiavimu su UAB „Hegelmann Logistics“, UAB „Hegelmann transporte“, UAB „Hoptrans Logistics“, UAB „Baltic Transline“, UAB „Tomegris“, UAB „DPD Lietuva“. Su socialiniais ir verslo partneriais nuolat deriname studentų profesinių praktikų atlikimo galimybes ir sąlygas“, - kalba prof. dr. B. Vaznonis ir džiaugiasi, kad verslo įmonės aktyviai prisideda prie būsimų specialistų rengimo. Dekanas pasakoja, kad visi studentai studijų metu atlieka profesinės veiklos praktiką ir džiaugiasi, jog dalis studentų lieka dirbti praktikai pasirinktose įmonėse. „Džiaugiamės ir savo absolventais, kurie studijų metu įgiję teorinių žinių ir praktinės patirties, sukūrė ir sėkmingai plėtoja savąjį verslą“, - teigia prof. dr. B. Vaznonis.

Logistikos sektoriuje svarbus lankstumas ir greitis, tai - konkurencinis pranašumas. „Vienas didžiausių privalumų, kurį vertina mūsų klientai - galimybė greitai gauti būtent tą įrangą, kurios reikia konkrečiai situacijai be ilgalaikių įsipareigojimų ar investicijų. Tai ypač aktualu, kai reikia greitai reaguoti į padidėjusį užsakymų skaičių, techninius trikdžius ar sezoniškumą“, - pasakoja M.Solovjovas. Pasak jo, tokį lankstumą renkasi vis daugiau gamybos, logistikos ir sandėliavimo įmonių, kurių veikla priklauso nuo proceso nenutrūkstamumo ir galimybės greitai keisti apimtis.

Įrangos nuoma padeda įmonėms išvengti didelių pradinių investicijų į techniką, kurios joms gali prireikti tik laikinai ar tam tikrame projekte. „Pavyzdžiui, jei klientas plečia gamybą arba gauna netikėtą užsakymą, mes galime per trumpą laiką pristatyti keltuvus, kilnojamas patalpas ar elektros generatorius. Įmonė išvengia ilgų pirkimų procesų, nereikia rūpintis leidimais ar priežiūra - sprendimas įgyvendinamas per kelias dienas“, - sako „Cramo“ atstovas.

„Cramo“ nuotr./Kilnojamų namelių biurai

Vienas iš atvejų - laikinos infrastruktūros poreikis. „Vienai gamybos įmonei prireikė papildomų patalpų darbuotojams - greitai įrengėme kilnojamas patalpas, kurias galima perkelti, jos nereikalauja statybos leidimų ir iš karto atitinka higienos bei darbo sąlygas. Darbuotojai gali naudotis persirengimo, poilsio ir higienos zonomis“, - pasakoja M.Solovjovas. Kitu atveju, pasak pašnekovo, klientas skubiai turėjo atnaujinti elektros instaliaciją sunkiai pasiekiamose vietose, kur tradicinė technika netiko: „Mūsų specialistai atvyko į vietą, įvertino situaciją ir parinko optimalų keltuvą, kuris padėjo darbus atlikti saugiai ir greitai - be prastovų ir gamybos stabdymo.“

„Cramo“ siekia ne tik nuomoti įrangą, bet ir būti patikimu konsultantu: padeda įvertinti poreikius, parenka tinkamiausius sprendimus ir esant reikalui - atvyksta į objektą. „Klientai renkasi mus dėl greito reagavimo, patikimumo ir supratimo apie jų verslo specifiką. Esame partneris, kuris padeda ne tik čia ir dabar, bet ir prisideda prie jų ilgalaikės sėkmės“, - pabrėžia pašnekovas. Pagal „Statista“ duomenis, Europos įrangos nuomos rinka kasmet auga apie 5 proc. Baltijos šalyse, įskaitant Lietuvą, augimas dar spartesnis. Tokia dinamika atspindi besikeičiančią verslo filosofiją - vis daugiau įmonių renkasi efektyvų paslaugų naudojimą vietoj nuosavybės, kuri reikalauja papildomų kaštų dėl priežiūros, sandėliavimo ir nusidėvėjimo.

Įrangos nuoma pramonės įmonėms suteikia galimybę sumažinti kapitalo išlaidas, greitai prisitaikyti prie paklausos svyravimų, išvengti ilgo įrangos įsigijimo proceso, užtikrinti veiklos tęstinumą, išvengiant prastovų išlaikant darbo tempą net ir sudėtingose situacijose. Įrangos nuoma - tai ne tik patogus būdas užtikrinti darbo eigą, tai - strategiškai pagrįstas pasirinkimas įmonėms, kurios vertina laiką, kaštų kontrolę ir lankstumą. Tokiame kontekste „Cramo“ tampa ne tik technikos tiekėju, bet ir partneriu, padedančiu verslui augti be nereikalingos rizikos.

2023 metais sandėliavimo ir transporto įmonių veiklos rodikliams Lietuvoje pasiekus rekordines aukštumas, 2024-2025 metais jau fiksuojamas pajamų mažėjimas, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos (be PVM) Lietuvoje per šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 70 mln. eurų.

Po rekordinio plėtros laikotarpio 2024 metais, per 2025 metų pirmąjį pusmetį Vilniuje ir jo apylinkėse buvo pastatyti penki nauji įvairios paskirties projektai, kuriuose bendras sandėliavimo patalpų plotas sudarė 70 500 kv. m. Įvairaus dydžio ir koncepcijos projektus įgyvendino tokios įmonės kaip: „Transekspedicija“, „Sirin Development“, „Darnu Group“, „Transtira“, „Galio Group“.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, po šių projektų įgyvendinimo bendras sandėliavimo patalpų plotas Vilniaus mieste ir jo apylinkėse išaugo 7% iki 1 080 000 kv. m. Be tipinių sandėlių įmonės ir toliau aktyviai investuoja į daugiafunkcinės paskirties projektus (angl. stock-office), kuriuose dažniausiai bent pusę ploto užima sandėliavimui skirtos patalpos. Sparčiai augantis naujų sandėliavimo patalpų plotas, kurio plėtrą inicijuoja ne tik nuomai statantys plėtotojai, bet ir savo reikmėms projektus įgyvendinančios didelės įmonės, pastaruoju metu augina ir bendrą laisvų patalpų plotą.

Per 2025 metų pirmąjį pusmetį laisvų sandėliavimo patalpų lygis Vilniuje ir jo apylinkėse ūgtelėjo nuo 5% iki beveik 7%. „Ir tai yra aukščiausias laisvų patalpų lygis nuo 2011 metų. Savo reikmėms didelius logistikos centrus statančios įmonės po truputį atlaisvina patalpas senesniuose projektuose, o naujai įgyvendinti ir rinkai skirti projektai dažnai atsidaro ne pilnai išnuomoti“, - atkreipia dėmesį R. Reginis.

Kauno mieste ir jo apylinkėse per 2025 metų pirmąjį pusmetį buvo pastatyti du nauji sandėliai, kurie modernių sandėliavimo patalpų rinką papildė beveik 65 000 kv. m. Baldų gamybos įmonės „Freda IV“ užsakymu Kauno laisvoje ekonominėje zonoje „YIT Lietuva“ baigė vieno didžiausio sandėlio Lietuvoje statybas. Į 60 000 kv. m ploto sandėlį su administracinėmis patalpomis buvo investuota beveik 50 mln. eurų. Tuo metu „Sirin Development“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje pastatė 12 000 kv. m sandėlį.

Po šių projektų įgyvendinimo bendras sandėliavimo patalpų plotas Kauno mieste ir jo apylinkėse išaugo beveik 10% iki 742.100 kv. m. Klaipėdos mieste ir jo apylinkėse pastaruoju metu didesnių sandėliavimo projektų nebuvo įgyvendinta, o labiau investuojama į daugiafunkcinės paskirties projektus. Tai šalia miesto ribos ir pagrindinių miesto gatvių esantys projektai, kurie gali itin lanksčiai prisitaikyti prie nuomininkų poreikių ir įvairiais santykiais pasiūlyti biuro, prekybines, maitinimo ir sandėliavimo paskirčiai tinkančias patalpas. Tarp tokių plėtojamų projektų galima paminėti: „Acorn verslo parkas“, „Jūros miestas“, „Liepų parkas“.

Tuo metu į tipinius ir didesnio ploto sandėlius planuoja investuoti krovinių pervežimo ir logistikos paslaugas teikianti įmonė „Vlantana“, kuri šalia autostrados Vilnius-Klaipėda valdomo sandėlių komplekso pastatys dar du apie 40 000 kv. m ploto sandėlius. „Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metų viduryje bendras sandėliavimo patalpų plotas Klaipėdos mieste ir jo apylinkėse sudarė 377.500 kv. m.

„Sandėliavimo patalpų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose 2025 metų pirmąjį pusmetį išliko stabilios. Kadangi sandėliavimo patalpų rinka reguliariai papildoma vis nauju plotu, o nemaža dalis potencialių nuomininkų vis dar išlieka atsargūs svarstydami tiek apie plėtrą ar patalpų atnaujinimą, tai patalpų savininkų derybinės galios šiuo metu yra apribotos“, - teigia R. Reginis.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, 2025 metų viduryje Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose šiuolaikines sandėliavimo patalpas dažniausiai buvo siūloma nuomotis už 4,2-5,8 Eur/kv. m, o senesnės statybos - už 2,0-4,0 Eur/kv. m. Pasak R. Reginio, tikėtina, kad ir šių metų antrąjį pusmetį sandėliavimo patalpų sektoriuje išsilaikys panašios tendencijos, t. y. patalpų pasirinkimo galimybės nuomininkams bus pakankamos, o jų derybinės galios dėl patalpų nuomos išliks stiprios.

3 PL logistika (angl. „Third Party Logistics”) - tai paslauga, kai įmonė perduoda prekių saugojimą, pakavimą, pristatymą ir kitas su logistika susijusias užduotis išorinei, specializuotai įmonei. Jau 17 metų teikiame logistikos paslaugas ir padedame įmonėms efektyvinti prekių judėjimą - nuo sandėliavimo iki pristatymo. Mes pritaikome logistikos paslaugas pagal individualius jūsų verslo poreikius. 3PL sprendimai leidžia lengvai prisitaikyti prie verslo pokyčių - nuo sezoninių svyravimų iki netikėtų rinkos posūkių. Mes prisiimame atsakomybę už galimas rizikas, susijusias su prekių sandėliavimu ir transportavimu. Nemažai įmonių neturi tinkamų patalpų ar pakankamai vietos prekių laikymui. Nuosavo sandėlio išlaikymas reikalauja didelių investicijų ne tik į nekilnojamąjį turtą, bet ir įrangą, darbuotojus bei jų kvalifikacijos kėlimą. Nuosava infrastruktūra- naujas 5 500 kv. m. Individualus požiūris- kiekvienam klientui skiriame asmeninį dėmesį ir teikiame logistikos sprendimus pritaikytus verslo poreikiams.

Neskaitant siuntų bendrovių, kurioms milžinišką postūmį suteikė dėl pandemijos išaugęs e. prekybos srautas, sandėliavimo įmonės logistikos sektoriuje buvo vienintelės, kurioms praėjusieji metai buvo visais aspektais geresni nei 2019-ieji. Sandėliavimo segmento pajamos Lietuvoje per metus išaugo 10% iki 5,1 mlrd. Užpernai bendrovė gavo 3,44 mln. eurų pajamų, o šiuo metu „Vingės logistika“ yra pradėjusi įgyvendinti 12 mln. eurų investicinį projektą.

Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas džiaugiasi sandėliavimo bendrovių ir „Vingės Logistikos” rezultatais. „Daugybė mūsų teritorijos bendrovių yra viena kitos partnerės ir klientės, o tai lemia efektyvumą ir stabilumą. Džiaugiuosi, kad „Vingės Logistika” numato ir vykdo plėtrą, leisiančią jai tiek išplėsti esamas partnerystes, tiek pasinaudoti naujomis verslo galimybėmis”, - teigia E. Kiudulas.

Sandėliavimo patalpų plotas didžiuosiuose Lietuvos miestuose 2025 m.

tags: #kokie #gali #but #sandeliavimo #imones #partneriai