Duomenų Srautų Tipai: Išsami Analizė ir Apskaita

Interneto paslaugų tiekimu užsiimančioms organizacijoms aktuali problema yra duomenų, kuriuos siunčia ir gauna klientai, apskaita. Šis projektas yra skirtas duomenų srautų analizei bei jų pateikimui vartotojui. Organizacija, kuriai yra ruošiamas projektas, yra LitNET (Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas). LitNET tinklas įsteigtas 1991 metais ir šiuo metu jis pilnai funkcionuoja. Ruošiant projektą reikia išanalizuoti esamą tinklo struktūrą ir įvertinti jo galimybes tam, kad pilnai ir efektyviai išnaudoti dabartinę infrastruktūrą bei, minimaliai ją pakeičiant, pritaikyti duomenų srautams matuoti ir rezultatam apdoroti.

Tinklų duomenų srautų analizės ir apskaitos sistema atlieka keletą pagrindinių funkcijų: duomenų srautų informacijos surinkimas, jos analizė, apdorojimas, saugojimas ir pateikimas vartotojui. Sistemos funkcijoms atlikti reikalingi trys pagrindiniai komponentai: duomenų srautų informaciją eksportuojantis įrenginys, šią informaciją priimantis, apdorojantis, saugojantis bei pateikiantis vartotojams įrenginys ir vartojo įrenginys, skirtas rezultatų apžvalgai. Visų trijų tipų įranginių skaičius gali būti didesnis, negu vienas, todėl esant reikalui, informacija turi būti atitinkamai paskirstyta tarp jų, kad išvengti pakartotino tos pačios informacijos apdorojimo [CESNET].

Duomenų Srautų Eksportavimo Metodai

Pirmiausia reikia parinkti duomenų srautų eksportavimo metodą bei technologiją ar Interneto protokolus, kuriuos naudos sistema tarnybiniams duomenims perduoti. Visa tai ir papildomos duomenų surinkimo programinės įrangos parinkimas aprašoma analitinėje apžvalgoje. Tinklo plėtra, atnaujinimas, naujų protokolų diegimas bei kiti patobulinimai neturi įtakoti sistemos darbą, todėl parenkamas standartizuotas, visuotinai pripažintas ir nuolat tobulinamas metodas.

Jis taip pat minimaliai išnaudoja aparatūrinės įrangos bei tinklo pralaidumo resursus, kad kuo mažiau įtakoti viso tinklo darbą. Surinkimui naudojama programinė įranga parenkama taip, kad jos galimybių pakaktų sistemai realizuoti, tačiau ji nebūtų per sudėtinga ir tokiu būdų būtų naudojama kuo mažiau duomenis apdorojančios įrangos resursų. Srautų matavimo duomenis reikia išgauti iš tuos srautus maršrutizuojančių bei komutuojančių įrenginių. Srautų informacijos saugojimui ir apdorojimui taip pat naudojama specifinė aparatūrinė įranga. Visi šie sistemos elementai bei pati tinklo jungimo schema aptariami aparatūrinės posistemės projekte.

Aparatūrinė įranga ir tinklo struktūra parenkama taip, kad tenkintų atitinkamo eksportavimo metodo įdiegimui keliamus reikalavimus. Aparatūra ir tinklo topologija yra suderinama su visais metodo pritaikymui reikalingais Interneto standartais. Už metodo ir eksportuojamų duomenų saugojimą, specifikacijos sudarymą bei specifinės aparatūros parinkimo projektą atsakingas projekto bendraautorius Vytautas Bruzgulis.

Populiarūs Metodai

Kolkas vienas iš populiariausių metodų, naudojamų ttinklo resursų panaudojimui įvertinti yra serverių ir terminalų žurnalų failų analizavimas. Šis metodas nors ir populiarus, turi svarbų trūkumą: jo taikymas apribotas atitinkamų tinklo elementų registravimo galimybių. Be to, registracijos žurnalai nesuteikia galimybės įvertinti paslaugų diferenciacijos. Aktyviai stebint tinklo parametrus, į tinklą įterpiami testiniai paketai arba tokie paketai siunčiami serveriams bei aplikacijoms.

Pagal juos vėliau yra atliekami matavimai ir gaunama informacija apie tinklo būklę. Toks metodas sukuria papildomą srautą, todėl tikrasis pralaidumas arba jo parametrai nėra korektiški . Aktyvų metodą tikslinga naudoti tuo atveju, kai reikia pamatuoti tinklo pralaidumo parametrus [SLAC]. Šio projekto esmė yra matuoti tinklu praėjusių duomenų kiekius, todėl aktyvų metodą naudoti netikslinga.

Pasyvios metodologijos esmė yra ta, kad įrenginiai, naudojami srautams stebėti, nesikiša į paties srauto tėkmę, o tiesiog analizuoja arba tiesiog skaičiuoja praeinančius paketus. Tokie įrenginiai gali būti specialios paskirties įrenginiai, kaip pvz. paketų gaudiklis (Sniffer), arba jie gali būti įterpiami į sudėtingesnius įrenginius, kaip maršrutizatorius, komutatorius ar net galinius įrenginius. matavimams yra sukurtos specialios technologijos, populiariausios iš kurių yra puotolinis stebėjimas RMON, paprastas tinklo stebėjimo protokolas (SNMP) bei NetFlow. Tokio tipo metodus rekomenduojama naudoti norint surasti problemas tinkle (pvz. identifikuoti neveikiančius tinklo segmentus) bei tinklu praėjusios informacijos kiekiams matuoti [SLAC].

Nuotolinis Valdymas (RMON)

Nuotolinis valdymas (Remote MONitoring) - tai standartizuotas tinklo monitoringo protokolas, įgalinantis įvairių tinklo įrenginių apsikeitimą tinklo stebėjimo informacija su mmonitoringo sistemomis. RMON suteikia tinklo administratoriams laisvės pasirenkant tinklo valdymo užklausas pagal tai, kokio tipo informacijos apie tinklą jie nori. RMON specifikuotas jo vartotojų bendruomenės padedant IETF. 1995 metais jis tapo standartu, kaip RFC 1757. Nors antroji RMON versija ir suteikia žymiai daugiau galimybių matuoti įvairius tinklo parametrus, jos darbo mechanizmas išliko toks pats, kaip ir pirmosios versijos, t.y. užklausti įmanoma tik apibrėžtų grupių tipo informacijos [[RFC2021].

Paprastas Tinklo Valdymo Protokolas (SNMP)

Paprastas Tinklo Valdymo Protokolas (SNMP) - tai aplikacijų lygmens protokolas, kuris palengvina valdy.mo informacijos apsikeitimą tarp tinklo įrenginų. Šis protokolas priklauso perdavimo kontrolės protokolo/Interneto protokolo (TCP/IP) protokolų šeimai. Tinklo valdymo sistema, paremta SNMP sudaryta iš dviejų pagrindinių elementų tipų: vadovų ir agentų. Vadovas - tai tarsi valdymo pultas, kurio pagalba tinklo administratorius atlieka tinklo valdymo funkcijas. Agentai suteikia prieigą prie konkretaus įrenginio, kuris yra valdomas per atitinkamą sąsają.

Valdomi įrenginiai: komutatoriai, maršrutizatoriai, serveriai bei kita įranga turi parametrų rinkinius, vadinamus objektais. Objektais gali būti techninės įrangos, konfigūraciniai, našumo ar kitos statistikos parametrai bei kita, kas tiesiogiai susiję su konkretaus įrenginio darbu. Šie objektai yra surūšiuoti bei išdėstyti virtualioje duomenų bazėje, vadinamoje valdymo informacijos baze (MIB).

Siekiant padaryti SNMP kuo paprastesniu protokolu, į jo sstandardinę specifikaciją įtraukta ribota komandų ir atsakymų aibė. Valdančioji sistema, norėdama gauti konkretaus objekto arba jų aibės reikšmes, siunčia komandą Get arba GetNext. Norint pakeisti kokio nors objekto reikšmę, iš valdančiosios sistemos reikia siųsti komandą Set.Valdomas agentas gali siųsti įvykio pranešimą (trap) valdančiajai sistemai, taip nurodydamas iš anksto apibrėžtos sąlygos tenkinimą, pvz.: viršijus atitinkamo parametro nustatytą maksimalią leistiną reikšmę. SNMP užklausoms siųsti naudojama TCP/IP protokolų šeima. Kadangi SNMP negarantuoja patikimo duomenų persiuntimo, užklausoms naudojamas vartotojo datagramų transportinio lygmens protokolas (UDP). SNMP, kaip ir kitų Interneto srautus reguliuojančių protokolų standartus sudarinėja Interneto inžinerijos užduočių grupė (IETF) [SNMP].

• SNMP versija 1 (SNMPv1) yra dabartinė standartinė SNMP versija.
• SNMP versija 2 (SNMPv2) dažnai vadinama bendrijų eilutėmis paremtu SNMP. Techniškai ši SNMP versija vadinama SNMPv2c.
• SNMP versija 3 (SNMPv3) yra naujausia SNMP versija.

Tiek 1 ir 2 SNMP versijos yra pakankamai panašios, tačiau SNMPv2 turi keletą naujų patobulinimų, tokių kaip papildomos protokolo operacijos (get bulk, notification, inform, report). SNMP, kaip protokolas, teikia visas galimybes pilnaverčiam tinklo (tame tarpe ir jo pralaidumo) stebėjimui: protokolas paprastas (tarny.biniais pranešimais tinklas apkraunamas minimaliai, greitas apsikeitimas duomenimis, ribota užklausų tipų aibė nesąlygoja painiavos), tiek sinchroninių, tiek asinchroninių užklausų buvimas suteikia galimybę sukurti praktiškai bet kokio tipo duomenų apsikeitimą, SNMPv3 saugumo patobulinimai užtikrina, kad duomenų negalės suklastoti tretieji asmenys, egzistuoja nemokamų SNMP produktų, įskaitant ir paties protokolo realizacijas.

NetFlow Technologija

NetFlow technologija suteikia bazines galimybes matavimams atlikti, įskaitant tinklo srautų apskaitą, tinklo paslaugų apmokestinimą konkrečiam vartotojui, tinklo planavimą, paskirstytų paslaugos draudimo (DDOS) atakų stebėjimą, tinklo stebėjimą tiek paslaugų tiekėjams, tiek klientams. Tinklo srovė (flow) - tai viena kryptimi nuo konkretaus siuntėjo iki konkretaus gavėjo praėjusių duomenų paketų seka. Tinklo srovės identifikuojamos pagal siuntėjo ir gavėjo IP adresus bei transportinio lygmens protokolo portų numerius.

Nepalaikantys NetFlow tinklo įrenginiai kiekvieną atėjusį paketą analizuoja atskirai. NetFlow pagalba, įvairūs parametrai taikomi tik pirmajam srovės paketui. Iš pirmojo paketo gauta informacija yra panaudojama NetFlow atsargos atminties įrašui sudaryti. sudaro IP adresai, paketų ir baitų kiekiai, laiko žymės, paslaugos tipo numeris, portų numeriai ir kt.) lanksčiai ir detalizuotai resursų panaudojimo apskaitai. Paslaugų tiekėjai gali panaudoti šio tipo informaciją pereinant nuo vienodo apmokestinimo prie sudėtingesnių apmokestinimo mechanizmų, paremtų dienos laiko, pralaidumo panaudojimo, konkrečios programos panaudojimo, paslaugos kokybės ir kt. Parametrų apmokestinimo.

• Tinklo planavimas ir analizė - NetFlow duomenys suteikia svarbią informaciją sudėtingiems įrankiams, kaip pvz. NNetsys, kad optimizuoti tiek strateginį tinklo planavimą (su kuriais kaimynais sudarinėti tarpusavio ryšius, pagrindinio tinklo planavimą, maršrutizavimo politikos planavimą), tiek taktinius tinklo inžinerijos sprendimus (pvz.
• NetFlow monitoringas - NetFlow duomenys suteikia galimybes ilgalaikam, artimam realaus laiko monitoringui.
• Aplikacijų monitoringas ir pprofiliavimas - NetFlow duomenys leidžia tinklo administratoriams gauti detalų konkrečių programų panaudojimo tinkle vaizdą atitinkamu laiko intervalu. Šią informaciją paslaugų tiekėjai gali panaudoti planuodami priskirti programoms tinklo resursų (pvz.
• Va.rtotojų monitoringas ir profiliavimas - NNetflow duomenis tinklo administratorius gali panaudoti, norėdamas sužinoti kiek tinklo resursų sunaudoja kiekvienas jo vartotojas.
• NetFlow duomenų saugojimas - NetFlow duomenis galima saugoti archyve vėlesniam išgavimui ir analizei. Tai įpač naudinga Interneto paslaugų tiekėjams, kadangi NetFlow duomenys leidžia jiems nuodugniai tirti savo tinklą.

NetFlow metodas yra parinktas kaip standartinis Interneto monitoringo ir apskaitos metodas. IPFIX srovių informacija yra skelbiama nepertraukiamai ir nesinchroniškai. Kai konkreti srovė pasibaigia, informacija apie ją yra išsiunčiama sspecialiai nurodytam kolektoriui. Procesas yra vienkryptis, t.y. eksportuotojas nežino, ar kolektorius gavo jo siunčiamą informaciją. Tai sutaupo tinklo resursus, tačiau esant labai apkrautam tinklui dėl to galimas srovių informacijos praradimas. IPFIX srovių informaciją perduoda UDP transportiniu protokolu.

NetFlow metodas nuo pat jo sukūrimo buvo vystomas atsižvelgiant į tinklo apskaitos ir monitoringo reikalavimus. Jis sukurtas, kad naudotų kiek galima mažiau tinklo ir jo įrenginių resursų, teikiama informacija leidžia susidaryti pilnavertį įspūdį apie kkonkrečiu laiko momentu esančią situaciją tinkle, atitinkamai keisti tinklo nustatymus, planuoti jo plėtimąsi bei analizuoti galimus probleminius segmentus.

Duomenų Srautų Analizės Sistemos Parinkimas

Projektuojamai duomenų srautų analizės sistemai tikslingiausia naudoti NetFlow metodą. Jis sukurtas ir pritaikytas būtent tokio tipo sistemoms, todėl atitinka visus funkcinius reikalavimus. Jis pakankamai paprastas, todėl neapkrauna tiek tinklo, tiek jo įrenginių, o minimalus tarnybinis srautas užtikrina, kad srautų matavimai bus tikslūs. Jis turi didelį įvairių tinklo parametrų rinkinį, todėl gali būti nesunkiai praplečiamas, atsiradus naujiems tinklo analizės reikalavimams. Jo duomenų tipai sumodeliuoti taip, kad srautų informaciją būtų patogu ir optimalu saugoti vėlesnei analizei, o projektuojamoji sistema kaip tik ir atlikinės tokio tipo analizę.

Duomenų Saugojimas ir Analizė

Parinkus duomenų eksportavimo mechanizmą, sekantis etapas yra gaunamų duomenų saugojimas bei analizė. Šiam tikslui reikia parinkti su eksportuojamais duomenimis suderinamą programinę įrangą.

Cflowd Programa

Programa Cflowd skirta Cisco Catalyst maršrutizatorių eksportuojamiems srautams kaupti. Tai atviro kodo programinis paketas. Jis sudarytas iš pagrindinių surinkimo, saugojimo ir analizės modulių ir naudoja arts++ bibliotekų rinkinį. ŠŠis paketas leidžia surinkti eksportuojamus duomenis, juos analizuoti ir pagal rezultatus planuoti tinklo plėtrą arba stebėti statistikas.

Cflowd duomenų kaupimas yra realizuojamas dviejomis pakopomis. Pirmoji pakopa renka UDP protokolu siunčiamus duomenis atskiruose mazguose ir juos akumuliuoja.

Flow-Tools Paketas

Flow-Tools - taip pat atviro kodo paketas, kuris gali kaupti bei dalinai analizuoti eksportuojamus srautus. Flow-tools gali apdoroti NetFlow informaciją, generuojamą Cisco ir Juniper maršrutizatorių.

Tiek duomenų kaupimo, tiek saugojimo funkcijos atliekamos tame pačiame mazge (vienos pakopos procesas). Duomenų surinkimas vykdomas realiu laiku tiesiai iš eksportuojančių įrenginių.

Duomenų Vizualizavimas

Duomenų vizualizavimas yra vizualinis duomenų naudojant grafinius elementus, pvz., diagramas ar animacijas, atvaizdavimas. Šie vaizdiniai elementai padeda lengviau suprasti sudėtingus duomenis. Duomenų vizualizavimas padeda žmonėms apdoroti didelius duomenų kiekius pateikiant juos vaizdiniu formatu, kurį žmogaus protas gali greitai suprasti. Didžiųjų duomenų amžiuje nėra neįprasta vienu metu apdoroti trilijonus duomenų elementų.

Duomenų vizualizavimas padeda išryškinti svarbiausius dalykus pašalinant triukšmą duomenų rinkinyje ir paverčiant jį lengviau suprantamu formatu. Duomenų vizualizavimas yra svarbiausia duomenų mokslo proceso dalis, kuri nurodo, kad surinkus, apdorojus ir modeliavus duomenis, jie turi būti vizualūs, kad būtų galima padaryti išvadas. Be šių vizualizacijų didieji duomenys yra tiesiog per dideli, kad būtų iš karto naudingi.

Duomenų vizualizavimas yra puikus būdas rasti ir bendrinti naudingas įžvalgas. Kai kurie žmonės naudoja duomenų vizualizavimą, kad paskatintų idėjų generavimą arba problemų sprendimo būdus, kiti naudojasi šiuo metodu, kad rastų modelius ir perteiktų sudėtingus duomenų ryšius. Tai veikia, nes žmogaus protas natūraliai ieško spalvų ir modelių.Duomenų vizualizavimas padeda duomenų analitikams, duomenų mokslininkams ir kitiems specialistams rodyti duomenis sprendimų priėmėjams vartojimo formatu, kad jie galėtų greitai pereiti nuo supratimo prie veiksmų.

Duomenų vizualizavimas yra vizualinis pasakojimas - ir labai svarbus duomenų mokslo žingsnis. Analitikams jis ne tik padeda aiškiau perteikti duomenis, bet taip pat leidžia žmonėms priimti labiau pagrįstus sprendimus ir pasiekti sėkmę padarant mažiau klaidų. Duomenų vizualizavimu gali pasinaudoti kiekvienos profesijos žmonės. Medicinos profesorė gali juos naudoti, kad atskleistų paslėptas širdies ligų priežastis, arba filmo analitikas - kad pavaizduotų, kaip filmai vertinami pagal Bechdelio testą. Įžvalgos yra neribotos.

Duomenų Tipai

Paprasti duomenų tipai žymi pavienes reikšmes, pvz., tekstus ir skaičius. Tai bet kokio tipo tekstas - nuo el. pašto adreso iki gatvės pavadinimo. Norėdami sukurti kintamąjį Teksto reikšmė, naudokite veiksmą Nustatyti kintamąjį ir užpildykite įvesties parametrą norimu tekstu be jokių žymėjimų. Skaitmeninis yra skaičius apibūdinantis tipas. Be to, galite kurti sudėtingas išraiškas naudodami loginius operatorius, kintamuosius ir procentų žymėjimą.

Išplėstiniai duomenų tipai atspindi sudėtingas duomenų struktūras. Sąrašai yra elementų rinkiniai. Priklausomai nuo atskirų sąrašo elementų tipų, gali būti tekstinių reikšmių sąrašai, skaitinių reikšmių sąrašai ir pan. Taip pat galite sukurti sąrašą naudodami veiksmus, kurie generuoja sąrašus kaip išvestį. Jei reikia pasiekti tik konkrečią sąrašo dalį, naudokite žymėjimą %VariableName[StartIndex:StopIndex]% . Pavyzdžiui, išraiška %List[2:4]% nuskaito trečią ir ketvirtą sąrašo elementus.

Duomenų lentelėje yra eilutės ir stulpeliai, kurie unikaliai apibūdina kiekvieno elemento padėtį. Power Automate pateikia veiksmą Sukurti naują duomenų lentelę naujoms duomenų lentelėms generuoti. Be to, duomenų lentelę galite sukurti naudodami veiksmą Nustatyti kintamąjį ir programavimo masyvo notaciją. Norėdami pridėti naują eilutę prie esamos lentelės, naudokite veiksmą Įterpti eilutę į duomenų lentelę .

Be eilučių įterpimo į duomenų lenteles, darbalaukio srautai siūlo įvairius veiksmus, kurie manipuliuoja duomenų lentelėmis. Visą šių veiksmų sąrašą galite rasti kintamųjų veiksmų nuorodoje. Norėdami gauti konkretų duomenų lentelės elementą, naudokite šį žymėjimą: %VariableName[RowNumber][ColumnNumber]%. Panašiai kaip sąrašuose, norint pasiekti konkrečią duomenų lentelės dalį, naudojama notacija %VariableName[StartRow:StopRow]% .

Duomenų eilutėje yra vienos duomenų lentelės eilutės reikšmės. Arba galite naudoti žymėjimą %VariableName['ColumnName']% . Norėdami sukurti naują tuščią **pasirinktinį objektą**, naudokite veiksmą **Nustatyti kintamąjį** ir užpildykite šią išraišką **%** %**. Be pažodinių reikšmių, galite naudoti kintamuosius, kad dinamiškai nustatytumėte pasirinktinių objektų savybes ir reikšmes. Jungties objektai saugo informaciją iš debesies jungčių ir veikia panašiai kaip pasirinktiniai objektai.

Bendroji reikšmė - šis duomenų tipas naudojamas projektavimo metu, kai Power Automate negalima apibrėžti kintamojo duomenų tipo arba įvesties parametro. Vartotojo informacija - pateikiama informacija apie nurodytą "Active Directory" vartotoją, pvz., vardas ir pavardė, inicialai ir išskirtinis vardas, darbo informacija, kontaktinė informacija. Datetime - yra datos ir laiko informacija. Pavyzdžiui, %d"2022-03-25"%tiksliniam kintamajam priskiria 2022 m. kovo 25 d.

FileSystemObject - reiškia aplanką arba failą. XML mazgas - yra XML dokumento turinys. Klaida - pateikiama informacija apie paskutinį kartą įvykusią darbalaukio srauto klaidą.

Kaip Veikia Duomenų Srauto Valdymas

Duomenų srautas reiškia tai, kaip duomenys juda per sistemą, įskaitant jų šaltinius, transformacijas ir paskirties vietas. Aiškus duomenų srauto supratimas yra raktas į duomenų valdymą, palaikantis jūsų verslo tikslus.

Pagrindiniai Duomenų Srauto Komponentai:

• Duomenų šaltiniai. Tai yra sistemos ir programos, generuojančios duomenis.
• Duomenų paskirties vietos. Tai yra sistemos ar programos, naudojančios duomenis.
• Duomenų transformavimas. Šie procesai keičia duomenų formatą ar struktūrą, kad jie būtų suderinami su paskirties vieta arba naudingesni analizei.
• Duomenų srauto keliai: tai yra specifiniai maršrutai, kuriais duomenys juda tarp komponentų.

Įprastas būdas duomenų srautui vizualizuoti yra naudoti duomenų srauto diagramas (DSD). DSD iliustruoja duomenų judėjimą tarp skirtingų komponentų, padėdamos lengviau suprasti sudėtingas sistemas. Duomenų srauto susiejimas su DSD padeda lengviau identifikuoti kliūtis, neefektyvumą ir tobulinimo galimybes.

Duomenų Srautas Duomenų Ežero Aplinkoje

Duomenų srautas leidžia naudoti modernias, hibridines architektūras, tokias kaip duomenų ežerai. Duomenų ežeras sujungia duomenų ežerų ir duomenų sandėlių privalumus, kad sukurtų vieningą, išplečiamą sistemą, skirtą tiek struktūrizuotiems, tiek nestruktūrizuotiems duomenims valdyti.

Duomenų srautas atlieka kritinį vaidmenį, padėdamas duomenų ežerams sklandžiai veikti, šiuo tikslu jis palaiko:

• Duomenų surinkimą. Neapdoroti duomenys iš įvairių šaltinių yra perduodami į duomenų ežerus.
• Duomenų transformavimą. Įvedus duomenys yra valomi, struktūrizuojami ir papildomi, kad būtų tinkami analizei atlikti.
• Duomenų vartojimą. Transformuoti duomenys teikiami į paskirties vietas, tokias kaip verslo įžvalgų platformos, dirbtiniu intelektu pagrįsti analizės įrankiai ar vizualizavimo skydeliai.

Integravę duomenų srauto valdymą į duomenų ežerus, organizacijos gali išplėsti savo veiklą, prisitaikyti prie besikeičiančių duomenų reikalavimų ir realizuoti visą savo duomenų potencialą išvengdamos kliūčių ar neefektyvumo. Be jų, sistema rizikuoja patirti vėlavimų, turėti neišsamių duomenų rinkinių ar susidurti su sumažėjusiu analizės tikslumu - visa tai gali trukdyti priimti sprendimus ir inovacijoms.

tags: #kokie #gali #buti #duomenu #sruotai