Priešdėliai Lietuvių Kalboje: Sąrašas ir Vartojimo Ypatumai

Lietuvių kalba, būdama viena iš seniausių indoeuropiečių kalbų, pasižymi turtinga žodžių darybos sistema. Žodžiai kuriami įvairiais būdais, o vienas iš jų - priešdėlių naudojimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra priešdėlis, kokie priešdėliai vartojami lietuvių kalboje, kaip jie keičia žodžių reikšmes ir pateiksime pavyzdžių.

Norint suprasti priešdėlių vaidmenį, svarbu žinoti žodžio sandarą. Žodžio dalis be galūnės vadinasi kamienas. Žodžio kamieno dalis, bendra visai giminiškų žodžių šeimai yra šaknis. Priesaga - žodžio kamieno dalis, esanti tarp šaknies ir galūnės (paprastai priesaga sakoma kartu su galūne). Galūnė - kintamoji žodžio dalis, rodanti jo ryšį su kitais žodžiais. NNe visi žodžiai turi galūnę. Intarpas - žodžio dalelė (n, m), įsiterpusi į šaknį (senka -seko, tampa- tapo). Sangrąžinė dalelytė si(is) gali eiti po galūnės arba stovėti tarp priešdėlio ir šaknies. Po vardininko galūnės -as dalelytė si virsta dalelyte is (įsijungimas, jungimasis). Įvardžiuotinės kalbos dalys turi galūnėje įvardžio jis, ji formas. Sudurtiniai žodžiai gali tūrėti jungiamąją balsę:a, (i)a, ė, i, y, o, u, ū. Tarp dviejų šaknų niekada nerašome e, rašome ia.

Priešdėlis - žodžio kamieno dalis, kuri eina prieš šaknį ir keičianti jos reikšmę. Priešdėliai yra žodžių darybos priemonė, teikianti tam tikras leksines reikšmes ar jų atspalvius.

Darybos atžvilgiu žodžiai yra dvejopi: pirminiai (paprastieji žodžiai- kailis ) ir antriniai (dariniai - kailiniai). Pirminiai (paprastieji) žodžiai nėra padaryti iš kitų žodžių, o paveldėti išprokalbės, pasiskolinti iš kitų kalbų ar dar kitaip atsiradę, pvz.: diena, namas, vyras. Paprastus žodžius sudaro šaknis ir galūnė arba šaknis ir bendraties priesaga ( tėvas, ašara, bėgti). Antriniai žodžiai ((dariniai) yra pasidaryti iš kitų žodžių. Jie skirstomi į vedinius ir dūrinius (sudurtinius žodžius). Vediniai remiasi vienu pamatiniu žodžiu (paprastieji žodžiai arba dariniai), pvz.: grožis iš gražus, malūnas-malė, palangė-langas, neįdomus - įdomus. Dūriniai paprastai remiasi dviejų ar daugiau žodžių junginiu, pvz.: dangoraižis iš dangus ir raižyti.

Žodžio daryba - žodis daromas pridedant prie žodžio kamieno vieną priešdėlį (rašė-parašė) ar vieną priesagą (parašė- paraštė), keičiant galūnę (stalas-stalius), suduriant du kamienus (diena medis - dienmedis). Atliekant žodžio darybą, kinta jo reikšmė . Žodžiokaityba- linksniuojamo, asmenuojamo, laipsniuojamo ar kaitomo laikais žodžio reikšmė išlieka nepakitusi. (namas- namo; skaitau- skaitai; rašo-rašė). Naudojant įvairius žžodžių darymo būdus, keičiasi ir daromo žodžio reikšmė, kalbos dalis. Priešdėliniai daiktavardžiai dažniausiai daromi iš daiktavardžių ir veiksmažodžių, priešdėliniai veiksmažodžiai - iš veiksmažodžių, priešdėliniai būdvardžiai- iš būdvardžių, prišdeliniai prieveiksniai-iš prielinksnių.

Lietuvių kalbos priešdėlių sąrašas

Štai pagrindinių lietuvių kalbos priešdėlių sąrašas:

  • api-, apy-
  • ant-, ap-
  • at-, į-, im-, in-
  • są-, sam-, san-
  • su-, ap-
  • at-, iš-, už-
  • ne-, be-, nebe-
  • pro-, pa-, po-
  • pra-, prie-, prieš-
  • per-, pri-
  • nuo-, nu-

Priešdėlis da- lietuvių kalboje nevartojamas (nedavažiavo- reikia sakyti nneprivažiavo, daleiskim -tarkim).

Priešdėlių vartojimo pavyzdžiai

Štai keletas pavyzdžių, kaip priešdėliai keičia žodžių reikšmes:

  • Vietovardžiai: pajūris (jūra), užupis, prieangis, įkrantis, įduba, apyausis, nuokalnė, požemis, pradantė, prieškalnė, prodebesis.
  • Giminystės ryšiai: patėvis (tėvas), podukra, protėvis, antžmogis, apydaktaris, įdukterė, įtėvis, išdukterė.
  • Būklė: bekelnis (kelnės), betvarkis, betėvis, beglobis.
  • Laikas: parytys (rytas), pavakarė, prievakaris, pokaris, perpietė, priešaušris, apyrytis, išnakčiai.
  • Veiksmai ir būsenos: sąrašas (rašė), apibėrimas (bėrė), apiplėšimas, įtūžis, apžiūra, išrūgos, apylinkė, priekalas, sambrūzdis, impilas, importas, intakas, indėlis, inkilas.

Veiksmažodžiai:

  • apibėgti (bėgti), apeiti, atvažiuoti, atpasakoti, įbėgti, išbristi, nubėgti, palįsti, pareiti, perpilti, pravažiuoti, pribėgti, suaugti, užlipti.
  • išgyventi (gyventi), pragyventi, įsiklausyti, užsiklausyti, nubusti, pritrūkti, suklikti.
  • apraminti (raminti), nugerti, pakalbėti, pramalti, privengti.

Veiksmai su objektu:

  • atšerti (šerti), įgrasinti, išdailinti, prigirti, užpenėti, nukietinti, peraugti, praaugti, užrėkti (sąžinės balsą), atkirsti (kirvį), išganyti (pievą), nuganyti (avižas), pragerti, apskaičiuoti, suspardyti.
  • apsalti, (salti) iškepti, nurausti, padaryti, pražilti, prikelti, sudegti, uždaryti.

Būdvardžiai ir prieveiksmiai: apysmarkis (smarkus), posmarkis, pogražė, apskritas (skritas), atkaklus, bemiegis (miegus), įdomi, įtarus, išsamus, nuostabus, pageltęs(geltęs), sąžiningas (žiningas), sąmojingas, sangrąžinis, sandarus, sumanus, užgaulus, nemalonus (malonus), neįdomus(priešdėliai ne- ir į-), negražus.

Taip pat, lietuvių kalboje vartojami tarptautiniai priešdėliai: kontrrevoliucinis (revoliucinis), ultravioletinis, internacionalinis, antibakterinis.

Priešdėlių rašybos ypatumai

Svarbu atkreipti dėmesį į keletą priešdėlių rašybos taisyklių:

  1. Jei priešdėlinis daiktavardis turi priešdėlį po-, pro- ato-,į- ir pan. ar padarytas iš veiksmažodžio, tai šaknies balsė dažniausiai ilga. Pvz.: posūkis(suko, sūka), pobūdis(būdas), pokylis (kilo, kyla), požiūris, pokytis, protrūkis, atoslūgis, įmygis, įgūdis, įspūdis, įtūžis, įdūkis, įsiūtis, įkyrumas, įžūlumas.
  2. Priešdėlis apy- rašomas su būdvardžiais (parodo dalinį ypatybės kiekį) ir iš jų padarytaisprieveiksmiais (apygražis-apygražiai, apyaukštis, apytamsis, apybaltis, apyilgis, apyjuodis, apyžilis, apykurtis, apygražiai, apydailiai, apykreiviai, apylygiai).
  3. Priešdėlis sam- rašomas prieš priebalses b ,p (sambūris, samprata, samprotautii). Nepainioti su šaknimi : sabalas, sakalas, samana, savas, savybė.
  4. Priešdėlių ap-, at-, iš-, už- priebalsiai supanašėja, todėl jų rašybą tikrinama randant reikšmines žodžių dalis (apdaras-daro, užtvanka-tvenkė). Nepainioti, kai atskiru skiemeniu einantis balsis (i,y) nėra priešdėlis. Išimtis žodžiai: įsas, įsčios, įsnauja (čia į nėra priešdėlis). ir tarptautiniais žodžiais ( infekcija, infiksas, inhaliacija, injekcija, inkubacija, inscenizacija, indukcija, intonacija, inversija; importas, impresionistas, impulsas).
  5. Neiginys ne nėra priešdėlis ir rašomas atskirai, kai reiškiamas prieštaravimas, kai vartojami būdvardžių laipsniai ( ne didelis, o mažas; ne didesnis; ne šilčiausia diena). Jei prieveiksmis padarytas iš būdvardžio, kai nereiškkiamas prieštaravimas, ne rašomas kartu (negeras, -a - negerai, nevienodas, -a - nevienodai , nevisiškas, -a - nevisiškai). Kartu su dalelyte ne (nebe) rašomi prieveiksminėsreikšmės prieveiksmiai: nedaug,nebedaug, netoli, nearti, netoliese.
  6. Priešdėlio ir šaknies sandūroje paprastai tariami ir rašomi visi susidūrę balsiai ar dvibalsiai (neauga, neima, nuima, pailgas, prairas, paorėti, priėmėja, prieauglis, proanūkiai, nuoalpis, paupys, paakys, paąžuolis, sąauga, priimti). Susidūrusios priešdėlių ir šaknies priebalsės rašomos abi. Tas pats priešdėlis visais atvejais rašomas vienodai nepaisant, kaip tariamas jo galinis priebalsis. Pvz.: apaugo, apdėjo, apgaulė; atimti, atgauti, atbusti; perėjo, perregimas, perrinkti; išausti, išbėgo, išdidus, išsiblaškęs, išspaudos, iššlavos, išžirgti, išzvimbė; užaugo, užpuolė, užstatė, užžėrė, užšalo.
  7. Dviejųpriešdėlių ar sangrąžos dalelytės -si- ir šaknies sandūroje tariami ir rašomi visi susidūrę balsiai ar dvibalsiai (neįeinamas, neišmanėlis, neužauga, neapsakomas; apsiimti, pasiilgti, apsiavė, išsiugdė, prisiuogavo). Kitais atvejais priešdėlio ir šaknies balsiai tariant susilieja ir rašoma viena balsė, pvz.: nesti (ne + esti), nėra (ne + yra), nebėra ( nebe + yra), tebėra ( tebe + yra), tėra (te+ yra), tebesu (tebe + esu), nėjo ( ne + ėjo), neina ( ne + eina), nebeina ( nebe + eina), besąs (be+ esąs).

Reikėtų įsidėmėti, jog kai kurie veiksmažodžiai ar jų formos ir prieveiksmiai gali baigtis priesagomis. Pvz.: veiksmažodžiai - bėgte, piešiant, prieveiksmiai- gražiai,aukštyn.

Apibendrinant, priešdėliai yra svarbi lietuvių kalbos žodžių darybos dalis, leidžianti kurti naujus žodžius ir išreikšti įvairias reikšmes bei atspalvius. Žinant pagrindinius priešdėlius ir jų vartojimo taisykles, galima geriau suprasti lietuvių kalbos žodžių sandarą ir praturtinti savo žodyną.

tags: #kokie #gali #buti #priesdeliai #zodziuose