Ropliai (Reptilia) - stuburinių gyvūnų klasė, apimanti apie 6000 rūšių. Gyvatės, driežai, vėžliai ir krokodilai yra ropliai. Jų kūno viduje yra kauliniai griaučiai su stuburu. Iš išorės kūną dengia apsauginiai žvynai, kurie neleidžia jam išdžiūti. Šie žvynai - tai sustorėję išorinio odos sluoksnio dariniai ir sudaryti daugiausia iš raginės medžiagos, vadinamos keratinu. Iš panašios medžiagos sudaryti ir žmogaus nagai. Kai kurie ropliai turi žvynus su kaulinėmis plokštelėmis, kurios vadinamos osteodermomis.
Varliagyviai ir Ropliai Mažojoje Lietuvoje
Mažosios Lietuvos žemyninėje dalyje ir Kuršių nerijoje aptinkama 14 varliagyvių (2 uodeguotųjų ir 12 beuodegių) rūšių. Iš roplių aptinkamos 6 (kai kuriais duomenimis - 7) rūšys.
Varliagyviai
Stovinčiuose įšilusiuose vandens telkiniuose, negiliose kūdrose ir Kuršių marių mažose įlankose ties Juodkrante, Kopgalio tvirtovės apsauginiame griovyje veisimosi metu aptinkama paprastųjų tritonų (Triturus vulgaris Linnaeus, 1758). Žemyninės dalies durpynų kūdrose ir karjeruose sugaunami skiauterėtieji tritonai (Triturus cristatus Linnaeus, 1758). Aptikta nendrinių (Bufo calamita Laurenti, 1768), paprastųjų arba pilkųjų (Bufo bufo Laurenti, 1768) ir žaliųjų (Bufo viridis Laurenti, 1768) rupūžių. Rupūžių kūno ilgis siekia 4-12 cm. Jos veiklios tik prieblandoje ir po lietaus, mėgsta žema augalija apaugusias kopas; dažnai randamos soduose, daržo sklypuose, pamiškėse. Kuršių nerijoje, išskyrus Krantą, Rasytę, Nidą ir Juodkrantę, jų negausu. Rupūžės neršia balandžio-gegužės mėn., ikrai ilgose drebutinėse gijose, žiemoja įsiraususios į žemę.
Kai kuriais metais Ventės rage ir Nidos apylinkėse netoli tarpkopių valkų, aplinkiniuose pušynuose veisiasi varlės česnakės (Pelobates fuscus Laurenti, 1768). Jos veiklios prieblandoje, žiemoja sausumoje, graužikų urvuose. Jų buožgalviai išauga iki 11 cm ilgio. Žemyninės Mažosios Lietuvos dalies žemapelkių ežerėliuose ir kūdrose kartais aptinkama raudonpilvių kūmučių (Bombina bombina Linnaeus, 1761), jos iki 5 cm ilgio, kūno viršus tamsus, oda rauplėta, apačia su oranžinėmis dėmėmis, išskyros nuodingos.
Plačialapių medžių miškuose, parkuose prie stovinčių vandenų sugaunama europinių medvarlių (Hyla arborea Linnaeus, 1758); jos būna iki 6 cm ilgio, pasižymi gebėjimu laipioti žolių, krūmų ir medžių stiebais bei lapais. II pusėje didelėmis santalkomis, ikrai sulipę į kurkulus). Kitur dėl neršto vietų stokos jų yra mažai. Žaliųjų varlių grupei priskirtinos 3 rūšys: ežerinė (Rana ridibunda Pallas, 1771), didžioji kūdrinė (Rana esculenta Linnaeus, 1758), mažoji kūdrinė (Rana lessonae Camerano, 1882). Gyvena gėluose tekančiuose ir stovinčiuose vandenyse Nemuno žemupyje, upių ir ežerų pakrantėse, Kuršių marių baseine. Minta vabzdžiais, moliuskais, voragyviais, rečiau stambesniu grobiu.
Ropliai
Iš roplių aptinkamos 6 (kai kuriais duomenimis - 7) rūšys:
- Vikrusis driežas (Lacerta agilis Linnaeus, 1758; iki 15 cm ilgio) aptinkamas pavieniui apysausėse gerai saulės įšildomose vietose, pamiškėse, Kuršių nerijos palvėje. Patinai su gelsvai žaliu pagurkliu, patelės pilkos. Poruojasi IV-V mėnesiais, deda kiaušinėlius vasaros I pusėje.
- Gyvavedis driežas (Zootoca (Lacerta) vivipara von Jacquin, 1787) gyvena aukštapelkių pakraščiuose, drėgnuose miškuose, sausų atvirų vietų vengia. Kuršių nerijoje aptinkamas retai, tik tarpkopinėse valkose. Liepos-rugpjūčio mėn. veda 4-6 driežiukus. Daug jų sugauna valkataujančios katės ir šunys.
- Gluodenas (Anguis fragilis Linnaeus, 1758) kartais aptinkamas palvėse, žemyninėje dalyje - ant takelių. Šildosi po nupjauta žole, kelmais, medžio šakų krūvomis. Veiklus kovo viduryje-rugsėjo pabaigoje.
- Paprastasis arba geltonskruostis žaltys (Natrix natrix Linnaeus, 1758) aptinkamas prie vandens telkinių žemyninėje Mažosios Lietuvos dalyje, aplink Kuršių marias, Kuršių nerijoje - ties Kopgaliu, Juodkrante, Alksnynėje, Krante. Minta varlėmis. Birželio-liepos mėnesiais mėšlo ir puvenų krūvose deda iki 60,5 mm ilgio baltus kiaušinėlius.
- Paprastosios angys arba gyvatės marguolės (Vipera berus Linnaeus, 1758) aptinkamos aukštapelkėse, Aukštumalos pelkėje, drėgnuose miškuose; Kuršių nerijoje neaptiktos. Iš vienos vietos į kitą jas labai retai perneša gandrai, atsitiktinai atplukdomos valtimis su šienu. Liepos mėn. atsiveda iki 16 gyvačiukų.
- Žemapelkėse ir balose dabartinėje Kaliningrado srityje buvo aptinkami baliniai vėžliai (Emys orbicularis Linnaeus, 1758). XX a. 2-3 dešimtmečiais gamtininkai vykdė jų paieškas.
Lietuvoje aptinkamos tik 7 roplių rūšys. Jas visas nesunku įsiminti. Puikiai apie jas pasakoja gamtininkas Marius Čepulis savo laidoje. Beje, reikėtų paminėti, kad neseniai į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą įtrauktos dvi vėžlių rūšys. Visai neseniai Neries upėje Vilniuje buvo pastebėtas raštuotasis vėžlys. Jau prieš keletą metų jų buvo aptikta, Druskininkų ir Kauno ežeruose. Raštuotasis, kaip ir puošnusis vėžlys, kelia grėsmę baliniams vėžliams, kurie Lietuvoje reti ir saugomi.
Vienintelis Lietuvoje nuodingas roplys? Nors ir nuodingas, jis nėra agresyvus, pirmas niekad nepuola. Jei nespėja pasitraukti, tiesiog susisuka į kamuoliuką ir laukia, kokie bus jūsų veiksmai: imsit, lipsit ant jos - gali kąsti.
Štai keletas roplių rūšių, kurios aptinkamos Lietuvoje:
- Paprastoji angis (Vipera berus)
- Vikrusis driežas (Lacerta agilis)
- Gyvavedis driežas (Zootoca vivipara)
- Gluodenas (Anguis fragilis)
- Paprastasis žaltys (Natrix natrix)
- Balinis vėžlys (Emys orbicularis)
Retos ir Nykstančios Roplių Rūšys Pasaulyje
Ąžuolas prieš Nausėdą: kas vyksta su gynybos milijardais?
Išnykimas gali būti natūralus procesas. Tačiau daugelis roplių rūšių nyksta dėl žmogaus veiklos, tokios kaip buveinių naikinimas ir klimato kaita.
Štai keletas retų ir nykstančių roplių rūšių:
- Bisa
- Dėmėtasis vandenvėžlis
- Bušmeisteris
- Pelomedūza
- Taipanas
- Amerikos smėlinis smaugliukas
- Molochas
- Gavialas
- Komodo varanas
Kai kurie ropliai dauginimosi metu skleidžia garsus, daugelio driežų rūšių patinai demonstruoja ryškias skiauteres arba odos raukšles, dar kitų rūšių patinai (pvz., juodosios mambos) kaunasi dėl patelių. Dauguma roplių deda kiaušinius, juos užkasa į smėlį, pūvančius lapus. Kiaušiniai gali būti kietu lukštu kaip ir paukščių, tačiau daugumos roplių kiaušinių dangalas odiškas, kuris besivystančiam embrionui praleidžia deguonį ir vandenį. Embrionas vystosi nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, kartais metus (pvz., tuatarų). Jaunikliai išsirita išsivystę, nėra lervos stadijos.
Ši lentelė apibendrina kai kurių retų ir nykstančių roplių rūšių ypatumus:
| Rūšis | Ilgis | Dauginimasis | Paplitimas | Būsena |
|---|---|---|---|---|
| Dėmėtasis vandenvėžlis | 10 - 12,5 cm | Deda kiaušinius | Nuo Meksikos p. dalies iki Centr. Amerikos | Nykstantis |
| Amerikos smėlinis smaugliukas | 35 - 80 cm | Gyvagimdis | Kanados p.v. dalyje ir JAV v. dalyje | Gali išnykti |
| Molochas | 15 - 18 cm | Deda kiaušinius | Nuo Australijos v. iki centr. Dalies | Gali išnykti |
Svarbu atkreipti dėmesį į roplių apsaugą, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir ekosistemų pusiausvyrą.