Ugdymas - tai fizinių ir psichinių žmogaus galių vystymasis, plėtros procesas, kurio metu ugdytinis, bendraudamas su mokytoju, įgyja žinių, mokosi kultūros, elgesio normų ir prisitaiko prie aplinkos sąlygų. Ugdymo procese dalyvauja žmonės, kurie yra ugdymo dalyviai, ugdymo veikėjai.
Ugdymo Samprata ir Veikėjai
Ugdymas ir kultūra yra susiję abipusiais ryšiais: vaikas mokosi kultūros, mato ją vaizdiniais, o išsiugdęs padeda kelti kultūros lygį. Mokymas yra sąveika, abipusis reagavimas. Reaguojant kyla emocijos, formuojasi pažiūros, santykiai. Ugdymas yra veiksmingas, kai užmezga santykius su grupe.
Ugdymo veikėjais išskiriami asmenys, kurių veiklai būdinga rodomoji funkcija. Prigimtiniai ugdymo veikėjai yra tėvai ir giminės, kurių pagrindinės funkcijos - augimas ir auklėjimas. Globėjais skiriami autoritetingi, patyrę įstaigų darbuotojai arba žmonės, kurie savarankiškai paima vaikus į savo šeimą. Lektorius ne tik informuoja klausytojus, bet ir formuoja ideologinę sąmonę, pažiūras ir įsitikinimus. Pedagogai - specialiai paruošti ugdymo veikėjai, dirbantys ugdymo įstaigose.
Pagrindiniai Ugdymo Veikėjai
- Tėvai ir giminės: Auginimas ir auklėjimas.
- Globėjai: Pakeičia tėvus, rūpinasi vaikais. Socialinės saugos įstaigos domisi globėjų veikla.
- Lektorius: Formuoja ideologinę sąmonę, pažiūras ir įsitikinimus.
- Pedagogai: Dirba ugdymo įstaigose, specialiai paruošti specialistai.
- Žurnalistas: skleidžia informaciją.
- Bibliotekininkas: suteikia lavinimo, auklėjimo ir psichoterapijos priemonę.
Pedagogikos Mokslas ir Ugdymo Tikslai
Pedagogikos mokslas apima visą žmonijos patirtį, sutvarkytą, apibendrintą ir paaiškintą moksliškomis išvadomis. Pedagogikos objektas - visų amžiaus tarpsnių žmogaus ugdymas. Ugdymas - visuomeninės-istorinės patirties perdavimas jaunajai kartai, žmogaus asmenybės formavimas. Švietimas - naujos informacijos skleidimas. Mokymas - tai pagalba individui, mokantis, gilinant ir plečiant žinojimo ir mokėjimo sferą. Auklėjimas - tai individo santykių su aplinka, veikla ir savimi tobulinimas. Lavinimas - žinių, mokėjimų ir įgūdžių sistemos formavimas, protinių bei fizinių galių tobulinimas.
Asmenybė yra individualių, pastovių, įgimtų ir išsiugdytų savybių, nusakančių žmogaus elgesį ir patyrimą, visuma. Numatyti tikslus reiškia numatyti ilgalaikio poveikio rezultatus, žvilgsnis į tobulo žmogaus ugdymo perspektyvą per laiko prizmę. Mokykla turi rengti žmogų pagal šiuolaikinės visuomenės poreikius, t. y. ugdyti kūrybišką, humanišką, plačių interesų asmenybę.
Ugdymo Tikslų Kaita
- Nuo seniausių laikų buvo keliama tobulo žmogaus ugdymo idėja.
- Pirmykštėse gentyse ugdymo tikslas buvo žmogaus egzistencijos garantavimas.
- Antikos laikais visuomenė stengėsi paruošti žmogų, suprasti meną, priartinti prie mokslo.
- Sokratas ugdymo tikslu iškėlė paties savęs pažinimą, doros tobulinimą.
- Komenskio suformuluotas ugdymo tikslas - per žemiškąjį gyvenimą pasirengti amžinajam, pomirtiniam gyvenimui.
Šalkauskis teigė, kad ugdymas turi paruošti žmogų tokiam gyvenimui, kurį jis gyvens, akcentavo dorovines vertybes ir prigimtį. Tikslas: pilnutinė asmenybė, žmogus kuris kuria vertybes ir moka jomis naudotis.
Šalkauskis išskiria 9 sisteminius ugdymo uždavinius: fizinis, dorinis, religinis, individualus, visuomeninis, tautinis, tarptautinis auklėjimas, protinis, estetinis lavinimas. Bitinas tikslą laiko veiklos projektavimu, o uždavinius - veiksmų įgyvendinimu realizuojant tikslą. Jis skiria 3 pagrindines ugdymo sferas - protinį, dvasinį ir fizinį.
Amžiaus Tarpsnių Ypatybės ir Ugdymo Uždaviniai
Ugdymo sėkmė labai priklauso nuo to, kiek ugdytojas pažįsta to amžiaus tarpsnio individualias ypatybes. Pagal tai keliami ugdymo uždaviniai ir parenkami metodai. Amžiaus tarpsnių ypatybes nagrinėja psichologija ir skiria vienokius vystymosi laikotarpius, tačiau pedagogai tuos tarpsnius skirsto pagal dominuojančią veiklą.
Svarbu atsižvelgti į spec. poreikių asmenų ugdymą. Spec. poreikių asmenys - vaikai ir suaugusieji, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, turintys ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese. Šiuo metu galima kalbėti tik apie nežymiai sutrikusio intelekto vaikų integraciją. Vidutiniškai ir žymiai sutrikusio intelekto vaikų integracija į bendrojo lavinimo įstaigas nepasiteisino ir yra nerekomenduojama.
Amžiaus Tarpsniai
- Kūdikystė: Didėja svoris, ūgis, vaikas pradeda suprasti kalbą.
- Ankstyvasis ikimokyklinis amžius: Intensyviai lavėja kalba, tampa savarankiškas.
- Ikimokyklinis amžius: Plečiasi žodynas, vaikai gali susikaupti ilgesniam darbui.
- Jaunesnysis mokyklinis amžius: Svarbiausia veikla - mokymasis, ugdomas loginis mąstymas.
- Vidurinis mokyklinis amžius: Paaugliai pradeda kritiškai vertinti mokytojus, siekia bendrauti su bendraamžiais.
- Vyresnysis mokyklinis amžius: Rengimosi gyvenimui, praktinei veiklai laikotarpis, labiau apsisprendę dėl būsimos specialybės.
Pedagogo Profesijos Ypatumai
Šių dienų mokytojas yra ugdymo proceso skatintojas, visos dirbančios visuomenės vadovas. Mokytojui ir mokiniui būtina rami, be baimės, abipusiu pasitikėjimu grindžiama darbo atmosfera, kurią laiduoja mokyklos vadovybė, mokytojų bendruomenė ir visuomenė. Mokytojas gali būti kaip klasės lyderis, dalyko dėstytojas, auklėtojas, vyresnysis draugas.
Manoma, kad geru mokytoju gimstama, tačiau galima mokytis ir išmokti tobuliau bendrauti, geriau pažinti save patį ir kitus žmones, būti jautresniu jų poreikiams. Pedagoginis pašaukimas - tai noras dalytis žiniomis su kitais ir padėti jas suprasti. Pašaukimas - tai meilė vaikams, noras bendrauti, mokėjimas sukurti jaukią atmosferą, o taip pat noras visą gyvenimą mokytis ir mokyti kitus.
Pedagoginis Taktas ir Autoritetas
Pedagoginis taktas - saiko jausmas, sugebėjimas kiekvienu konkrečiu atveju greitai ir tiksliai nustatyti santykių būdą ir jį mokamai pritaikyti reikiamu momentu. Pedagoginis taktas leidžia sukurti palankius santykius su mokiniais ir kolegomis ir tuo būdu rasti lengvesnį kelią į tikslą. Taktiškas elgesys būtinas visur: per pamokas, užklasinėje veikloje, laisvalaikiu.
Mokinių veiklos nuobodulys dažnai paaiškinamas netaktiška pedagogine veikla. Reguliuojant mokinio elgesį, svarbus skatinimo ir bausmių taktas. Kalba taip pat rodo pedagogo taktą. Mokytojo apranga turi didelę įtaką mokinių elgesiui, drausmei ir darbo įpročiams.
Pedagoginis autoritetas yra asmenybės savybių visuma, turinti įtaką, poveikio jėgą ugdytiniams. Pats mokytojo vardas dar negarantuoja autoriteto. Svarbi erudicija, aukštas profesionalumas bei dalyko išmanymas. Tačiau mokykloje esama ir pseudoautoritetų, kurie prielankumą bando įgyti dirbtiniu gerumu, nuolaidžiavimu, papirkimu. Kiti nori autoritetą įgyti griežtumu.
Pedagoginis darbas yra kūrybinio pobūdžio, apimantis mokslinės, techninės, meninės kūrybos elementus. Jo pagrindas - bendravimo menas. Pedagoginis darbas vyksta kurioje nors institucijose. Darbas ir bendravimas iš esmės yra laisvas, tačiau ši laisvė neatsiejama nuo atsakomybės už pasirinkimą.
Organizuotumas turi daug savybių, kurios labai reikalingos vienoje, kitos - kitoje veikloje. Kūrybiniai gebėjimai - naujumo, orginalumo šaltinis. Jie reikalingi visose pedagoginės veiklos srityse, ypač metodinėje veikloje.
Bendroji etika ir doroviniai kriterijai padeda nustatyti dorovinius kriterijus. Meilė yra svarbiausias ugdymo kriterijus. Svarbūs mokytojo - tėvų, mokytojo - tautos - visuomenės santykiai. Santykius su savo darbu reguliuoja įvairios dorovės normos. Svarbu ginti savo, kaip pedagogo, prestižą.
Mokytojo Asmenybė ir Darbas su Mokiniais, Turinčiais Sunkumų
Mokytojas yra ne tik žinių šaltinis, bet ir asmenybė, turinti didelę įtaką mokinių vystymuisi. Tai asmenybė, daranti didelę įtaką kitų žmonių asmenybės vystymuisi. Jis vertinamas ne vien kaip specialistas, bet ir kaip žmogus, pilietis, sugebantis šviesti, praktiškai lavinti, psichologiškai bei dvasiškai tobulinti ugdytinį, formuoti iš jo harmoningą asmenybę, pilietį, tobulą, humanišką žmogų.
Mokytojo asmenybės teigiami bruožai apima gebėjimą daryti intelektualinį, emocinį ir praktinį poveikį mokinių veiklai ir elgesiui, intelektualinius, loginius, komunikacinius ir ekspresyvius sugebėjimus, aktyvumą, poreikius, emocijas, žinojimą ir valią, gebėjimus, gabumus, intelektą ir patirtį.
Kiekvienas mokytojas savo darbe susiduria su įvairiais vaikais, kuriems būdinga vienokia ar kitokia dvasios struktūra. Taip mokykloje atsirado "sunkių vaikų" sąvoka. Terminu "sunkus vaikas" apibūdinama daug vaikų, kurių asmenybę reikia koreguoti. Jiems priklauso ir nepaklusnūs, kaprizingi, užsispyrę vaikai, besipriešinantys suaugusių reikalavimams, patarimams.
Vienas dažnesnių vaikų sunkumų - nesimokymas, atsilikimas nuo mokyklinės programos. Dažniausiai mokymosi problemos kyla dėl pažintinės veiklos sunkumų ar mokymosi motyvų stokos. Hiperaktyvus vaikas kliudo pats sau, neleidžia užbaigti kruopščios veiklos. Demonstratyvus vaikas siekia dėmesio neįprasta apranga ar poelgiais.
Pagrindiniai "sunkių" mokinių charakterio pakitimų tipai: isteroidinis, hipertiminis, senzytivusis, paranojinis ir epileptoidinis charakteriai. Svarbu, kad mokytojas mokėtų atpažinti šiuos tipus ir tinkamai su jais dirbti.
Kas daro didžiausią įtaką vaiko raidai | Tom Weisner | TEDxUCLA
Eneagramos asmenybės tipai
Eneagrama - tai asmenybių klasifikacijos sistema, naudojama nuo 1950 m. Pagal eneagramą, yra 9 pagrindiniai asmenybės tipai:
- Perfekcionistas
- Altruistas
- Laimėtojas
- Individualistas
- Mąstytojas
- Lojalistas
- Entuziastas
- Lyderis
- Taikdarys
Mokytojo atitikimas profesiniams reikalavimams, jo pedagoginės veiklos produktyvumas, auganti profesinės kvalifikacijos kultūra, pasitenkinimas pasirinkta profesija ir darbu, noro dirbti tą darbą stiprėjimas bei prisitaikymas prie konkrečių darbo sąlygų rodo pedagogo asmenybės vertingumą.