Vertybiniai popieriai gali būti listinguojami biržoje, taipogi ir prekiaujami privačiai arba OTC rinkoje (angl. over the counter). Vertybiniai popieriai gali būti išleisti vyriausybių, savivaldybių, finansinių institucijų, fizinių asmenų, bet dažniausiai pasitaiko įmonių vertybiniai popieriai: tiek akcinių bendrovių (AB), tiek uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) (nors prekyba UAB akcijomis yra gerokai labiau apribota nei akcinių bendrovių akcijomis).
Pagrindinės vertybinių popierių rūšys
Pagrindinės vertybinių popierių rūšys:- Akcijos - tai nuosavybės vertybinis popierius. Akcijos, priklausomai nuo jų dalies, jų savininkui suteikia teisę į įmonės valdymą, dividendus bei kitas išmokas. Prie akcijų galima priskirti ir papildomą vertybinių popierių rūšį - „depozitoriumo pakvitavimus“.
- Obligacijos - tai skolos vertybinis popierius, kurio leidėjas obligacijų savininkui įsipareigoja išpirkti obligacijas (taip grąžinti paskolintus pinigus) suėjus jų terminui, bei sumokėti sutartas palūkanas.
- Investiciniai fondai - tai pusiau išvestinės priemonės, investuojančios į kitus vertybinius popierius. Paprastai investicinių fondų investicijų portfelis būna sudarytas iš akcijų ar obligacijų, o konkrečiai tai priklauso nuo fondo krypties bei strategijos.
- Išvestinės finansinės priemonės - tai vertybiniai popieriai, kurių vertė priklauso nuo kitų vertybinių popierių vertės rinkoje. Populiariausios išvestinės priemonės yra: opcionai (pasirinkimo sandoriai), fjurečiai (ateities sandoriai), forvardai (išankstiniai sandoriai) bei apsikeitimo sandoriai.
- Indėlių sertifikatai - tai pusiau obligacijos, pusiau indėliai (deja, indėlių draudimas negalioja), pritaikyti mažmeniniams investuotojams.
- Taupymo lakštai - tai valstybės vertybiniai popieriai, leidžiantys gyventojams skolinti valstybei pinigus tiesiogiai nedidelėmis sumomis.
- Čekiai - vietoje išrašomi vertybiniai popieriai, jų gavėjui suteikiantys teisę į tam tikrą pinigų sumą (kurią jis gali išsigryninti banke). Dėl vienokių ar kitokių priežasčių čekiai Lietuvos rinką aplenkė.
Iš esmės visi vertybiniai popieriai yra skirstomi į skolos arba nuosavybės vertybinius popierius. Pagrindiniai nuosavybės vertybiniai popieriai yra akcijos, o pagrindiniai skolos vertybiniai popieriai - obligacijos.
Kai kuriais vertybiniais popieriais prekiaujama ir vertybinių popierių biržose. Ten sandoriai dažniausiai sudaromi akcijomis, obligacijomis, biržose prekiaujamais fondais (ETF), išvestinėmis priemonėmis. Kitais vertybiniais popieriais gali būti prekiaujama tiesiogiai (be biržos pagalbos), jei jų nuosavybė gali būti perleidžiama.
Vertybinius popierius išleidžia finansinės ir nefinansinės bendrovės, valstybė, savivaldybės, kartais (čekius, vekselius) ir fiziniai asmenys. Vertybiniai popieriai gali būti perkami, parduodami, įkeičiami ar kitaip perleidžiami kartu su jų suteikiamomis teisėmis, su vertybiniais popieriais gali būti sudaromi atpirkimo sandoriai. Nuosavybės vertybiniai popieriai, išleidžiami investicijoms pritraukti, suteikia nuosavybės teisę į dalį įmonės kapitalo, teisę dalyvauti jos valdyme, gauti dalį jos pelno, t. p.
Kuo didesnis vertybinių popierių rizikingumas, tuo didesnes pajamas (palūkanų, dividendų, laukiamo vertybinių popierių vertės prieaugio ar kita forma) vertybiniai popieriai turi suteikti jų turėtojams, kad šie sutiktų juos pirkti. Mažiausiai rizikingi yra iždo vertybiniai popieriai, kurių išpirkimą pagal nominaliąją vertę garantuoja šalies vyriausybė, todėl jų palūkanų norma mažiausia, palyginti su kitų rūšių skolos vertybiniais popieriais. Didelių, žinomų bendrovių (jeigu jos neturi didelių finansinių sunkumų) vertybiniai popieriai yra mažiau rizikingi nei mažų ar neseniai veikiančių įmonių. Ilgalaikiai vertybiniai popieriai dažniausiai rizikingesni ir turi didesnes palūkanų normas nei tų pačių emitentų trumpalaikiai vertybiniai popieriai.
Dažnai kelią į investavimą užkerta mitai, kurie tai nupaišo kaip sudėtingą ir labai rizikingą procesą. Vis dėlto, turint pakankamą kiekį žinių bei nuolat sekant savo portfelį galima ne tik padengti investuotą sumą, bet ir gauti nemenką pelną.
Dažniausia investicijų forma yra vertybiniai popieriai, kurie yra skirtingų rūšių finansinės priemonės, leidžiančios turėti teisių į tam tikrą turtą ar skolos išmoką suėjus terminui. Prieš pradedant investuoti yra svarbu nusistatyti tikslus: ar norite saugios vietos savo pinigams, ar padidinti savo pajamas, jei taip, tuomet per kokį laikotarpį. Tada reikia įvertinti riziką - palyginti įvairių vertybinių popierių privalumus ir trūkumus su savo turimais tikslais ir ribomis. Pavyzdžiui, jei negalite skirti daug laiko portfelio valdymui, Jums labiau tiks investiciniai fondai nei akcijos.
Vertybinių popierių privalumai ir trūkumai
Vertybinių popierių privalumai ir trūkumai skiriasi pagal jų rūšis. Norintiems mažiausios rizikos ir saugios investicijos reikėtų rinktis vyriausybės vertybinius popierius. Šie vertybiniai popieriai turi skirtingus pinigų sumos išmokėjimo terminus, taigi kiekvienas gali pritaikyti juos prie savo poreikių. Vis dėlto, tokie vertybiniai popieriai turi mažesnes palūkanas, taigi atneša mažiau pajamų.Vyriausybės investiciniai popieriai paprastai būna trijų rūšių: obligacijos (terminas - metai ir daugiau), iždo vekseliai (iki vienerių metų) ar taupymo lakštai (išmokama suma su palūkanomis po trijų metų).
Obligacijos gali būti skiriamos ne tik valstybei, bet ir įmonėms. Tai yra skolos vertybinis popierius: leidėjas paskolintus pinigus su palūkanomis grąžina gavėjui suėjus tam tikram terminui. Priešingai nei akcininkai, obligacijų turėtojai negauna įmonės dalies, negali veikti valdymo. Lyginant su akcijomis, jų kaina ne tiek daug svyruoja, todėl tai yra saugesnis variantas. Kaip ir taupymo lakštai, obligacijos yra neilgalaikės - jos išduodamos tam tikram terminui, tačiau prireikus obligacijas galima perparduoti.
Akcijos yra vieni rizikingiausių, bet ir pelningiausių vertybinių popierių. Lyginant su kitomis finansinėmis priemonėmis, akcijų grąža yra pati didžiausia ilguoju laikotarpiu. Jos yra itin rizikingos dėl greito vertės pasikeitimo - per naktį jų vertė gali sumažėti. Todėl turint akcijas yra svarbu žinoti, kada jas pirkti ir kada parduoti, siekiant išlaikyti nuolatinį pinigų augimą. Norėdami valdyti šią vertybinių popierių rūšį, užtruksite laiko, kol ją perprasite.
Pasirinkus investicinius fondus nėra galimybės matyti, kaip keičiasi akcijų vertė, taip pat patiems negalima kontroliuoti savo portfelio. Todėl investiciniai fondai yra geresnė priemonė tiems, kurie neturi laiko gilintis į investavimo aktualijas. Tai yra labiau diversifikuota investicinė priemonė nei, pavyzdžiui, taupymo lakštai ar tam tikros akcijos. Taip pat į fondus galima investuoti pradedant labai maža suma.
Dauguma pasirenka investuoti į vertybinius popierius, nes paprastai tai užtikrina aukštesnę grąžą nei banko indėliai. Tai yra puiki priemonė norintiems tapti finansiškai nepriklausomais, nes saugiai investavus į vertybinius popierius galima nuolatos stabiliai didinti savo pajamas. Pasirinkus vertybinių popierių rūšį galima daugiau arba mažiau patiems kontroliuoti savo investicijų portfelį. Taip pat, jei turimos finansinės priemonės neužtikrina norimo pelno reikiamu laiku, dažniausiai vertybinius popierius galima parduoti antrinėje rinkoje ir taip paspartinti jų išgryninimo į pinigus procesą.
| Vertybinis popierius | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Vyriausybės vertybiniai popieriai | Maža rizika, saugi investicija | Mažesnės palūkanos, mažiau pajamų |
| Obligacijos | Saugesnis variantas nei akcijos, galima perparduoti | Negaunama įmonės dalis, negalima veikti valdymo |
| Akcijos | Potencialiai didžiausia grąža | Didelė rizika, greitas vertės pasikeitimas |
| Investiciniai fondai | Diversifikuota investicija, nereikalauja daug laiko | Nėra galimybės kontroliuoti portfelio |
Kada kokias investicijas rinktis?
* Pradedantiesiems arba norintiems mažesnės rizikos ir saugumo rekomenduojama pradėti nuo investavimo į vyriausybės vertybinius popierius. Visgi, investuojant į šiuos vertybinius popierius gaunamos mažesnės palūkanos, tad ir pajamos bus mažesnės.* Pažengusiems investuotojams rekomenduojama rinktis investuoti į įmonių vertybinius popierius. Vienas iš būdų investuoti į įmones - obligacijos. Jos nėra tokios rizikingos, kaip akcijos ir nesuteikia jokių teisių į investuojamą įmonę, tačiau yra išties pelningos ir neilgalaikės, o be to, prireikus gali būti perparduodamos.* Tuo tarpu akcijos - viena rizikingiausių, bet ko ne pelningiausia vertybinių popierių rūšis. Investuoti į akcijas labiausiai apsimoka ilgajam laikotarpiui. Visgi, jos yra rizikingos dėl didelio vertės svyravimo, tad reikia atidžiai stebėti, kada reikėtų akcijas pirkti ir kada parduoti.Kaip pradėti investuoti? | Nuo naujoko iki protingo investuotojo
Mokesčiai už investicijų pajamas
Nors investavimas į vertybinius popierius ir neša pelną, jis ne visada yra nemokamas. Mokesčiai už investicijų pajamas mokami nuo 500 eur., t. y. tada, kai iš savo investicijų per metus uždirbate daugiau, nei 500 eurų. Mažesnė suma neapmokestinama. Per metus iš investicijų uždirbantieji iki 120 vidutinių darbo užmokesčių turi mokėti fiksuotą 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą. Jei per metus uždirbama suma iš investicijų viršija 120 vidutinių darbo užmokesčių, tuomet GPM kyla iki 20 proc.Investavimas į nuosavybę arba skolinimas - puikus būdas padidinti savo pajamas, ar net sukurti pasyvų pajamų šaltinį. Visgi, ne visuomet skolinant tam tikrą sumą grąža yra garantuota.
tags: #kokie #gali #buti #vertybiniai #opieriai