Projektai Lituanistikos Tradicijų Ir Paveldo Įprasminimui

Jau šį šeštadienį, 16.30 val. LRT Plius kanalu bus transliuojama „Meno kūrėjų apdovanojimų“ ceremonija. Vilniaus rotušėje vykusioje ceremonijoje buvo įteiktos dailininkus, rašytojus, literatūros vertėjus, tautodailininkus, architektus, kinematografininkus, fotomenininkus, muzikus ir žurnalistus vienijančių organizacijų premijos bei daugiau kaip du dešimtmečius teikiama Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija.

Renginys prasidėjo profesorės Renatos Marcinkutės-Lesieur, Jono Sakalausko ir Emilijos Finagėjevaitės muzikiniu ekspromtu, paremtu liaudies daina „Eisva mudu abudu“, kurį vėliau pratęsė berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“.

Pirmuosius laureatus paskelbė Lietuvos Fotomenininkų sąjunga, kurios premijas įteikė menotyrininkė, kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ vyriausioji redaktorė, profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Agnė Narušytė.

Fotomenininkų sąjungos premija už tęstinį projektą „Odė Lietuvos miesteliams“ buvo apdovanota fotomenininkė iš Panevėžio Marija Šileikaitė-Čičirkienė. Tai nuosekli serija apie mažuosius Lietuvos miestelius ir jų kultūrinius, istorinius, socialinius vaizdinius. Šis fotografijų ciklas neigia miestelių uždarumą ir atskirtį, nes tokios fotografijos nurodo į esamas ir galimas regioninio prisikėlimo ir jo iškilimo iš užmaršties gaires.

Antrasis sąjungos premijos laureatas Donatas Stankevičius apdovanotas už kuratorinę veiklą ir fotografijos leidinių sudarymą. Donatas Stankevičius žinomas ne tik kaip šiuolaikinės dokumentinės fotografijos kūrėjas, bet ir kaip gebantis tinkamai pristatyti kitų autorių kūrybą. Keletas paskutinių ir itin svarbių darbų - tai Albino Stubros archyvo atskleidimas, Romualdo Rakausko rerospektyvinė paroda R.R. ir Zenono Bulgakovo personalinė paroda Kauno fotografijos galerijoje. Donato Stankevičiaus sudarytas šios parodos katalogas prestižiniame Arlio fotografijos festivalyje tapo vienu pretendentų į pagrindinį prizą istorinių leidinių kategorijoje.

Alionai Šalaj Skirmanto Valiulio premija įteikta už tyrimą „Šiuolaikinė moterų analoginė fotografija feministinių vizualumo studijų perspektyvoje: tekstai, praktikos ir savivoka“. Dr. Jelenos Šalaj projektas buvo sumanytas novatoriškai ir ambicingai. Ji siekė ištirti šiuolaikines Baltijos šalių fotografių, dirbančių analoginės fotografijos srityje, praktikas ir savivoką remiantis tarpdisciplininėmis feministinėmis prielaidomis ir metodais, leidžiančiais pažvelgti, kaip fotografija, fotografavimas ir jų refleksija susiję su profesijos, motinystės, šeimos ir valstybės apmąstymu.

Ceremoniją pratęsus Arman Isojan instrumentiniu kūriniu „Ar man ar tau“, kurį atliko grupė „U’Elements“, vadovaujama Povilo Velikio, už reikšmingus kūrybinius pasiekimus per pastaruosius 3 metus „Aukso mūzas“ teikė Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė, profesorė Eglė Ganda Bogdanienė ir šios sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė, tapytoja Rebeka Bruder.

Už profesionalų indėlį į Lietuvos grafikos meno raidą Aukso mūza ir ženkleliu buvo apdovanotas Matas Dūda. M.Dūda, įkvpėptas senųjų grafikos tradicijų, nuolat tyrinėja įvairias meno raiškos formas, pavyzdžiui, personalinėje parodoje „Gibaras Bauzdint“ jis eksperimentavo su juodojo oforto technika, perteikdamas įspūdingas, atmosferiškas kompozicijas. M.Dūdos kūryboje dominuoja medžiagiškumo tyrinėjimai, o jo darbai dažnai įtraukia žiūrovus per meditatyvius, dėmesį koncentruojančius elementus.

Už reikšmingus Lietuvos kultūros laukui ir menininkų bendruomenei nuveiktus darbus, menotyros straipsnius ir kuratorinę veiklą - menotyrininkė ir humanitarinių mokslų daktarė Rasutė Žukienė Andriušytė apdovanota „Aukso mūza“. R.Žukienė - iškili Lietuvos menotyrininkė ir humanitarinių mokslų daktarė, turinti daugiau nei 30 metų patirtį tyrinėjant Lietuvos dailės istoriją. R.Žukienė yra Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Lietuvos Dailės istorikų draugijos ir tarptautinės meno kritikų asociacijos (AICA) narė, aktyviai prisidedanti prie akademinio bei meno pasaulio sklaidos Lietuvoje.

Už Lietuvos šiuolaikinio meno reprezentaciją ir sklaidą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu - šią vasarą netikėtai mus palikęs Andrius Grigalaitis, kurio Aukso mūzą ir ženklelį atsiėmė menininko sutuoktinė Gintarė Baublytė. A.Grigalaitis aktyviai prisidėjo prie Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS), tapdamas jos komunikacijos vadovu, jo dėka buvo suformuota šiuolaikiška LDS komunikacijos strategija ir sukurta daugybė Lietuvos kultūros gyvenimą iliustruojančių filmų, pasakojimų, siužetų. Dirbdamas Dailininkų sąjungoje Andrius ne tik dirbo su komunikacija ir vizualiniu stiliumi, bet ir aktyviai rūpinosi ir vystė edukacines programas.

Apdovanojimų ceremonija tęsė Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Gintaras Balčytis, „Metų architektūros apdovanojimą“ įteikęs architektų komandai I M P L M N T, vadovaujamą Aurimo Syruso už „Stasys Museum“ - drąsų, elegantišką ir funkcionalų kūrinį, kuris yra puikus įvairių projekto dalių - architektūros, dizaino, kraštovaizdžio ir viešosios erdvės - vientisumo pavyzdys. Glaudus architektų, projektuotojų, inžinierių ir menininkų bendradarbiavimas leido sukurti puikiai integruotą kūrinį, atitinkantį Naujojo Europos Bauhauso principus. Šis objektas daro didelį kultūrinį poveikį vietos bendruomenei, nes stiprina regiono kultūrinę, švietimo, socialinę ir ekonominę veiklą. Be to, pasitelkdama savo architektūrą, jis siekia tapti svarbia kultūros institucija nacionaliniu ir pasauliniu mastu.

„Metų architektūrinio debiuto apdovanojimas“ įteiktas architektų studijos „Altitudes“ architektams Andriui Laurinaičiui, Gerdai Antanaitytei, Aurimui Baužiui. Premija įteikta už dujų saugyklos konversiją į senovinių automobilių muziejų Klaipėdoje. Kultūros paveldo vidaus erdvė - buvęs dujų saugyklos pastatas pritaikytas naujai paskirčiai - senovinių automobilių ekspozicijai. Architektūrinėmis priemonėmis siekta išlaikyti radialaus planavimo principus ir industrinę pastato atmosferą - tuščioje pastato erdvėje įrengtas cokolinis aukštas ir metalo stelažai, kuriuose eksponuojami senoviniai automobiliai. Pastato centre - apvalus hidraulinis keltuvas, skirtas pakelti eksponatus į reikiamą platformą. Keltuvo nenaudojant jo platforma veikia kaip cokolinio aukšto grindys. Cokoliniame aukšte įrengta multifunkcinė erdvė parodoms ir susitikimams.

„Žurnalistikos metraštininko“ premija už ilgametę pedagoginę veiklą parengiant fotožurnalistus ir dėmesį fotožurnalistikai skirta daktarui Virgilijui Juodakiui. Taip pat „Žurnalistikos metraštininko“ premija apdovanotas Vytautas Žeimantas už Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijos sudarymą ir žurnalo „Žurnalistika“ redagavimą.

Palaikant Ukrainos kūrėjus, karo akivaizdoje dalis kurių tapo ir kovotojais ginklu už šalies laisvę, buvo atlikta Stepan Charnetsky daina „Ой у лузі червона калина“ (Ukrainos patriotinė daina, pirmą kartą publikuota 1875 m.) Dėl šios dainos asociacijos su Ukrainos tautos nepriklausomybės siekiu - jos dainavimas buvo uždraustas, kai Ukraina buvo Sovietų Sąjungos respublika (1919-1991 m.). Nepaisant to, Ukrainos patriotai ją dainuodavo kaip pasipriešinimo ženklą, nors už tai galėjo būti įkalinti, sumušti ar ištremti.

Įteikti Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimą „Už indėlį į kino kultūrą“ buvo pakviestas 2023 metų Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premijos laureatas, kino režisierius Linas Mikuta. Apdovanojimas skirtas humanitarinių mokslų daktarei, Europos šalių kino forumo „Scanorama“ įkūrėjai ir meno vadovei Gražinai Arlickaitei už nuoseklų ir ilgametį gero, reikšmingo kino ir visos kultūros raidai, autorinio kino meno prioriteto ir sklaidos Lietuvoje puoselėjimą per „Scanoramos“ festivalį.

„Bičiulių premija“ už dėmesį verstinei literatūrai ir suteikiamą erdvę literatūros vertėjų renginiams skirta VšĮ „Vilnius UNESCO literatūros miestas“. Jo vadovei Rūtai Elijošaitytei-Kaikarei premiją įteikė Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininkė Daiva Daugirdienė.

Lietuvos rašytojų sąjungos teikiama „Šimtmečio premija“ skirta ilgametei Rašytojų klubo direktorei Janinai Rutkauskienei. Premija skirta už nuopelnus organizuojant kultūros ir meno renginius, skirtus istorinės atminties išsaugojimui, lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimui.

Tęsiantis apdovanojimams Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė profesorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė kartu su profesore Ramune Kryžauskiene šios sąjungos „Auksinį diską“ atsiimti pakvietė berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ meno vadovą, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, profesorių Vytautą Miškinį. Lietuvos muzikų sąjungos už aukštą profesinį lygį teikiamas „Auksinis diskas“ skirtas berniukų ir jaunuolių chorui „Ąžuoliukas“ (meno vadovas - Vytautas Miškinis). „Ąžuoliukas“ - berniukų ir jaunuolių choras, kurį 1959 metais įsteigė Maestro Hermanas Perelšteinas. Šiandien „Ąžuoliukas“ - vienas geriausiai žinomų vardų Lietuvos muzikos pasaulyje. Tai unikalus kelių chorų - nuo mažylių iki vyrų - ir muzikos mokyklos derinys. Derlinga terpė, kurioje subrendo ne viena dešimtis garsių šalies muzikų. Šiandien „Ąžuoliukas“ - tai aštuoni chorai, kuriuose dainuoja keli šimtai vaikų, paauglių ir vyrų.

Geriausio metų tautodailininko apdovanojimas skirtas tautodailės meno kūrėjai Alei Deksnienei už 2024 metais vykdytą aktyvią parodinę ir edukacinę veiklą Lietuvoje ir užsienyje. Alė Deksnienė apdovanota už tradicinių vilnos vėlimo ir kepurininkystės amatų puoselėjimą ir populiarinimą. Jos darbai išsiskiria savo autentiškumu, originalumu, aukštaitiškų ir baltiškų raštų simbolika, jos sukurti darbai atitinka visus aukščiausios kategorijos meistrės reikalavimus.

Ceremoniją vainikavo 2024 m. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) premijos laureatų paskelbimas. Rasa Paukštytė, Živilė Pipinytė ir Linas Vildžiūnas buvo įvertinti už išskirtinės kultūrinės vertės trijų tomų leidinį „Lietuvos kinas. Laiko slenksčiai, raidos ženklai“, skirtą profesionaliai lietuviško kino raidos apžvalgai.

Premijos laureatus pasveikinęs Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis padėkojo Asociacijai LATGA už bendrystę rengiant šiuos apdovanojimus, Lietuvos kultūros tarybai už asociacijos veiklų finansavimą ir pakvietė susitikti po metų penktojoje Meno kūrėjų apdovanojimų ceremonijoje.

Apdovanojimų laureatai

Šių metų apdovanojimų laureatai:

• Marija Šileikaitė Čičirkienė - Fotomenininkų sąjungos premija už tęstinį projektą „Odė Lietuvos miesteliams“.
• Donatas Stankevičius - Fotomenininkų sąjungos premija už kuratorinę veiklą ir fotografijos leidinių sudarymą.
• Aliona Šalaj - Skirmanto Valiulio premija už tyrimą „Šiuolaikinė moterų analoginė fotografija feministinių vizualumo studijų perspektyvoje: tekstai, praktikos ir savivoka“.
• Matas Dūda - „Aukso mūza“ už profesionalų indėlį į Lietuvos grafikos meno raidą.
• Rasutė Žukienė Andriušytė - „Aukso mūza“ už reikšmingus darbus Lietuvos kultūrai ir menininkų bendruomenei.
• Andrius Grigalaitis (po mirties) - „Aukso mūza“ už Lietuvos šiuolaikinio meno reprezentaciją ir sklaidą.
• I M P L M N T architektų komanda - „Metų architektūros apdovanojimas“ už „Stasys Museum“.
• Architektų studija „Altitudes“ - „Metų architektūrinio debiuto apdovanojimas“ už dujų saugyklos konversiją į senovinių automobilių muziejų Klaipėdoje.
• Virgilijus Juodakis - „Žurnalistikos metraštininko“ premija už ilgametę pedagoginę veiklą.
• Vytautas Žeimantas - „Žurnalistikos metraštininko“ premija už Lietuvos žiniasklaidos enciklopedijos sudarymą ir žurnalo „Žurnalistika“ redagavimą.
• Gražina Arlickaitė - Apdovanojimas „Už indėlį į kino kultūrą“.
• Rūta Elijošaitytė-Kaikarė - Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos teikiama „Bičiulių premija“.
• Janina Rutkauskienė - Lietuvos rašytojų sąjungos teikiama „Šimtmečio premija“.
• Alė Deksnienė - Geriausio metų tautodailininko apdovanojimas.
• Berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ (meno vadovas - Vytautas Miškinis) - Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinis diskas“.
• Rasa Paukštytė, Živilė Pipinytė ir Linas Vildžiūnas - Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija už trijų tomų leidinį „Lietuvos kinas. Laiko slenksčiai, raidos ženklai“.

Šie apdovanojimai ir premijos skirtos pagerbti kūrėjus, prisidedančius prie lituanistikos tradicijų ir paveldo išsaugojimo bei įprasminimo.

tags: #kokie #projektai #gali #buti #lituanistikos #tradiciju